Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antuanas VatoAntuano Vato portretas apie 1721 aut Rosalba Carriera Gimė 1684 m spalio 10 d ValansjenasMirė 1721 m liepos
Jean Antoine Watteau
| Antuanas Vato | |
|---|---|
| Antuano Vato portretas (apie 1721, aut. Rosalba Carriera) | |
| Gimė | 1684 m. spalio 10 d. Valansjenas |
| Mirė | 1721 m. liepos 18 d. (36 metai) |
| Tautybė | prancūzas |
| Veikla | XVIII a. rokoko dailininkas |
| Vikiteka | Jean-Antoine Watteau |
Antuanas Vato (piln. Žanas Antuanas Vato, kirč. Vatò, pranc. Jean-Antoine Watteau, 1684 m. spalio 10 d. − 1721 m. liepos 18 d.) – XVIII a. pradžios prancūzų tapytojas, grafikas, vienas iš žymiausių ir pirmųjų rokoko dailininkų.
Biografija
Žanas Antuanas Vato gimė 1684 m. spalio 10 d. Valansjene, Prancūzijos šiaurėje. Jo tėvas buvo stogdengys. Vaikas parodė talentą piešimui ir buvo šeimos nusiųstas mokytis pas vietinį tapytoją Jacques-Albert Gérin. Apie 18 m. amžiaus Vato persikėlė į Paryžių, kur mokėsi pas Louis Métayer, kopijavo jo dirbtuvėje paveikslėlius, tapytus pagal žanrinę olandų ir flamandų tradiciją. Susipažino su meno pirkliais Jean ir Pierre-Jean Mariette. Per juos tikriausiai apie 1705 m. Vato susipažino su teatro dekoratoriumi ir tapytoju Claude Gillot (1673–1722) ir pradėjo dirbti pas jį. Claude Gillot mėgo vaizduoti groteskiškas scenas, su faunais ir satyrais, vaizduoti commedia dell’arte siužetus. Gillot dirbtuvėse Vato pradėjo domėtis teatrinėmis dekoracijomis – apšvietimo efektais, pasakiškais scenovaizdžiais, dirbtinių brangenybių spindesiu, grimu išgražintais veidais.
1708 m. Vato įstojo į žinomo interjerų dekoratoriaus ir tapytojo Claude Audran III (1658–1734) studiją. Claude Audran III buvo Liuksemburgo muziejaus kuratorius ir jame Vato galėjo studijuoti didžiulį paveikslų ciklą, kurį Rubensas dedikavo Prancūzijos karalienei Marijai Mediči. 1709 m. Vato pradėjo mokytis tapybos karališkojoje akademijoje. Nelaimėjęs svarbaus pradedančiųjų tapytojų „Romos prizo“, kuris būtų leidęs jam studijuoti meną Italijoje, Vato grįžo į Valansjeną, kur tapė vietos užsakovams. 1710 m. meno pirklio Pierre Sirois kvietimu Vato vėl atvyko į Paryžių. Maždaug 1709–1713 m. periodu dailininkas paruošė ofortų albumą „Figures de modes“. Jo darbai atitiko aristokratijos bei turtingųjų skonį, Vato rėmėju tapo bankininkas Pierre Crozat (1661–1740). Vato vienu metu gyveno bankininko rūmuose Paryžiuje. Pierre Crozat kolekcijojse buvo daug italų, ypač Venecijos dailės mokyklos, darbų, iš kurių Vato galėjo mokytis.
1712 m. Antuanas Vato tapo Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos nariu-kandidatu. 1717 m. jis tapo pilnuoju Akademijos nariu pateikęs paveikslą „Kelionė į Kiteros salą“, kuris sukėlė sensaciją ir pradėjo naująjį žanrą tapyboje, Prancūzijoje pavadintą fêtes galantes. Žanro paveiksluose vaizduojami romantiški santykiai tarp elegantiškai apsirengusių veikėjų sodų ar parkų apsuptyje. Vato kūryba buvo stipriai įtakota Rubenso ir venecijiečių dailininkų. Pagrindiniais Vato užsakovais buvo to meto turtingųjų sluoksnių atstovai. Matyt, norėdamas gauti daugiau užsakymų, 1719–20 m. Vato keliavo į Londoną. Po to grįžo į Paryžių. Mirė 1721 m. liepos 18 d. nuo tuberkuliozės.
