Ivangėnų piliakalniaiIvangėnų piliakalniaiKoordinatės 55 25 19 4 š pl 22 36 15 8 r ilg 55 422056 š pl 22 604389 r ilg 55
Ivangėnų I piliakalnis

Ivangėnų piliakalniai | |||
---|---|---|---|
Ivangėnų piliakalniai | |||
Koordinatės |
| ||
Vieta | Tauragės rajonas | ||
Seniūnija | Skaudvilės seniūnija | ||
Aukštis | I – 6-7 II – 10 m | ||
Plotas | I – 33x43 II – 27x20 | ||
Naudotas | I tūkstantmečio pabaiga - XIV a. | ||
Žvalgytas | 1905, 1955, 1961 | ||
Registro Nr. | I – AR1185 / 3462, 23941, 23942 /A764KP II – AR1543 / 13029 / A765P |
Ivangėnų piliakalniai – archeologijos paminklų kompleksas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Ivangėnų kaimo (Skaudvilės seniūnija), Suvirkštės kairiajame krante, į šiaurės rytus nuo jos santakos su Ančia. Ivangėnų archeologijos paminklų kompleksą sudaro du piliakalniai, gyvenvietė ir kapinynas.
Ivangėnų I piliakalnis
Pirmasis piliakalnis, vadinamas Pilike, yra kalva, kurią iš pietų, vakarų ir šiaurės juosia upelis ir jo slėnio daubos, rytuose nuo aukštumos jį skiria apie 10 m pločio ir l,5 m gylio griovys. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 33x43 m dydžio. Jos rytiniame pakraštyje yra 4 m aukščio, 27 m pločio puslankio formos pylimas, už kurio iškastas 30 m pločio, 5 m gylio griovys. Aikštelės šiaurės vakarų gale supiltas 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 10–15 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, jo šiaurės rytų, vakarinis ir šiaurės vakarų aikštelės kraštai nuslinkę, šiauriniame šlaite erozija tebevyksta. Piliakalnis apaugęs praretintais lapuočiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 30000 m².
- Karšuvos piliakalnis. 2011 metai
- Karšuvos piliakalnis. 2009 metai
Ivangėnų II piliakalnis
Apie 100 m į pietryčius nuo pirmojo, Suvirkštės kairiajame krante esančiame kranto kyšulyje įrengtas antras piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1543; unikalus objekto MC kodas 13029; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A765P), koordinatės 55°25′15.4″ š. pl. 22°36′21.1″ r. ilg. / 55.420944°š. pl. 22.605861°r. ilg.). Jo aikštelė trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 27 m ilgio, 17 m pločio rytuose, 20 m pločio vakariniame gale. Jos rytinėje pusėje supiltas 3 m aukščio, 18 m pločio pylimas, kurio išorinis 4,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 15 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 10 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, šoniniai šlaitai – erozijos, pylimo viršuje iškasta duobė. Jis apaugęs tankiais lapuočiais medžiais ir krūmais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 16000 m².
Gyvenvietė
Į šiaurės vakarus – rytus nuo piliakalnių, abiejuose Suvirkšties krantuose, žemoje vietoje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23942; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A764K2P). 520 m į pietvakarius yra IV a. – VII a. , tyrinėtas 2006 m. rugsėjo mėn.
Tyrimai
Piliakalnius 1905 m. aprašė Liudvikas Kšivickis, pirmąjį piliakalnį 1961 m. žvalgė Istorijos institutas. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1997 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, archeologai Vykintas Vaitkevičius ir Gintautas Zabiela. Piliakalnių kompleksas datuojamas I tūkstantmečio viduriu – XIV a. Abiejų piliakalnių tarpusavio išsidėstymas, nesant archeologinių tyrinėjimų, neleidžia tvirtai nustatyti, ar antrasis piliakalnis labiau nutolęs pirmojo priešpilis, ar chronologiškai atskiras piliakalnis. Anksčiau buvo manoma, kad pirmasis piliakalnis yra tik kalva be įtvirtinimų, be kultūrinio sluoksnio.
