Jeremijus Mykolas VišnioveckisVišnioveckiaiHerbas Kaributas Gimė 1612 m rugpjūčio 17 d LubnaiMirė 1651 m rugpjūčio 20 d
Jeremijus Mykolas Višnioveckis

Jeremijus Mykolas Višnioveckis | |
---|---|
Višnioveckiai | |
Herbas „Kaributas“ | |
Gimė | 1612 m. rugpjūčio 17 d. Lubnai |
Mirė | 1651 m. rugpjūčio 20 d. (39 metai) |
Tėvas | Mykolas Višnioveckis |
Motina | Raina Mogilianka |
Sutuoktinis (-ė) | Grizelda Konstancija Zamoiskytė |
Vaikai | Mykolas Kaributas Višnioveckis |
Vikiteka | Jeremijus Mykolas Višnioveckis |
Kunigaikštis Jeremijus (Jarema) Mykolas Kaributas Višnioveckis (lenk. Jeremi (Jarema) Michał Korybut Wiśniowiecki; 1612 m. rugpjūčio 17 d., Lubnai – 1651 m. rugpjūčio 20 d.) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas iš Višnioveckių giminės, Rusios vaivada (1646–1651), pagrindinis Lenkijos-Lietuvos karių vadovas Bogdano Chmelnickio sukilimo metu 1648–1651 metais.
Titulas
Kunigaikštis Višniove, Lubnuose ir Chorole (1615–1651), Peremyšlo (1649–1651), Kanevo (1647–1651), Prasmicko (1649–1651) ir Novotaro seniūnas (1649), Gadiacko seniūnas (1634–1651), Karūnos didysis regimentas, Rusios vaivada (1634–1651).
Vaikystė
Kunigaikštis Jeremijus pagal motiną buvo Moldavijos pono Jeremijaus Movilos anūkas, kurio garbei ir gavo vardą. Jo tėvai: Kijevo kaštelionas Mykolas Višnioveckis (m. 1616), Ovručo seniūnas (1603–1615) ir Raina Mogilianka (1588 – po 1619.01.18), Kijevo metropolito Petro Semiono Mogilos pusseserė. Abu jie buvo žinomi ištikimybe stačiatikių tikėjimu.
Kunigaikštis Jeremijus Višnioveckis gimė 1612 metais. Krikšto metu gavo Jeremijaus Mykolo vardą savo senelių garbei: Jeremijaus Mogilos ir Mykolo Vuišnioveckio. Kunigaikštis Jeremijus Mykolas beveik neprisiminė tėvo, kuris mirė 1616 metais. Jį nunuodijo Moldavijoje apeigų metu iš Konstantinopolio pasiustas stačiatikių vienuolis. Kunigaikščio mirtis labai patenkino vos susitaikiusias ATR ir Turkiją. Kunigaikštis Mykolas bandė pasodinti į sostą vasalinei Stambului Moldavijai savo žmonos Rainos Mogiliankos brolį, o tai įsiutino tiek sultono dvarą, tiek ir Zigmantą, kuriam tuo metu visiškai nebuvo reikalingas karas su turkais.
Po vyro mirties vaikų ir dvarų globą paėmė Jeremijaus motina Raina Mogilianka Višniovecka.Tuo mažamečio kunigaikščio blogybės nesibaigė. Po dvejų metų, po Mykolo mirties, Žygimanto iniciatyva karališkoje kanceliarijoje buvo reanimuota sena Višnioveckio byla dėl nesumokėtų mokesčių į iždą. 1618 metų birželio 9 d. buvo vėl atidaryta byla dėl ieškinio vyriausio karaliaus pakamario Stanislovo Miškos Mykolui Višnioveckiui «о незаплачене юркгелту певного золотих полских 600 (по 300 за 1612 и 1613)… водлугъ конституции року 1607 о процесе скарбовом уфаленое, так же и о незаплачене шкод таковоє ж сумы».