Žymesniais jo paveikslais minimi: „Įnoringoji“ (apie 1718, Ermitažas, Sankt Peterburgas), „Venecijietiška šventė“ (apie 1718–1719, Škotijos nacionalinė galerija, Edinburgas), o teatro temos viršūnėmis – paveikslai „Italų aktoriai“ (1720, Nacionalinė dailės galerija, Vašingtonas), „Žilis“ (apie 1718–1719, Luvras, Paryžius), „Mecetenas“ (apie 1718–1720, Metropoliteno muziejus, Niujorkas). Paskutinį paveikslą „Žerseno iškaba“ (1721, , Berlynas) Vato nutapė prieš pat mirtį, sunkiai sirgdamas tuberkulioze. Skyrė jį draugui ir paskutiniam globėjui Edme François Gersaint, meno kūrinių parduotuvės savininkui.
Darbų galerija
- „Nimfa ir satyras“ (1715-16, Luvras, Paryžius)
- „Meilės pamoka“ (1716-17, Nacionalinis muziejus, Stokholmas)
- „Kelionė į Kiteros salą“ (1717, Luvras, Paryžius)
- „Įnoringoji“ (apie 1718, Ermitažas, Sankt Peterburgas)
- „Venecijietiška šventė“ (apie 1718–1719, Škotijos nacionalinė galerija, Edinburgas)
- „Meilės šventė“ (apie 1718−1719, Senųjų meistrų paveikslų galerija, Dresdenas)
- „Mecetenas“ (apie 1718–1720, Metropoliteno muziejus, Niujorkas)
- „Žerseno iškaba“ (1721, , Berlynas)
Išnašos
- Oxford Reference
- Encyclopaedia Britannica
- Vilniaus paveikslų galerija Archyvuota kopija 2014-03-18 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Vašingtono nacionalinė meno galerija Archyvuota kopija 2014-03-18 iš Wayback Machine projekto.
- Katalikų enciklopedija
- wga.hu
- abcgallery.com
- Svetainė, skirta Antuanui Vato Archyvuota kopija 2022-02-09 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jean Antoine Watteau, Kas yra Jean Antoine Watteau? Ką reiškia Jean Antoine Watteau?
Antuanas VatoAntuano Vato portretas apie 1721 aut Rosalba Carriera Gime 1684 m spalio 10 d ValansjenasMire 1721 m liepos 18 d 36 metai Tautybe prancuzasVeikla XVIII a rokoko dailininkasVikiteka Jean Antoine Watteau Antuanas Vato piln Zanas Antuanas Vato kirc Vato pranc Jean Antoine Watteau 1684 m spalio 10 d 1721 m liepos 18 d XVIII a pradzios prancuzu tapytojas grafikas vienas is zymiausiu ir pirmuju rokoko dailininku BiografijaZanas Antuanas Vato gime 1684 m spalio 10 d Valansjene Prancuzijos siaureje Jo tevas buvo stogdengys Vaikas parode talenta piesimui ir buvo seimos nusiustas mokytis pas vietinį tapytoja Jacques Albert Gerin Apie 18 m amziaus Vato persikele į Paryziu kur mokesi pas Louis Metayer kopijavo jo dirbtuveje paveikslelius tapytus pagal zanrine olandu ir flamandu tradicija Susipazino su meno pirkliais Jean ir Pierre Jean Mariette Per juos tikriausiai apie 1705 m Vato susipazino su teatro dekoratoriumi ir tapytoju Claude Gillot 1673 1722 ir pradejo dirbti pas jį Claude Gillot mego vaizduoti groteskiskas scenas su faunais ir satyrais vaizduoti commedia dell arte siuzetus Gillot dirbtuvese Vato pradejo dometis teatrinemis dekoracijomis apsvietimo efektais pasakiskais scenovaizdziais dirbtiniu brangenybiu spindesiu grimu isgrazintais veidais 1708 m Vato įstojo į zinomo interjeru dekoratoriaus