Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
JAV socialdemokratų partija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
JAV socialdemokratų partija (angl. Social Democrats USA; SDUSA) – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politinė organizacija, nevaidinanti žymesnio vaidmens šalies politiniame gyvenime.
Įkurta 1897–1898 m. (vadovas J. V. Debsas). 1901 m. susijungė su Socialistų darbininkų partija – Ročesterio opozicija (vadovai M. Hilkvitas ir M. Heisas) ir pasivadino JAV socialistų partija (SP) (iki 1973 m. 1 d., po to JAV socialdemokratai). 1912 m. turėjo 118 000 narių. Jos kandidatas prezidento rinkimuose J. Debsas gavo 923 000 balsų – 6,8 %. 1912 m. SP atmetė revoliucinius kovos metodus, todėl 1913 m. iš partijos pasitraukė V. Heivudo vadovaujami kairieji. 1914 m. turėjo 93500 narių.
1915 m. prie jos prisijungė Amerikos lietuvių socialistų sąjunga. 1916 m. SP priklausė 70 288 nariai, iš jų 39 732 anglakalbiai, 4000 vokiečių, 3000 žydų, 2151 lietuviai, 2000 serbų, 1500 latvių, 1200 lenkų, 1100 čekų, 1050 vengrų, 1000 italų, 775 slovakai. Vėliau įsijungė apie 1000 ukrainiečių.
1919 m. įvyko dar vienas SDUSA skilimas, iš partijos pasitraukę kairieji įkūrė dvi komunistų partijas. 1936 m. nuo SP atsiskyrė Socialdemokratų federacija. 1951–1956 m. abi partijos priklausė SI . Nuo 1957 m. Socialistų Internacionalui priklausė tik SP. 1972–1973 m. abi partijos vėl susijungė, tačiau netrukus iš jos išėjo M. Harringtono vadovaujami kairieji, įkūrę JAV demokratinių socialistų organizacinį komitetą, kuris 1978 m. gavo SI konsultacinio nario statusą, O 1982 m. susijungęs su Naujuoju amerikiečių judėjimu į Demokratinių socialistų respublikos liaudies partiją, tapo tikruoju SI nariu ir pasivadino Amerikos demokratiniais socialistais (DSA, Demokratic Socialists of America). 1978 m. JAV DSA turėjo 18000 narių, SDUSA – 7000 narių.
1989 m. atsistatydinus D. Harringtonui, kuris buvo vienas iš SI ideologų, SDUSA lyderiu tapo S. Robertsas, nuo 1998 m. Ch Zelmanovičius, 2003 m. – Briusas Mileris.
1987 m. mirus B. Rastinui, DSA lyderiu tapo D. Slaimanas, 1999 m. – Džoelis Fridmanas, 2003 m. – Frankas Llevelinas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie JAV socialdemokratų partija, Kas yra JAV socialdemokratų partija? Ką reiškia JAV socialdemokratų partija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais JAV socialdemokratu partija angl Social Democrats USA SDUSA Jungtiniu Amerikos Valstiju JAV politine organizacija nevaidinanti zymesnio vaidmens salies politiniame gyvenime Įkurta 1897 1898 m vadovas J V Debsas 1901 m susijunge su Socialistu darbininku partija Rocesterio opozicija vadovai M Hilkvitas ir M Heisas ir pasivadino JAV socialistu partija SP iki 1973 m 1 d po to JAV socialdemokratai 1912 m turejo 118 000 nariu Jos kandidatas prezidento rinkimuose J Debsas gavo 923 000 balsu 6 8 1912 m SP atmete revoliucinius kovos metodus todel 1913 m is partijos pasitrauke V Heivudo vadovaujami kairieji 1914 m turejo 93500 nariu 1915 m prie jos prisijunge Amerikos lietuviu socialistu sajunga 1916 m SP priklause 70 288 nariai is ju 39 732 anglakalbiai 4000 vokieciu 3000 zydu 2151 lietuviai 2000 serbu 1500 latviu 1200 lenku 1100 ceku 1050 vengru 1000 italu 775 slovakai Veliau įsijunge apie 1000 ukrainieciu 1919 m įvyko dar vienas SDUSA skilimas is partijos pasitrauke kairieji įkure dvi komunistu partijas 1936 m nuo SP atsiskyre Socialdemokratu federacija 1951 1956 m abi partijos priklause SI Nuo 1957 m Socialistu Internacionalui priklause tik SP 1972 1973 m abi partijos vel susijunge taciau netrukus is jos isejo M Harringtono vadovaujami kairieji įkure JAV demokratiniu socialistu organizacinį komiteta kuris 1978 m gavo SI konsultacinio nario statusa O 1982 m susijunges su Naujuoju amerikieciu judejimu į Demokratiniu socialistu respublikos liaudies partija tapo tikruoju SI nariu ir pasivadino Amerikos demokratiniais socialistais DSA Demokratic Socialists of America 1978 m JAV DSA turejo 18000 nariu SDUSA 7000 nariu 1989 m atsistatydinus D Harringtonui kuris buvo vienas is SI ideologu SDUSA lyderiu tapo S Robertsas nuo 1998 m Ch Zelmanovicius 2003 m Briusas Mileris 1987 m mirus B Rastinui DSA lyderiu tapo D Slaimanas 1999 m Dzoelis Fridmanas 2003 m Frankas Llevelinas