Atsakyti pagal tą bylą teko kunigaikščio našlei ir jo vaikams – Jeremijui ir Anai. Bylos detalės neaiškios. Na ir suma nebuvo tokia didelė, kad kunigaikštienė negalėtu sumokėti. Tačiau byla baigėsi greitai, galimai, netgi nedalyvaujant kunigaikštienei Rainai. Jau 1618 metų birželio 11 d. karaliaus potvarkiu Raina Višniovecka buvo nuteista bancijum (ištrėmimu). Pagal įstatymą bancija lietė ir jos vaikus - Jeremijų ir Aną. Apie tai, kad ta byla - karaliaus iniciatyva, kalba frazė iš potvarkio teksto «з розказанъя і приданъя нашого и с повинности уряду своего тую баницию на помененных позваных (ответчиков) голосом вынеслымъ тут в Варшаве». ATR velmožom buvo įsakyta, kad tie nedrįstu bendrauti su kunigaikštiene Raina, nepriimtų jų į savo namus ir nepadėtų jiems patarimais («яко з банитами… жадного сполку и обцованя не мели, оных в домах и маетностях своих не переховывали, рады и помочи имъ ни в чомъ не додавалы»). Taip kunigaikštis pirmą kartą atsidurė už įstatymo ribų. Apie 1619 miršta ir Raina Višniovecka, o Jeremijaus ir jo jaunesnės sesers Anos globą kartu su jų dvarais gauna jų dėdė - kunigaikštis , žymus magnatas ir senatorius.
Visi tie išbandymai, kurie užgriuvo ant mažamečio kunigaikščio galvos nesusilpnino jo, o užgrūdino jo charakterį. Nežiūrint į tai, kad Jeremijus visai neprisiminė tėvo ir jį auklėjo moterys ir vienuolės, kunigaikštis įgavo stiprų charakterį ir charizmą, kuris visiškai žavėjo ir džiugino karius ir bajorus. Tas charakteris buvo veiklos rezultatas paties Jeremijaus, nors jo sūnus, auklėtas panašiomis sąlygomis (neteko tėvo būdamas 11 metų), stipriu charakteriu, skirtingai nuo tėvo, visai nešvietė.
Išsilavinimas
Išsilavinimą kunigaikštis Jeremijus pradėjo Lvove. Kunigaikštis Konstantinas atidavė Jeremijų keleriems metams auklėjimui į jėzuitų kolegiumą Lvove, į tą, kur keleriais metais atgal mokėsi ir Bogdanas Chmelnickis. Po kelerių metų Jeremijus kartu su dviem Konstantino sūnumis, jo bendraamžiais vyksta į Europą. Jų kelias buvo per Italiją, Ispaniją ir Olandiją. 1628 metais jie aplankė Romą, 1629 metais - Padują, o 1630 metais buvo Bolonijoje. Tačiau žiūrint į tai, kiek laiko jie apsistodavo tuose miestuose, negalima kalbėti, kad jie daug spejo ten išstudijuoti. Greičiausiai ten jie išmoko lotynų kalbą, kas buvo vieninteliu ženklu jų Europietiško mokslo.
1631 metais Jeremijus inkognito atvyko į Nyderlandus, kur susipažino su tuometiniu fortifikacijos menu, kadangi Nyderlandai šioje srityje buvo priešais visą Europą. Gautas ten žinias jis sėkmingai taikys Zbaražo gynybos metu.
Smolensko karas
Kunigaikščio Jeremijaus Višnioveckio sugrįžimas į Ukrainą įvyko Smolensko karo su Rusija metu. Kaip tik tuo metu miršta Lenkijos karalius Zigmantas. Karas prasidėjo nuo Rusijos karių Smolensko apgulties. Jaunas kunigaikštis įstoja į savo pirmą karą kartu su Kameneco seniūnu Aleksandru Pesočinskiu. 1633 ir 1634-ais metais į Kursko sritį įsiveržė ATR kariai vadovaujami kunigaikščio Jeremijaus Višnioveckio. Pagrindiniai puolimai jų buvo į Putivlį ir Pilską, ir abu puolimai pareikalavo ypatingos karinės jėgos įtampos - bajorų, bajorų vaikų ir kitų karių kovoje su priešu. Kampanijos metu kunigaikštis Jeremijus nusiaubė svarbias Rusijos caro valdas. Kunigaikštis išgarsėjo tuo, kad žiauriai degino kaimus, įsakydamas „nei ugnies, nei geležies priešui negailėt“. Čia jis gavo siaubingą reputaciją ir „Padegėjo“ vardą. Tačiau Putivlio, pagrindinės Rusijos gynybinės pietvakarių pilies apgultis baigėsi iš Lenkijos pusės nesėkme, atimant galimybę įtvirtinti kokias tai teritorijas pasibaigus karui.
