Jonas Vilkaitis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jonas Vilkaitis
Gimė	1888 m. gegužės 11 d. Kybartuose
Mirė	1975 m. (~87 metai)
Veikla	kooperatininkas, visuomenės ir politinis veikėjas.

Jonas Vilkaitis (1888 m. gegužės 11 d. Kybartuose – 1975 m.) – kooperatininkas, visuomenės ir politinis veikėjas.

Biografija

Mokėsi privačiai, Marijampolės ir Petrapilio gimnazijose. 1911–1915 m. Petrapilio psichoneurologijos institute studijavo pedagogiką ir istoriją.

1910–1911 m. – vienas iš Giedros draugijos steigėjų Rygoje, dirbo jos pradžios mokykloje, dalyvavo LSDP veikloje, redagavo laikraščio „Brėkšta“ Nr. 2, atsišaukimus lietuvių ir rusų kalbomis, buvo suimtas ir ištremtas iš Rygos.

1912–1914 m. – Petrapilio lietuvių studentų draugijos pirmininkas. 1915–1918 m. tarnavo Žemietijų sąjungoje, 1918 m. redagavo „Darbininkų Balsą“. 1918 m. LSDP deleguotas į Vilniaus Darbininkų tarybą, joje išrinktas Vykdomojo komiteto nariu.

1919 m. – savivaldybių organizatorius Tauragės apskrityje, Tauragės savivaldybės tarybos narys. Buvo vienas Tauragės mokytojų seminarijos steigimo iniciatorių. 1920–1924 m. – Tauragės apskrities savivaldybės pirmininkas.

1928 m. lapkričio 5 d. išrinktas Kauno direktoriumi. Jo iniciatyva buvo atidaryta tuberkuliozės sanatorija Varėnoje ir vaikų stovykla Gelgaudiškyje. 1929-1933 m. žurnalo „Darbo sveikata“ redaktorius.

1930 m. – „Socialdemokrato“ bendradarbis, redakcinės komisijos narys, 1938 m. – „Minties“ redaktorius. 1940 m. – bendrovės valdybos pirmininkas, „“ kooperatyvo narys.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. 1964 ir 1967 m. išrinktas valdybos nariu, 1964–1975 m. – Užsienio delegatūros pirmininkas.