ir tapytojo Claude Audran III 1658 1734 studija Claude Audran III buvo Liuksemburgo muziejaus kuratorius ir jame Vato galejo studijuoti didziulį paveikslu cikla kurį Rubensas dedikavo Prancuzijos karalienei Marijai Medici 1709 m Vato pradejo mokytis tapybos karaliskojoje akademijoje Nelaimejes svarbaus pradedanciuju tapytoju Romos prizo kuris butu leides jam studijuoti mena Italijoje Vato grįzo į Valansjena kur tape vietos uzsakovams 1710 m meno pirklio Pierre Sirois kvietimu Vato vel atvyko į Paryziu Mazdaug 1709 1713 m periodu dailininkas paruose ofortu albuma Figures de modes Jo darbai atitiko aristokratijos bei turtinguju skonį Vato remeju tapo bankininkas Pierre Crozat 1661 1740 Vato vienu metu gyveno bankininko rumuose Paryziuje Pierre Crozat kolekcijojse buvo daug italu ypac Venecijos dailes mokyklos darbu is kuriu Vato galejo mokytis 1712 m Antuanas Vato tapo Karaliskosios tapybos ir skulpturos akademijos nariu kandidatu 1717 m jis tapo pilnuoju Akademijos nariu pateikes paveiksla Kelione į Kiteros sala kuris sukele sensacija ir pradejo naujajį zanra tapyboje Prancuzijoje pavadinta fetes galantes Zanro paveiksluose vaizduojami romantiski santykiai tarp elegantiskai apsirengusiu veikeju sodu ar parku apsuptyje Vato kuryba buvo stipriai įtakota Rubenso ir venecijieciu dailininku Pagrindiniais Vato uzsakovais buvo to meto turtinguju sluoksniu atstovai Matyt noredamas gauti daugiau uzsakymu 1719 20 m Vato keliavo į Londona Po to grįzo į Paryziu Mire 1721 m liepos 18 d nuo tuberkuliozes Zymesniais jo paveikslais minimi Įnoringoji apie 1718 Ermitazas Sankt Peterburgas Venecijietiska svente apie 1718 1719 Skotijos nacionaline galerija Edinburgas o teatro temos virsunemis paveikslai Italu aktoriai 1720 Nacionaline dailes galerija Vasingtonas Zilis apie 1718 1719 Luvras Paryzius Mecetenas apie 1718 1720 Metropoliteno muziejus Niujorkas Paskutinį paveiksla Zerseno iskaba 1721 Berlynas Vato nutape pries pat mirtį sunkiai sirgdamas tuberkulioze Skyre jį draugui ir paskutiniam globejui Edme Francois Gersaint meno kuriniu parduotuves savininkui Darbu galerija Nimfa ir satyras 1715 16 Luvras Paryzius Meiles pamoka 1716 17 Nacionalinis muziejus Stokholmas Kelione į Kiteros sala 1717 Luvras Paryzius Įnoringoji apie 1718 Ermitazas Sankt Peterburgas Venecijietiska svente apie 1718 1719 Skotijos nacionaline galerija Edinburgas Meiles svente apie 1718 1719 Senuju meistru paveikslu galerija Dresdenas Mecetenas apie 1718 1720 Metropoliteno muziejus Niujorkas Zerseno iskaba 1721 Berlynas IsnasosOxford Reference Encyclopaedia Britannica Vilniaus paveikslu galerija Archyvuota kopija 2014 03 18 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Jean Antoine Watteau vaizdine ir garsine medziagaVasingtono nacionaline meno galerija Archyvuota kopija 2014 03 18 is Wayback Machine projekto Kataliku enciklopedija wga hu abcgallery com Svetaine skirta Antuanui Vato Archyvuota kopija 2022 02 09 is Wayback Machine projekto