Iš Smolensko karo Višnioveckis priėjo išvadą apie tai, kad daugelio kazokų formavimas nepatikimas. Putivlio apgulties metu kazokai neklausė jo įsakymų, o kartą paprasčiausiai pabėgo naktį iš stovyklos.
Ūkinė veikla
Po karo 1634 metais kunigaikštis visą save atidavė aktyviai veiklai dvaruose, gautuose jo nuo kunigaikščio Konstantino. Zadneprio valdos buvo didelės, nors retai apgyvendintos. Turtingesnis už Jeremijų buvo tik , Ostrogiškių ordinatas (bet tik pagal žemės apimtį, bet ne pelną nuo jos). 1641 metais, po dėdės Konstantino mirties, Jeremijus tampa giminės galva ir paveldi likusias valdas. Tada įvyksta teisminis konfliktas dėl paveldėjimo su Aleksandru Liudviku Radvila.
Kunigaikštis pradeda Zadneprės plačiai suplanuotą kolonizacijos akciją. Iki 1645 metų žmonių skaičius jo valdose išauga 7 kartus (iki 30 000 namų ir 230 000 piliečių). Čia subėgo valstiečiai iš kitapus upės, privilioti žemės gausa ir dvidešimt metų mokesčių lengvatomis. Į kunigaikščio sostinę rinkosi smulki bajorija, kuri užėmė administracines pareigybes kunigaikščio žemėse. Kunigaikštis turėjo vieną iš didžiausių ATR magnatų armijų. Ji sudarė nuo 4 iki 6 tūkstančių karių, o reikalui esant kunigaikštis galėjo išstatyti, pagal skirtingus duomenis, nuo 12 iki 20 tūkstančių ginkluotų žmonių. Nuo Smolensko karo 1632–1633 metais, istoriko Rembrovskio aprašoma, aktyviai formuoja registro kazokų pulkus - 30- ais metais Migrogorodsko ir Černigovo: 40- ais Vinicko, Braclavo, Poltavos, Gadiačsko ir kitus. Jis atnešė į tas žemes tvarką. Buvo pačiu didžiausiu žemvaldžiu, 1646 m. Ukrainoje turėjo 230 tūkstančius žmonių.
Michailas Grušovskis rašė, kad Višnioveckių latifundija (žemės nuosavybė) buvo pati didžiausia „ne tik Ukrainoje ir Lenkijoje, bet, galimai, ir visoje Europoje“. Ji prisideda prie vietos valdžios plitimo - gauna Magdeburgo teises ir miesto statusą Kubnai, Poltava, Piriatinas. Jo valdas Lenkijos mokslininkas Aleksandras Jablonovskis skaitė ne latifundija, o atskira Uždneprio valstybe.
Mirtis ir palaidojimas
Sėkmingas vadovavimas savo įgulom, ir pergalingas Bresto mūšis buvo jo aukščiausiu triumfu. Niekas, atrodė, jo nesustabdys į Lenkijos karaliaus sostą - arba de jure arba de fakto prie minimalios Maskvos valdovo valdžios ir dar su didesnėmis galiomis - ir jo valdų sugrąžinimas Ukrainoje. Bet likimas pasisuko kitaip.
1651 metų rugpjūčio 20 11 valandą Lenkijos karinėje stovykloje netoli Pavočio miršta kunigaikštis Višnioveckis. Iki šiol jo mirties priežastys taip ir neišaiškintos. Pagal vieną versiją jis mirė apsinuodijęs, pagal kitą – nuo ligos epidemijos metu.
