Juozas Justinas Slavėnas g 1932 m rugpjūčio 14 d Delnickuose Marijampolės raj lietuvių fizikas fizinių mokslų daktaras B
Juozas Justinas Slavėnas

Juozas Justinas Slavėnas (g. 1932 m. rugpjūčio 14 d. Delnickuose, Marijampolės raj.) – lietuvių fizikas, fizinių mokslų daktaras.
Biografija
1957 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, pradėjo dirbti asistentu, nuo 1962 m. – vyr. dėstytoju.. 1964 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – fizinių mokslų daktaro) disertaciją tema „Osciliatorių stiprumų nustatymas Cu I, Ag I, Au I, Si I, Ge I, Sn I ir Pb I spektruose“. Docentas nuo 1971 m. Skaitė paskaitas Fizikos, Medicinos ir Gamtos mokslų fakultetų studentams. Stažavo Leningrado universiteto Fizikos institute.
1966–1968 m. buvo naujai sudaryto Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanas.
Mokslinė veikla
Mokslinę veiklą pradėjo atomų spektroskopijoje. 1959–1964 m. naudodamas anomalios dispersijos reiškinį nustatė daugelio Cu I, Ag I, Au I, Ge I, Sn I ir Pb I spektrinių linijų stiprumus. Atliko Au I rezonansinio osciliatorių stiprumų kvantinius mechaninius skaičiavimus, spektriniais metodais nustatė sidabro ir švino garavimo šilumos vertes. Nuo 1965 m. prisijungė prie Algio Petro Piskarsko Lietuvoje pradėtų netiesinės optikos mokslinių darbų. Nuo 1972 m. tyrinėjo stiprios lazerinės spinduliuotės sugertį organinių molekulių kompleksuose. Išaiškino netiesinių nuostolių prigimtį įsisotinančiuose lazerių moduliatoriuose.
Dirbo Kvantinės elektronikos katedroje nuo jos įkūrimo 1974 m. iki 1997 m.
Žymesnių rezultatų pasiekė dažiklių molekulių, turinčių ilgabangę sugerties juostą raudonoje bei artimojoje infraraudonoje spektro srityse, fotovyksmų tyrime.
Šaltiniai
- Lazerinių tyrimų centras: Doc. dr. Juozas Justinas Slavėnas. Nuoroda tikrinta 2008-11-19.
- J. Jasevičiūtė, J. Slavėnas. Kvantinės elektronikos katedra. Dvidešimt penkeri darbo metai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999. – 44 p.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Justinas Slavėnas, Kas yra Juozas Justinas Slavėnas? Ką reiškia Juozas Justinas Slavėnas?
Juozas Justinas Slavenas g 1932 m rugpjucio 14 d Delnickuose Marijampoles raj lietuviu fizikas fiziniu mokslu daktaras Biografija1957 m baige Vilniaus valstybinį universiteta pradejo dirbti asistentu nuo 1962 m vyr destytoju 1964 m apgyne fizikos ir matematikos mokslu kandidato dabar fiziniu mokslu daktaro disertacija tema Osciliatoriu stiprumu nustatymas Cu I Ag I Au I Si I Ge I Sn I ir Pb I spektruose Docentas nuo 1971 m Skaite paskaitas Fizikos Medicinos ir Gamtos mokslu fakultetu studentams Stazavo Leningrado universiteto Fizikos institute 1966 1968 m buvo naujai sudaryto Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanas Moksline veiklaMoksline veikla pradejo atomu spektroskopijoje 1959 1964 m naudodamas anomalios dispersijos reiskinį nustate daugelio Cu I Ag I Au I Ge I Sn I ir Pb I spektriniu liniju stiprumus Atliko Au I rezonansinio osciliatoriu stiprumu kvantinius mechaninius skaiciavimus spektriniais metodais nustate sidabro ir svino garavimo silumos vertes Nuo 1965 m prisijunge prie Algio Petro Piskarsko Lietuvoje pradetu netiesines optikos moksliniu darbu Nuo 1972 m tyrinejo stiprios lazerines spinduliuotes sugertį organiniu molekuliu kompleksuose Isaiskino netiesiniu nuostoliu prigimtį įsisotinanciuose lazeriu moduliatoriuose Dirbo Kvantines elektronikos katedroje nuo jos įkurimo 1974 m iki 1997 m Zymesniu rezultatu pasieke dazikliu molekuliu turinciu ilgabange sugerties juosta raudonoje bei artimojoje infraraudonoje spektro srityse fotovyksmu tyrime SaltiniaiLazeriniu tyrimu centras Doc dr Juozas Justinas Slavenas Nuoroda tikrinta 2008 11 19 J Jaseviciute J Slavenas Kvantines elektronikos katedra Dvidesimt penkeri darbo metai Vilnius Vilniaus universitetas 1999 44 p