Kunigaikštis Jonušas Konstantinas Višnioveckis (1599 m. birželis – 1636 m. lapkričio 9 d.) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Kremeneco seniūnas (nuo 1629 m.), Karūnos didysis žirgininkas (1633–1636 m.).
| Jonušas Višnioveckis | |
|---|---|
| Višnioveckiai | |
| Herbas „Kaributas“ | |
| Gimė | 1599 m. birželio mėn. |
| Mirė | 1636 m. lapkričio 9 d. (~37 metai) |
| Tėvas | Konstantinas Konstantinovičius Višnioveckis |
| Motina | Ana Zagorovskaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Katerina Eugenija Tiškevičiūtė |
| Vaikai | Konstantinas Kristupas Višnioveckis |
Biografija
Lietuvos kilmingos kunigaikščių Višnioveckių giminės atstovas, herbo „Koributas“ savininkas. Belzo ir Rusios vaivados, kunigaikščio Konstantino Konstantinovičiaus Višnioveckio (1564–1641) vyresnysis sūnus nuo pirmos santuokos su Ana Zagorovskaite (iki 1574–1600/1602). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonis.
Gavo gerą išsilavinimą užsienyje, kur ilgą laiką praleido Italijoje. Užsienio kelionės metu dalyvavo karo veiksmuose. Kurį tai laiką tarnavo Savojos hercogo Karolio Emanuelio I armijoje. Antros kelionės į užsienį metu įstojo į Iapanijos Ambrozos Spinolos armiją, kur jam vadovaujant dalyvavo ispanų surengtoje olandų Bredos tvirtovės apgultyje (1624–1635 m.).
Sugrįžęs į Lenkiją Jonušas Višnioveckis susidomėjo kariniais reikalais ir ne kartą dalyvavo mūšiuose su Krymo totoriais. Dalyvavo ATR karuose su Osmanų imperija, Švedijos ir Rusijos valstybėmis. 1633 m. per karo veiksmus prieš Turkijos Abaza-pašos armiją Jonušas Višnioveckis savo sąskaita atėmė dvi pėstininkų ir vieną raitelių burių vėliavas. Laikė savo kieme dvaro kariuomenę, kurios išlaikymui mokėjo 120 tūkstančių zlotų iš savo iždo. Dalį savo pajamų nukreipdavo taikos ir ramybės palaikymui.
Nekartą buvo renkamas pasiuntiniu nuo Lucko žemės į seimus, priklausė dvaro Karūnos didžiojo kanclerio Tomo Zamoisko šalininkų partijai. 1631 m. po kunigaikščio Jurijaus Zbaraskio, paskutinio Zbaraskių giminės vyriškos lyties atstovo, mirties, Jonušas Višnioveckis kartu su seserimi Ieva paveldėjo žymią dalį jų valdų Voluinėje su centru Zbaraže. Stambus turtas leido jam gyventi prabangiai, bet greitai jis atsidūrė didelėse skolose. Skirtingai nuo kitų Višnioveckių giminės narių, Jonušas buvo taikus ir ramus. Aukštai vertino kultūrą ir buvo dosniu mecenatu. Jo proteže buvo lenkų poetas Samuilas Tvardovskis, kuris kunigaikščio Jonušo Višnioveckio testamente gavo Zarubincos kaimą.
Jonušas Višnioveckis netgi pretendavo į Lenkijos karūną. 1634 m. dalyvavo seime, kur pasisakė prieš eretikus ir stačiatikius.
Kunigaikštis Jonušas Višnioveckis neturėjo stiprios sveikatos, nors tiksliai nežinoma, kokios ligos jį kankino. 1636 m. lapkričio 9 d. 37-metis kunigaikštis mirė, palikęs po savęs daug skolų. Po jo mirties poetas Samuilas Tvardovskis parašė apie jį panegiriką „Książę Wiśniowiecki Janusz“.
Šeima
1627 m. rugsėjo 19 d. Vilniuje vedė Kateriną Eugeniją Tiškevičiūtę (apie 1610–1646), Vilniaus vaivados Jonušo Skumino Tiškevičiaus (apie 1572–1642) ir Barboros Naruševičiūtės dukterį. Vaikai:
- Dmitrijus Jurgis Višnioveckis (1631–1682),Krokuvos kaštelionas ir Karūnos didysis etmonas
- Konstantinas Kristupas Višnioveckis (1633–1686), Palenkės, Braclavo ir Belzo vaivada.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Jonušas Višnioveckis, Kas yra Jonušas Višnioveckis? Ką reiškia Jonušas Višnioveckis?