Kronikai mums paliko paskutinės gyvenimo dienos aprašymą. Kaip praneša metraštininkai, paskutinę dieną Jeremijus pavalgė agurkų ir užgėrė juos medumi, o nuo to susirgo ir numirė. Tačiau netgi jo mirties dieną toks paaiškinimas netenkino Lenkijos kariuomenės. Armija įtarė, kad jo mylimą vadą nunuodijo. Siekiant išvengti maišto, buvo atliktas kolektyvinis skrodimas. Skrodimas nepatvirtino versijos dėl nunuodijimo.
Jeremijaus populiarumas ATR buvo toks aukštas, kad tai atsispindėjo jo auklėtinio kunigaikščio karjeroje, kuris, nežiūrint į tai, kad visai nebuvo didžiuoju vadu, tapo vis dėl to Karūnos didžiuoju etmonu, ir sūnų – Mykolą Kaributą Višnioveckį išrinktą 1668 metais Lenkijos karaliumi. Konradas T. Nailoras patalpino kunigaikštį Jeremijų į 45 vietą savo žmonių sąraše, kurie daugiausiai nusipelnė Lenkijai (tiesa, daugelio jo veiklos aspektų jis neatsižvelgė, bet pozicija ir taip labai aukšta).
Jeremijaus kūną po jo mirties iš Pavoločiaus pervežė į Sokalį, 1653 metų rugsėjį patalpino benediktinų Švento Kryžiaus abatijoje.
Višnioveckių valdos
- (giminės dvaras)
- Lubnai
- Romnai
- Zbaražo pilis
- Pilis dabartinėje Žzbero kaime, Bresto rajone, Baltarusijoje ( amžiaus pradžia)
Literatūroje
- . „Bogdanas Chmelnickis (trilogija)“ [1880-ieij)
- Henrikas Senkevičius. „Ugnimi ir kardu“ (1884)
- . „Kunigaikštis Jeremijus Višnioveckis“
- Lina Kostenko. „Berestečko“, „Marusia Čurai“
Kine
- Ježio Hofmano filme „Ugnimi ir kardu“ (Lenkija, 1999) Višnioveckį suvaidino Andžejus Severinas.
- Filme „Bogdanas-Zinovijus Chmelnicki“ (Ukraina, 2007) - Viktoras Kurčina.
Išnašos
Nuorodos
- Князья Корбут Вишневецкие Archyvuota kopija 2008-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- Ю. Рудницкий. «Ієремія Вишневецький. Спроба реабілітації». Львів, літ. агенція «Піраміда», 2008. (укр.)
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Jokūbas Sobieskis | Rusios vaivada 1646–1651 | Po to: Stanislavas Lanckoronskis |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jeremijus Mykolas Višnioveckis, Kas yra Jeremijus Mykolas Višnioveckis? Ką reiškia Jeremijus Mykolas Višnioveckis?
Jeremijus Mykolas VisnioveckisVisnioveckiaiHerbas Kaributas Gime 1612 m rugpjucio 17 d LubnaiMire 1651 m rugpjucio 20 d 39 metai Tevas Mykolas VisnioveckisMotina Raina MogiliankaSutuoktinis e Grizelda Konstancija ZamoiskyteVaikai Mykolas Kaributas VisnioveckisVikiteka Jeremijus Mykolas Visnioveckis Kunigaikstis Jeremijus Jarema Mykolas Kaributas Visnioveckis lenk Jeremi Jarema Michal Korybut Wisniowiecki 1612 m rugpjucio 17 d Lubnai 1651 m rugpjucio 20 d ATR valstybinis ir karinis veikejas is Visnioveckiu gimines Rusios vaivada 1646 1651 pagrindinis Lenkijos Lietuvos kariu vadovas Bogdano Chmelnickio sukilimo metu 1648 1651 metais TitulasKunigaikstis Visniove Lubnuose ir Chorole 1615 1651 Peremyslo 1649 1651 Kanevo 1647 1651 Prasmicko 1649 1651 ir Novotaro seniunas 1649 Gadiacko seniunas 1634 1651 Karunos didysis regimentas Rusios vaivada 1634 1651 VaikysteKunigaikscio Jeremijaus Visnioveckio motina Raina MogiliankaJeremijaus Mykolo Visnioveckio zmona Grizelda Konstancija Zamoiskyte Kunigaikstis Jeremijus pagal motina buvo