Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jonušas PotockisPotockiaiHerbas Pilava Gimė 1616 1618 m Mirė 1675 1676 m TėvasMotina Marija Amalija Mogilianka Jonušas P
Jonušas Potockis
| Jonušas Potockis | |
|---|---|
| Potockiai | |
| Herbas „Pilava“ | |
| Gimė | 1616/1618 m. |
| Mirė | 1675/1676 m. |
| Tėvas | |
| Motina | Marija Amalija Mogilianka |
Jonušas Potockis (1616/1618 – 1675/1676) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Lenkijos magnatas, karaliaus rūmininkas (1649), karaliaus rotmistras (1650), Sadecko kaštelionas ir Braclavo vaivada (1663–1675). ATR karų su Ukrainos kazokais (1648–1654), Švedais (1655–1660), Rusija (1654–1667) ir Turkija (1672–1676) dalyvis.
Biografija
Lenkijos magnatų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Braclavo vaivados Stepono Potockio (1568–1631) ir Marijos Amalijos Mogiliankos (1591–1638) jaunesnysis sūnus. Vyresnieji broliai – Petras ir Povilas.
Po savo tėvo Stefano mirties 1631 m. Jonušas Potockis gavo valdyti Bučačą ir Baryšą. Mokėsi Bartolomėjaus Novodvoro vardo mokykloje, Krokuvoje. 1638 m. išvyko į kelionę po Europą, Briuselyje susidraugavo su kunigaikščiu Boguslavu Radvila, susipažino su broliais Mareku ir Jonu Sobieskiais.
1647 m. Jonušas Potockis grįžo iš užsienio namo. 1649 m. kovą Galicijos seimuke bajorija išrinko Jonušą Potockį pavieto vėliavos, kuriai jis vadovavo Zborovo mūšyje, rotmistru. 1649 m. spalį Galicijos bajorija priėmė sprendimą siekti sumažinti mokesčius J. Potockiui. Tais pačiais metais tapo karaliaus rūmininku. Sekančiais 1650 m. gavo karaliaus rotmistro laipsnį.
1651 m. Jonušas Potockis dalyvavo Berestečko mūšyje, Voluinėje. Nuo 1652 m. sausio iki gyvenimo galo vadovavo Karūnos vėliavai, kur su ja 1653 m. rudenį dalyvavo Žvaneco mūšyje, būdamas pulke, vadovaujamame Stanislova Raveros Potockio. 1654 m. lapkričio 24 d. stovykloje netoli Žvaneco nuo Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos gavo valdyti karaliaus dvaro žemes Bratkovcuose, Grinovcuose, Karališkame lauke ir Tlumašo seniūnijoje. Jam taip pat priklausė dvaro žemės Gadinkovcuose ir Oriškovcuose Terebovlio seniūnijoje. 1654 m. Jonušas Potockis kartu su vyresniuoju broliu Povilu įsakė ketvirčiuoti Bučače Lenkijos bajorą Samuilą Vesolovskį, jo kūno palaikai buvo išmesti šunims.
1655 m. rugsėjį Jonušas Potockis dalyvavo mūšiuose su rusų-kazokų armija, Gorodoko mūšyje buvo paimtas į nelaisvę, iš kurios jį išlaisvino pusbrolis, Braclavo vaivada Petras Potockis (m. 1657).
1656 m. dalyvavo trijų dienų mūšyje su švedais netoli Varšuvos. 1658 m. Jonušas Potockis pateko į moldavų nelaisvę, persekiojant priešą svetimoje teritorijoje. Tų pačių metų rugsėjį dalyvavo Galicijos seimuko darbe.
1663 m. nuo Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos gavo Braclavo vaivados ir Sdecko kašteliono pareigybes. Kadangi ilgą laiką Braclavo vaivadija buvo kontroliuojama Ukrainos kazokų ir turkų-osmanų, tai J. Potockio pareigybė buvo daugiausiai nominali.
1669 m. Jonušas Potockis suvažiavime Lvove palaikė Pfalco kurfiursto Pylipo Vilhelmo Noiburgo kandidatūrą. 1670 m. tapo Lenkijos karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio rezidentu. Karaliaus įsakymu įsipareigojo aprūpinti maistu Podolės Kameneco tvirtovę.
ATR-Turkijos (1672–1676) karo pradžioje Jonušas Potockis organizavo jo kontrolujamų valdų gynybą, perkeldamas savo žmoną ir vaikus iš Zolotopotoko pilies į Bučačo pilį. 1672 metų rugsėjo 15 d. Jonušas Potockis prašė Karūnos didijį etmoną Joną Sobieskį išlaisvinti savo šeima iš Bučačo, apgultos turkų ir totorių. Jonas Sobieskis pasiūlė perduoti Krymo chanui it turkų viziriui laišką, suteikti konvojaus apsaugą, tačiau pastarasis atsisakė. Šturmo metu ir Bučačo paėmimo turkų armijos J. Potockio nebuvo. Tų pačių 1672 metų spalį Braclavo vaivada Jonušas Potockis vadovavo žvalgybiniam būriui Lenkijos armijos sudėtyje. Įėjo į karinės tarybos sudėtį, kuri 1673 metų balandžio 8 d. patvirtino Lenkijos gynybos programą. Psiekė iš Lenkijos karaliaus pasienio pilių stiprinimo, tame tarpe Bučačo. 1673 metų spalio 23 d. dalyvavo Jono Sobieskio audiencijoje Nezvisko kaime.
