Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas GreifenbergerisGimė 1898 m balandžio 6 d KalvarijojeMirė 1926 m gruodžio 27 d 28 metai KaunePalaidotas a Aukštųjų
Juozas Greifenbergeris
| Juozas Greifenbergeris | |
|---|---|
| Gimė | 1898 m. balandžio 6 d. Kalvarijoje |
| Mirė | 1926 m. gruodžio 27 d. (28 metai) Kaune |
| Palaidotas (-a) | Aukštųjų Šančių karių kapinėse |
| Veikla | revoliucionierius, redaktorius |
| Partija | 1918 m. LKP |
Juozas Greifenbergeris (1898 m. balandžio 6 d. Kalvarijoje – 1926 m. gruodžio 27 d. Kaune) – LKP veikėjas, žurnalistas.
Biografija
Mokėsi gimnazijoje Smolenske. 1918 m. Nevelio apskrities laikraščio „“ redaktorius. 1918 m. Rusijos Komunistinės jaunimo sąjungos Vakarų srities komiteto narys. 1919–1920 m. dirbo komjaunimo organizacijose, buvo žurnalo „Fakel kommunizma“ redakcinės kolegijos narys. Tuo pat metu buvo Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinės jaunimo sąjungos CK sekretorius. 1919 m. kovotojas. Nuo 1920 m. Komunistinio jaunimo internacionalo vykdomojo komiteto narys. 1920 m. pasiųstas nelegaliam darbui į Lietuvą. 1920–1922 m. LKJS sekretorius, laikraščio „Jaunasis komunistas“ redaktorius. 1921–1922 m. dirbo Maskvoje LKP atstovybėje prie Komunistų Internacionalo Vykdomojo komiteto. 1926 m. suimtas Juozo Štremerio pavarde, bet vėliau paleistas. Bedradarbiavo LKP ir LKJS spaudoje, laikraštyje „“, žurnale „“. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo suimtas ir nuteistas mirties bausme. Jo vardu sovietmečiu buvo pavadinta Greifenbergerio santechnikos dirbinių gamykla.
Nuo 1921 m. LKP CK narys, o nuo 1923 m. – CK Organizacinio biuro narys. 1926 m. LKP CK Politbiuro narys.
Atminimo įamžinimas
1973 m. Ramybės parke Kaune buvo pastatytas paminklas „Keturi komunarai“ (skulpt. Bronius Vyšniauskas ir Napoleonas Petrulis). Šiuo metu skulptūra eksponuojama Grūto parke.
Šaltiniai
- Povilas Štaras. Juozas Greifenbergeris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 654
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Greifenbergeris, Kas yra Juozas Greifenbergeris? Ką reiškia Juozas Greifenbergeris?
Juozas GreifenbergerisGime 1898 m balandzio 6 d KalvarijojeMire 1926 m gruodzio 27 d 28 metai KaunePalaidotas a Aukstuju Sanciu kariu kapineseVeikla revoliucionierius redaktoriusPartija 1918 m LKP Juozas Greifenbergeris 1898 m balandzio 6 d Kalvarijoje 1926 m gruodzio 27 d Kaune LKP veikejas zurnalistas BiografijaMokesi gimnazijoje Smolenske 1918 m Nevelio apskrities laikrascio redaktorius 1918 m Rusijos Komunistines jaunimo sajungos Vakaru srities komiteto narys 1919 1920 m dirbo komjaunimo organizacijose buvo zurnalo Fakel kommunizma redakcines kolegijos narys Tuo pat metu buvo Lietuvos ir Baltarusijos Komunistines jaunimo sajungos CK sekretorius 1919 m kovotojas Nuo 1920 m Komunistinio jaunimo internacionalo vykdomojo komiteto narys 1920 m pasiustas nelegaliam darbui į Lietuva 1920 1922 m LKJS sekretorius laikrascio Jaunasis komunistas redaktorius 1921 1922 m dirbo Maskvoje LKP atstovybeje prie Komunistu Internacionalo Vykdomojo komiteto 1926 m suimtas Juozo Stremerio pavarde bet veliau paleistas Bedradarbiavo LKP ir LKJS spaudoje laikrastyje zurnale Po 1926 m gruodzio 17 d perversmo suimtas ir nuteistas mirties bausme Jo vardu sovietmeciu buvo pavadinta Greifenbergerio santechnikos dirbiniu gamykla Nuo 1921 m LKP CK narys o nuo 1923 m CK Organizacinio biuro narys 1926 m LKP CK Politbiuro narys Atminimo įamzinimas1973 m Ramybes parke Kaune buvo pastatytas paminklas Keturi komunarai skulpt Bronius Vysniauskas ir Napoleonas Petrulis Siuo metu skulptura eksponuojama Gruto parke SaltiniaiPovilas Staras Juozas Greifenbergeris Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 654