Jenisiejaus kalvagūbris rus Енисейский кряж neaukštų kalnų juosta Sibire Vidurinio Sibiro plokščiakalnio pietvakariuose
Jenisėjaus kalvagūbris

Jenisiejaus kalvagūbris (rus. Енисейский кряж) – neaukštų kalnų juosta Sibire, Vidurinio Sibiro plokščiakalnio pietvakariuose, nusidriekusi lygiagrečiai dešiniojo Jenisiejaus kranto. Ilgis apie 700 km, plotias iki 200 m, aukštis iki 1104 m (Jenašimino Polkano k.). Angaros žemupio slėnis kalvagūbrį dalina į du masyvus – Pietų Jenisiejaus (arba Angaros–Kano) ir Užangarės.
Kalvagūbrį sudaro senovinės smiltainio, klinties, skalūnų, konglomeratų uolienos. Gausu aukso (viena didžiausių Rusijoje Olimpiados kasykla), geležies rūdų, boksito, magnezito, talko telkinių.
Šlaituose veši tamsioji taiga, vyrauja sibiriniai kėniai.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 147
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jenisėjaus kalvagūbris, Kas yra Jenisėjaus kalvagūbris? Ką reiškia Jenisėjaus kalvagūbris?
Jenisiejaus kalvagubris rus Enisejskij kryazh neaukstu kalnu juosta Sibire Vidurinio Sibiro ploksciakalnio pietvakariuose nusidriekusi lygiagreciai desiniojo Jenisiejaus kranto Ilgis apie 700 km plotias iki 200 m aukstis iki 1104 m Jenasimino Polkano k Angaros zemupio slenis kalvagubrį dalina į du masyvus Pietu Jenisiejaus arba Angaros Kano ir Uzangares Kalvagubrį sudaro senovines smiltainio klinties skalunu konglomeratu uolienos Gausu aukso viena didziausiu Rusijoje Olimpiados kasykla gelezies rudu boksito magnezito talko telkiniu Slaituose vesi tamsioji taiga vyrauja sibiriniai keniai SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 147