Moldavijos pono Jeremijaus Movilos anukas kurio garbei ir gavo varda Jo tevai Kijevo kastelionas Mykolas Visnioveckis m 1616 Ovruco seniunas 1603 1615 ir Raina Mogilianka 1588 po 1619 01 18 Kijevo metropolito Petro Semiono Mogilos pussesere Abu jie buvo zinomi istikimybe staciatikiu tikejimu Kunigaikstis Jeremijus Visnioveckis gime 1612 metais Kriksto metu gavo Jeremijaus Mykolo varda savo seneliu garbei Jeremijaus Mogilos ir Mykolo Vuisnioveckio Kunigaikstis Jeremijus Mykolas beveik neprisimine tevo kuris mire 1616 metais Jį nunuodijo Moldavijoje apeigu metu is Konstantinopolio pasiustas staciatikiu vienuolis Kunigaikscio mirtis labai patenkino vos susitaikiusias ATR ir Turkija Kunigaikstis Mykolas bande pasodinti į sosta vasalinei Stambului Moldavijai savo zmonos Rainos Mogiliankos brolį o tai įsiutino tiek sultono dvara tiek ir Zigmanta kuriam tuo metu visiskai nebuvo reikalingas karas su turkais Po vyro mirties vaiku ir dvaru globa paeme Jeremijaus motina Raina Mogilianka Visniovecka Tuo mazamecio kunigaikscio blogybes nesibaige Po dveju metu po Mykolo mirties Zygimanto iniciatyva karaliskoje kanceliarijoje buvo reanimuota sena Visnioveckio byla del nesumoketu mokesciu į izda 1618 metu birzelio 9 d buvo vel atidaryta byla del ieskinio vyriausio karaliaus pakamario Stanislovo Miskos Mykolui Visnioveckiui o nezaplachene yurkgeltu pevnogo zolotih polskih 600 po 300 za 1612 i 1613 vodlug konstitucii roku 1607 o procese skarbovom ufalenoe tak zhe i o nezaplachene shkod takovoye zh sumy Atsakyti pagal ta byla teko kunigaikscio naslei ir jo vaikams Jeremijui ir Anai Bylos detales neaiskios Na ir suma nebuvo tokia didele kad kunigaikstiene negaletu sumoketi Taciau byla baigesi greitai galimai netgi nedalyvaujant kunigaikstienei Rainai Jau 1618 metu birzelio 11 d karaliaus potvarkiu Raina Visniovecka buvo nuteista bancijum istremimu Pagal įstatyma bancija liete ir jos vaikus Jeremiju ir Ana Apie tai kad ta byla karaliaus iniciatyva kalba fraze is potvarkio teksto z rozkazanya i pridanya nashogo i s povinnosti uryadu svoego tuyu baniciyu na pomenennyh pozvanyh otvetchikov golosom vyneslym tut v Varshave ATR velmozom buvo įsakyta kad tie nedrįstu bendrauti su kunigaikstiene Raina nepriimtu ju į savo namus ir nepadetu jiems patarimais yako z banitami zhadnogo spolku i obcovanya ne meli onyh v domah i maetnostyah svoih ne perehovyvali rady i pomochi im ni v chom ne dodavaly Taip kunigaikstis pirma karta atsidure uz įstatymo ribu Apie 1619 mirsta ir Raina Visniovecka o Jeremijaus ir jo jaunesnes sesers Anos globa kartu su ju dvarais gauna ju dede kunigaikstis zymus magnatas ir senatorius Visi tie isbandymai kurie uzgriuvo ant mazamecio kunigaikscio galvos nesusilpnino jo o uzgrudino jo charakterį Neziurint į tai kad Jeremijus visai neprisimine tevo ir jį auklejo moterys ir vienuoles kunigaikstis įgavo stipru charakterį ir charizma kuris visiskai zavejo ir dziugino karius ir bajorus Tas charakteris buvo veiklos rezultatas paties Jeremijaus nors jo sunus aukletas panasiomis salygomis neteko tevo budamas 11 metu stipriu charakteriu skirtingai nuo tevo visai nesviete IssilavinimasIssilavinima kunigaikstis Jeremijus