1674 metais Braclavo vaivada Jonušas Potockis dalyvavo Jono Sobieskio turkų rmijos sutriuškinime Chotyno mūšyje. Lapkričio 25 d. gavo įsakymą blokuoti Kamenecio tvirtovę, kuri tęsėsi iki 1674 metų sausio, darė nesėkmingus bandymus atkovoti iš turkų tvirtovę. 1674 metų sausio 16 d. prie tvirtovės sienų vadovavo būriui kovoje su turkais. 1674 metų gegužės 19 - 21 d. dalyvavo Jono Sobieskio išrinkime į Lenkijos karaliaus sostą. Po turkų armijos vadovaujamos Ibrahimo Šaitano sunaikinimo 1676 metais dalinai atstatė pilį Bučače.
Buvo pamaldus katalikas, buvo nepakantus kitų krikščioniškų konfesijų atstovamas, dalinai, stačiatikiams. 1652 metais atidavė stačiatikių bazilijonų Šventos Trejybės vienuolyną Bučače katalikų vienuolių dominikonių ordinui.
Mirė 1675 arba 1676 metų balandį-gegužį.
Šeima
Buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona tapo Terezė Cetner, Haličo kašteliono, Podkamnio valdytojo Aleksandro Cetnerio dukterį. Vaikai:
- Dominykas (m. 1685), Vilniaus kanauninkas
- Steponas (1651/1652 – 1726/1727), Belzo vaivada
- Terezė Potocka, 1-mas vyras Pamario vaivada Jonas Kristupas Gninskis, 2-ras vyras Zamoistės ordinatas, Ploskirovo ir Grodecko seniūnas Tomas Juozapas Zamoiskis (1678–1725)
1667 metais antrą kartą vedė Uršulę Danilovič, Karūnos didžiojo raikytojo Petro Danilovičiaus (1598–1645) dukterį, nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo.
Literatūra
- Barącz S. Pamiątki jazłowieckie[neveikianti nuoroda].-Lwów:Drukarnia Zakładu Narodowego im. Ossolińskich, 1862.-230s.
- T.H.Skrzypecki. Potok Złoty na tle historii polskich kresów poludniowo-wschodnich.-Opole:Solpress,2010.-256с. ISBN 978-83-927244-4-5
- Potockių giminės genealogija Archyvuota kopija 2013-09-28 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonušas Potockis, Kas yra Jonušas Potockis? Ką reiškia Jonušas Potockis?
Jonusas PotockisPotockiaiHerbas Pilava Gime 1616 1618 m Mire 1675 1676 m TevasMotina Marija Amalija Mogilianka Jonusas Potockis 1616 1618 1675 1676 ATR valstybinis ir karinis veikejas Lenkijos magnatas karaliaus rumininkas 1649 karaliaus rotmistras 1650 Sadecko kastelionas ir Braclavo vaivada 1663 1675 ATR karu su Ukrainos kazokais 1648 1654 Svedais 1655 1660 Rusija 1654 1667 ir Turkija 1672 1676 dalyvis Bucaco pilies liekanosZlotopotoko pilies liekanosBiografijaLenkijos magnatu Potockiu gimines atstovas herbo Piliawa savininkas Braclavo vaivados Stepono Potockio 1568 1631 ir Marijos Amalijos Mogiliankos 1591 1638 jaunesnysis sunus Vyresnieji broliai Petras ir Povilas Po savo tevo Stefano mirties 1631 m Jonusas Potockis gavo valdyti Bucaca ir Barysa Mokesi Bartolomejaus Novodvoro vardo mokykloje Krokuvoje 1638 m isvyko į kelione po Europa Briuselyje susidraugavo su kunigaiksciu Boguslavu Radvila susipazino su broliais Mareku ir Jonu Sobieskiais 1647 m Jonusas Potockis grįzo is uzsienio namo 1649 m kova Galicijos seimuke bajorija isrinko Jonusa Potockį pavieto veliavos kuriai jis vadovavo Zborovo musyje rotmistru 1649 m spalį Galicijos bajorija prieme sprendima siekti sumazinti mokescius J Potockiui Tais paciais metais tapo karaliaus rumininku Sekanciais 1650 m gavo karaliaus rotmistro laipsnį 1651 m Jonusas Potockis dalyvavo Berestecko musyje Voluineje Nuo 1652 m sausio iki gyvenimo galo vadovavo Karunos veliavai kur su ja 1653 m rudenį dalyvavo Zvaneco musyje budamas pulke vadovaujamame Stanislova Raveros Potockio 1654 m lapkricio 24 d stovykloje netoli Zvaneco nuo Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos gavo valdyti karaliaus dvaro zemes Bratkovcuose Grinovcuose Karaliskame lauke ir Tlumaso seniunijoje Jam taip pat priklause dvaro