Istorija
Šalia yra Karšuvos kaimas, todėl manoma, šiame piliakalnyje stovėjusi Karšuvos pilis (Karszovini), minima 1385 m. Piliakalnis tikriausiai buvo Karšuvos valsčiaus centras. Gintautas Zabiela ir Vykintas Vaitkevičius siūlo Ivangėnus tapatinti su Pilėnais.Vygandas Marburgietis rašė, kad 1336 m. vasario 25 d. sunaikinta Pilėnų pilis, stovėjusi Troppen žemėje, žuvo Žemaitijos kunigaikštis Margiris (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino brolis) ir visa pilies įgula. Troppen žemė minima 1363 m. ir 1390 m. kryžiuočių žygių į Žemaitiją pranešimuose. Lietuvių rašytiniuose šaltiniuose Trapėnų žemė pirmą kartą paminėta 1575 m., tuomet ten jau buvo Trepų dvaras ir palivarkas. Jei Pilėnų pilis stovėjo Trapėnų – Trepų žemėje, tai legendinės pilies piliakalnio galbūt reikėtų ieškoti kažkur netoli dabartinio Trepų kaimo, kuris yra už trijų kilometrų nuo Skaudvilės į šiaurės vakarus, o trys kilometrai nuo Skaudvilės į vakarus dunkso senoji Karšuvos žemės sostinė – Ivangėnų–Karšuvos piliakalniai.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Gegužių piliakalnis 10,5 km Kalvalių piliakalnis 11 km | Vaidatonių piliakalnis 8 km Simėnų piliakalnis 3 km | Pabalčių piliakalnis 10 km Gudelių piliakalnis 9 km | |||||||||
Juškaičių piliakalnis 7 km Kreivių piliakalnis 22 km | | Pužų piliakalnis 11 km Molavėnų piliakalnis 16 km | |||||||||
Batakių piliakalnis 10 km | Nosaičių piliakalnis 2 km Kiukiškių piliakalnis 23 km Meškininkų piliakalnis 32 km | Ižiniškių piliakalnis 13 km |
Šaltiniai
- Skalvių istorijos šaltiniai: Vėluikių kapinynas. Istorija, 2007 m.
- Ivangėnų piliakalniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 411 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 71 (Nr. 242)
- Gintautas Zabiela, Vykintas Vaitkevičius. Archeologijos paminklų žvalgymas Žemaitijoje[neveikianti nuoroda]
- Arūnas Strikaitis. Garsieji Pilėnai šalia Skaudvilės? Tauragės kurjeris, 2009 m. gruodžio 1 d.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 188
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys), V., 1977, p. 15
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas
- Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906, p. 39.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 149.
- Gintautas Zabiela 2001c. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 8, p. 25 (Nr. 9).
- Gintautas Zabiela, Vykintas Vaitkevičius Archeologijos paminklų žvalgymas Žemaitijoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 488.
Nuorodos
- Ivangėnų I piliakalnis
- Ivangėnų II piliakalnis
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai. Ivangėnų piliakalnis
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai. Ivangėnų piliakalnis II
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ivangėnų I piliakalnis, Kas yra Ivangėnų I piliakalnis? Ką reiškia Ivangėnų I piliakalnis?
Ivangenu piliakalniaiIvangenu piliakalniaiKoordinates 55 25 19 4 s pl 22 36 15 8 r ilg 55 422056 s pl 22 604389 r ilg 55 422056 22 604389Vieta Taurages rajonasSeniunija Skaudviles seniunijaAukstis I 6 7 II 10 mPlotas I 33x43 II 27x20Naudotas I tukstantmecio pabaiga XIV a Zvalgytas 1905 1955 1961Registro Nr I AR1185 3462 23941 23942 A764KP II AR1543 13029 A765P Ivangenu piliakalniai archeologijos paminklu kompleksas Taurages rajono savivaldybes teritorijoje netoli Ivangenu kaimo Skaudviles seniunija Suvirkstes kairiajame krante į siaures rytus nuo jos santakos su Ancia Ivangenu archeologijos paminklu kompleksa sudaro du piliakalniai gyvenviete ir kapinynas Ivangenu I piliakalnis3D modelis Pirmasis piliakalnis vadinamas Pilike yra kalva kuria is pietu vakaru ir siaures juosia upelis ir jo slenio daubos rytuose nuo aukstumos jį skiria apie 10 m plocio ir l 5 m gylio griovys Aikstele ovali orientuota siaures vakaru pietryciu kryptimi 33x43 m dydzio Jos rytiniame pakrastyje yra 4 m aukscio 27 m plocio puslankio formos pylimas uz kurio iskastas 30 m plocio 5 m gylio griovys Aiksteles siaures vakaru gale supiltas 1 m aukscio 5 m plocio pylimas Slaitai status 10 15 m aukscio Piliakalnis apardytas arimu jo siaures rytu vakarinis ir siaures vakaru aiksteles krastai nuslinke siauriniame slaite erozija tebevyksta Piliakalnis apauges praretintais lapuociais Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas del paskelbimo kulturos paminklu 1998 05 19 Nr 612 Paminklo teritorijos plotas 30000 m Karsuvos piliakalnis 2011 metai Karsuvos piliakalnis 2009 metaiIvangenu II piliakalnis3D modelis Apie 100 m į pietrycius