pradejo Lvove Kunigaikstis Konstantinas atidave Jeremiju keleriems metams auklejimui į jezuitu kolegiuma Lvove į ta kur keleriais metais atgal mokesi ir Bogdanas Chmelnickis Po keleriu metu Jeremijus kartu su dviem Konstantino sunumis jo bendraamziais vyksta į Europa Ju kelias buvo per Italija Ispanija ir Olandija 1628 metais jie aplanke Roma 1629 metais Paduja o 1630 metais buvo Bolonijoje Taciau ziurint į tai kiek laiko jie apsistodavo tuose miestuose negalima kalbeti kad jie daug spejo ten isstudijuoti Greiciausiai ten jie ismoko lotynu kalba kas buvo vieninteliu zenklu ju Europietisko mokslo 1631 metais Jeremijus inkognito atvyko į Nyderlandus kur susipazino su tuometiniu fortifikacijos menu kadangi Nyderlandai sioje srityje buvo priesais visa Europa Gautas ten zinias jis sekmingai taikys Zbarazo gynybos metu Smolensko karasKunigaikstis Jeremijus Mykolas Visnioveckis Kunigaikscio Jeremijaus Visnioveckio sugrįzimas į Ukraina įvyko Smolensko karo su Rusija metu Kaip tik tuo metu mirsta Lenkijos karalius Zigmantas Karas prasidejo nuo Rusijos kariu Smolensko apgulties Jaunas kunigaikstis įstoja į savo pirma kara kartu su Kameneco seniunu Aleksandru Pesocinskiu 1633 ir 1634 ais metais į Kursko sritį įsiverze ATR kariai vadovaujami kunigaikscio Jeremijaus Visnioveckio Pagrindiniai puolimai ju buvo į Putivlį ir Pilska ir abu puolimai pareikalavo ypatingos karines jegos įtampos bajoru bajoru vaiku ir kitu kariu kovoje su priesu Kampanijos metu kunigaikstis Jeremijus nusiaube svarbias Rusijos caro valdas Kunigaikstis isgarsejo tuo kad ziauriai degino kaimus įsakydamas nei ugnies nei gelezies priesui negailet Cia jis gavo siaubinga reputacija ir Padegejo varda Taciau Putivlio pagrindines Rusijos gynybines pietvakariu pilies apgultis baigesi is Lenkijos puses nesekme atimant galimybe įtvirtinti kokias tai teritorijas pasibaigus karui Is Smolensko karo Visnioveckis priejo isvada apie tai kad daugelio kazoku formavimas nepatikimas Putivlio apgulties metu kazokai neklause jo įsakymu o karta paprasciausiai pabego naktį is stovyklos ukine veiklaJeremijus Mykolas Visnioveckis Berestecko musyje Po karo 1634 metais kunigaikstis visa save atidave aktyviai veiklai dvaruose gautuose jo nuo kunigaikscio Konstantino Zadneprio valdos buvo dideles nors retai apgyvendintos Turtingesnis uz Jeremiju buvo tik Ostrogiskiu ordinatas bet tik pagal zemes apimtį bet ne pelna nuo jos 1641 metais po dedes Konstantino mirties Jeremijus tampa gimines galva ir paveldi likusias valdas Tada įvyksta teisminis konfliktas del paveldejimo su Aleksandru Liudviku Radvila Kunigaikstis pradeda Zadnepres placiai suplanuota kolonizacijos akcija Iki 1645 metu zmoniu skaicius jo valdose isauga 7 kartus iki 30 000 namu ir 230 000 pilieciu Cia subego valstieciai is kitapus upes privilioti zemes gausa ir dvidesimt metu mokesciu lengvatomis Į kunigaikscio sostine rinkosi smulki bajorija kuri uzeme administracines pareigybes kunigaikscio zemese Kunigaikstis turejo viena is didziausiu ATR magnatu armiju Ji sudare nuo 4 iki 6 tukstanciu kariu o reikalui esant kunigaikstis galejo isstatyti pagal skirtingus duomenis nuo 12 iki 20 tukstanciu ginkluotu