zemes Gadinkovcuose ir Oriskovcuose Terebovlio seniunijoje 1654 m Jonusas Potockis kartu su vyresniuoju broliu Povilu įsake ketvirciuoti Bucace Lenkijos bajora Samuila Vesolovskį jo kuno palaikai buvo ismesti sunims 1655 m rugsejį Jonusas Potockis dalyvavo musiuose su rusu kazoku armija Gorodoko musyje buvo paimtas į nelaisve is kurios jį islaisvino pusbrolis Braclavo vaivada Petras Potockis m 1657 1656 m dalyvavo triju dienu musyje su svedais netoli Varsuvos 1658 m Jonusas Potockis pateko į moldavu nelaisve persekiojant priesa svetimoje teritorijoje Tu paciu metu rugsejį dalyvavo Galicijos seimuko darbe 1663 m nuo Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos gavo Braclavo vaivados ir Sdecko kasteliono pareigybes Kadangi ilga laika Braclavo vaivadija buvo kontroliuojama Ukrainos kazoku ir turku osmanu tai J Potockio pareigybe buvo daugiausiai nominali 1669 m Jonusas Potockis suvaziavime Lvove palaike Pfalco kurfiursto Pylipo Vilhelmo Noiburgo kandidatura 1670 m tapo Lenkijos karaliaus Mykolo Kaributo Visnioveckio rezidentu Karaliaus įsakymu įsipareigojo aprupinti maistu Podoles Kameneco tvirtove ATR Turkijos 1672 1676 karo pradzioje Jonusas Potockis organizavo jo kontrolujamu valdu gynyba perkeldamas savo zmona ir vaikus is Zolotopotoko pilies į Bucaco pilį 1672 metu rugsejo 15 d Jonusas Potockis prase Karunos didijį etmona Jona Sobieskį islaisvinti savo seima is Bucaco apgultos turku ir totoriu Jonas Sobieskis pasiule perduoti Krymo chanui it turku viziriui laiska suteikti konvojaus apsauga taciau pastarasis atsisake Sturmo metu ir Bucaco paemimo turku armijos J Potockio nebuvo Tu paciu 1672 metu spalį Braclavo vaivada Jonusas Potockis vadovavo zvalgybiniam buriui Lenkijos armijos sudetyje Įejo į karines tarybos sudetį kuri 1673 metu balandzio 8 d patvirtino Lenkijos gynybos programa Psieke is Lenkijos karaliaus pasienio piliu stiprinimo tame tarpe Bucaco 1673 metu spalio 23 d dalyvavo Jono Sobieskio audiencijoje Nezvisko kaime 1674 metais Braclavo vaivada Jonusas Potockis dalyvavo Jono Sobieskio turku rmijos sutriuskinime Chotyno musyje Lapkricio 25 d gavo įsakyma blokuoti Kamenecio tvirtove kuri tesesi iki 1674 metu sausio dare nesekmingus bandymus atkovoti is turku tvirtove 1674 metu sausio 16 d prie tvirtoves sienu vadovavo buriui kovoje su turkais 1674 metu geguzes 19 21 d dalyvavo Jono Sobieskio isrinkime į Lenkijos karaliaus sosta Po turku armijos vadovaujamos Ibrahimo Saitano sunaikinimo 1676 metais dalinai atstate pilį Bucace Buvo pamaldus katalikas buvo nepakantus kitu krikscionisku konfesiju atstovamas dalinai staciatikiams 1652 metais atidave staciatikiu bazilijonu Sventos Trejybes vienuolyna Bucace kataliku vienuoliu dominikoniu ordinui Mire 1675 arba 1676 metu balandį geguzį SeimaBuvo vedes du kartus Jo pirmoji zmona tapo Tereze Cetner Halico kasteliono Podkamnio valdytojo Aleksandro Cetnerio dukterį Vaikai Dominykas m 1685 Vilniaus kanauninkas Steponas 1651 1652 1726 1727 Belzo vaivada Tereze Potocka 1 mas vyras Pamario vaivada Jonas Kristupas Gninskis 2 ras vyras Zamoistes ordinatas Ploskirovo ir Grodecko seniunas Tomas Juozapas Zamoiskis 1678 1725 1667 metais antra karta vede Ursule Danilovic Karunos didziojo raikytojo Petro Daniloviciaus 1598 1645 dukterį nuo santuokos su kuria vaiku neturejo LiteraturaBaracz S Pamiatki jazlowieckie neveikianti nuoroda Lwow Drukarnia Zakladu Narodowego im Ossolinskich 1862 230s T H Skrzypecki Potok Zloty na tle historii polskich kresow poludniowo wschodnich Opole Solpress 2010 256s ISBN 978 83 927244 4 5 Potockiu gimines genealogija Archyvuota kopija 2013 09 28 is Wayback Machine projekto Nuorodos