Jungiamojo audinio ląstelės

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jungiamojo audinio ląstelės - ląstelių populiacija, paplitusi ir sudaranti jungiamąjį audinį. Yra dvi jų rūšys:

Nuosavosios

• Fibroblastocitai - vyraujančios jungiamojo audinio ląstelės, gamina pagrindinę medžiagą ir skaidulų sudėtines dalis. Būna dviejų formų - verpstės arba plokšti su keliomis ataugomis. Branduolys elipsės formos, mitochondrijos - pailgos, išsidėsto perinukleariai. Aktyvūs fibroblastocitai sintetina kolageną.
• Fibrocitai - subrendę ir nebegalintys augti bei daugintis fibroblastocitai, jie yra mažesni ir funkciškai pasyvesni už pastaruosius. Jų branduolys turi kondensuotą chromatiną.
• Retikulocitai - tinklinės ląstelės, žvaigždės formos, turi sferišką arba ovalų branduolį. Šių ląstelių turi kraujo ir limfos gamybos organai. Jie sintetina tinklinės skaidulas.
• Pericitai - mažai diferencijuotos jungiamojo audinio ląstelės, nedideli žvaigždiškos formos, turi ataugų. Jie supa kapiliarus ir pokapiliarines venules. Didelis pericitų branduolys turi daug heterochromatino.
• Riebalinės ląstelės
• Pigmentinės ląstelės - ląstelės, citoplazmoje turinčios pigmentų. Nuo jų priklauso odos, plaukų, akių ir tam tikrų vidaus organų spalva. Yra dvi pigmentinių ląstelių rūšys: melanoforocitai ir chromaforocitai.

Atkeliavusios

• Limfocitai
• Makrofagocitai
• Rutuliniai leukocitai
• Plazmocitai