zmoniu Nuo Smolensko karo 1632 1633 metais istoriko Rembrovskio aprasoma aktyviai formuoja registro kazoku pulkus 30 ais metais Migrogorodsko ir Cernigovo 40 ais Vinicko Braclavo Poltavos Gadiacsko ir kitus Jis atnese į tas zemes tvarka Buvo paciu didziausiu zemvaldziu 1646 m Ukrainoje turejo 230 tukstancius zmoniu Michailas Grusovskis rase kad Visnioveckiu latifundija zemes nuosavybe buvo pati didziausia ne tik Ukrainoje ir Lenkijoje bet galimai ir visoje Europoje Ji prisideda prie vietos valdzios plitimo gauna Magdeburgo teises ir miesto statusa Kubnai Poltava Piriatinas Jo valdas Lenkijos mokslininkas Aleksandras Jablonovskis skaite ne latifundija o atskira Uzdneprio valstybe Mirtis ir palaidojimasMumifikuoti Visnioveckio palaikai Svento Kryziaus abatijoje netoli Kelco Sekmingas vadovavimas savo įgulom ir pergalingas Bresto musis buvo jo auksciausiu triumfu Niekas atrode jo nesustabdys į Lenkijos karaliaus sosta arba de jure arba de fakto prie minimalios Maskvos valdovo valdzios ir dar su didesnemis galiomis ir jo valdu sugrazinimas Ukrainoje Bet likimas pasisuko kitaip 1651 metu rugpjucio 20 11 valanda Lenkijos karineje stovykloje netoli Pavocio mirsta kunigaikstis Visnioveckis Iki siol jo mirties priezastys taip ir neisaiskintos Pagal viena versija jis mire apsinuodijes pagal kita nuo ligos epidemijos metu Kronikai mums paliko paskutines gyvenimo dienos aprasyma Kaip pranesa metrastininkai paskutine diena Jeremijus pavalge agurku ir uzgere juos medumi o nuo to susirgo ir numire Taciau netgi jo mirties diena toks paaiskinimas netenkino Lenkijos kariuomenes Armija įtare kad jo mylima vada nunuodijo Siekiant isvengti maisto buvo atliktas kolektyvinis skrodimas Skrodimas nepatvirtino versijos del nunuodijimo Jeremijaus populiarumas ATR buvo toks aukstas kad tai atsispindejo jo aukletinio kunigaikscio karjeroje kuris neziurint į tai kad visai nebuvo didziuoju vadu tapo vis del to Karunos didziuoju etmonu ir sunu Mykola Kaributa Visnioveckį isrinkta 1668 metais Lenkijos karaliumi Konradas T Nailoras patalpino kunigaikstį Jeremiju į 45 vieta savo zmoniu sarase kurie daugiausiai nusipelne Lenkijai tiesa daugelio jo veiklos aspektu jis neatsizvelge bet pozicija ir taip labai auksta Jeremijaus kuna po jo mirties is Pavolociaus perveze į Sokalį 1653 metu rugsejį patalpino benediktinu Svento Kryziaus abatijoje Visnioveckiu valdos gimines dvaras Lubnai Romnai Zbarazo pilis Pilis dabartineje Zzbero kaime Bresto rajone Baltarusijoje amziaus pradzia Literaturoje Bogdanas Chmelnickis trilogija 1880 ieij Henrikas Senkevicius Ugnimi ir kardu 1884 Kunigaikstis Jeremijus Visnioveckis Lina Kostenko Berestecko Marusia Curai KineJezio Hofmano filme Ugnimi ir kardu Lenkija 1999 Visnioveckį suvaidino Andzejus Severinas Filme Bogdanas Zinovijus Chmelnicki Ukraina 2007 Viktoras Kurcina Isnasoshttp izbornyk org ua dynasty dyn52 htmNuorodosKnyazya Korbut Vishneveckie Archyvuota kopija 2008 01 23 is Wayback Machine projekto Yu Rudnickij Iyeremiya Vishneveckij Sproba reabilitaciyi Lviv lit agenciya Piramida 2008 ukr Politinis postasPries tai Jokubas Sobieskis Rusios vaivada 1646 1651 Po to Stanislavas Lanckoronskis