nuo pirmojo Suvirkstes kairiajame krante esanciame kranto kysulyje įrengtas antras piliakalnis Lietuvos Respublikos kulturos paminklu saraso Nr AR1543 unikalus objekto MC kodas 13029 registro iki 2005 m balandzio 19 d Nr A765P koordinates 55 25 15 4 s pl 22 36 21 1 r ilg 55 420944 s pl 22 605861 r ilg 55 420944 22 605861 Ivangenu II piliakalnis Jo aikstele trapecine pailga rytu vakaru kryptimi 27 m ilgio 17 m plocio rytuose 20 m plocio vakariniame gale Jos rytineje puseje supiltas 3 m aukscio 18 m plocio pylimas kurio isorinis 4 5 m aukscio slaitas leidziasi į 15 m plocio 1 5 m gylio griovį Slaitai status 10 m aukscio Piliakalnis apardytas arimu soniniai slaitai erozijos pylimo virsuje iskasta duobe Jis apauges tankiais lapuociais medziais ir krumais Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas del paskelbimo kulturos paminklu 1998 05 19 Nr 612 Paminklo teritorijos plotas 16000 m GyvenvieteĮ siaures vakarus rytus nuo piliakalniu abiejuose Suvirksties krantuose zemoje vietoje 1 ha plote yra papedes gyvenviete unikalus objekto MC kodas 23942 registro iki 2005 m balandzio 19 d Nr A764K2P 520 m į pietvakarius yra IV a VII a tyrinetas 2006 m rugsejo men TyrimaiPiliakalnius 1905 m aprase Liudvikas Ksivickis pirmajį piliakalnį 1961 m zvalge Istorijos institutas Piliakalnio zvalgomuosius archeologinius tyrimus 1997 m atliko Lietuvos istorijos institutas archeologai Vykintas Vaitkevicius ir Gintautas Zabiela Piliakalniu kompleksas datuojamas I tukstantmecio viduriu XIV a Abieju piliakalniu tarpusavio issidestymas nesant archeologiniu tyrinejimu neleidzia tvirtai nustatyti ar antrasis piliakalnis labiau nutoles pirmojo priespilis ar chronologiskai atskiras piliakalnis Anksciau buvo manoma kad pirmasis piliakalnis yra tik kalva be įtvirtinimu be kulturinio sluoksnio IstorijaSalia yra Karsuvos kaimas todel manoma siame piliakalnyje stovejusi Karsuvos pilis Karszovini minima 1385 m Piliakalnis tikriausiai buvo Karsuvos valsciaus centras Gintautas Zabiela ir Vykintas Vaitkevicius siulo Ivangenus tapatinti su Pilenais Vygandas Marburgietis rase kad 1336 m vasario 25 d sunaikinta Pilenu pilis stovejusi Troppen zemeje zuvo Zemaitijos kunigaikstis Margiris Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino brolis ir visa pilies įgula Troppen zeme minima 1363 m ir 1390 m kryziuociu zygiu į Zemaitija pranesimuose Lietuviu rasytiniuose saltiniuose Trapenu zeme pirma karta pamineta 1575 m tuomet ten jau buvo Trepu dvaras ir palivarkas Jei Pilenu pilis stovejo Trapenu Trepu zemeje tai legendines pilies piliakalnio galbut reiketu ieskoti kazkur netoli dabartinio Trepu kaimo kuris yra uz triju kilometru nuo Skaudviles į siaures vakarus o trys kilometrai nuo Skaudviles į vakarus dunkso senoji Karsuvos zemes sostine Ivangenu Karsuvos piliakalniai Aplinkiniai piliakalniaiGeguziu piliakalnis 10 5 km Kalvaliu piliakalnis 11 km Vaidatoniu piliakalnis 8 km Simenu piliakalnis 3 km Pabalciu piliakalnis 10 km Gudeliu piliakalnis 9 kmJuskaiciu piliakalnis 7 km Kreiviu piliakalnis 22 km Puzu piliakalnis 11 km Molavenu piliakalnis 16 kmBatakiu piliakalnis 10 km Nosaiciu piliakalnis 2 km Kiukiskiu piliakalnis 23 km Meskininku piliakalnis 32 km Iziniskiu piliakalnis 13 kmSaltiniaiSkalviu istorijos saltiniai Veluikiu kapinynas Istorija 2007 m Ivangenu piliakalniai Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 411 psl Lietuvos TSR archeologijos atlasas II Piliakalniai Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 71 Nr 242 Gintautas Zabiela Vykintas Vaitkevicius Archeologijos paminklu zvalgymas Zemaitijoje neveikianti nuoroda Arunas Strikaitis Garsieji Pilenai salia Skaudviles Taurages kurjeris 2009 m gruodzio 1 d Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas V 1973 p 188 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas tesinys V 1977 p 15 Lietuvos Respublikos istorijos ir kulturos paminklu sarasas Krzywicki L Zmudz starozytna Dawni Zmudzini i ich warownie Warszawa 1906 p 39 Pokrovskij F V Arheologicheskaya karta Kovenskoj gubernii Vilna 1899 c 149 Gintautas Zabiela 2001c Naujas Lietuvos piliakalniu saraso papildymas 1995 2000 m Kulturos paminklai Vilnius T 8 p 25 Nr 9 Gintautas Zabiela Vykintas Vaitkevicius Archeologijos paminklu zvalgymas Zemaitijoje Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais Vilnius 1998 p 488 NuorodosIvangenu I piliakalnis Ivangenu II piliakalnis Hillforts eu atviruju duomenu istekliai Ivangenu piliakalnis Hillforts eu atviruju duomenu istekliai Ivangenu piliakalnis II