Ius sanguinis lot kraujo teisė pilietybės suteikimo principas pagrįstas giminystės ryšiais t y gimusio asmens pilietybę
Ius sanguinis

Ius sanguinis (lot. kraujo teisė) – pilietybės suteikimo principas, pagrįstas giminystės ryšiais: t. y. gimusio asmens pilietybę apsprendžia jo tėvų (arba vieno iš tėvų) turima pilietybė. Ius sanguinis atveju teritorinis aspektas nevaidina jokio vaidmens, kitaip sakant, asmens pilietybė nepriklauso nuo šalies, kurioje jis gimė.
Istorija
XIX a. pabaigoje Prancūzijos ir Vokietijos debatai dėl pilietybės apėmė Ernest Renan prieštaravimą Vokietijos „objektyvios pilietybės“ koncepcijai, kuri buvo grįsta pilietybės įgijimu kraujo ryšiais, rase ir net kalba. E. Renan‘o požiūris paaiškina Prancūzijos pasirinkimą pilietybę suteikti remiantis ius soli principu. Daugelis valstybių naudojasi kartu ir ius sanguinis, ir ius soli principais (tokios valstybės kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Italija, Izraelis, Graikija, Islandija ir kitos).
Išskyrus Prancūziją, ius sanguinis principui kontinentinės Europos valstybės vis dar teikia pirmenybę. Tokiu būdu jos bando palaikyti kultūros ir nacionalinio identiteto vientisumą. Kai kurios valstybės suteikia asmenims, gimusiems šalyje, tokias pačias teises kaip ir piliečiams, tačiau oficialiai pilietybė nėra suteikiama. Tokių atvejų pavyzdžiu gali būti Indfødsret Danijoje, kur sulaukę 18-iolikos metų nepiliečiai gyventojai gali pasirinkti laikyti testą ir įgyti Danijos pilietybę.
Modeliai
Yra išskiriami du pilietybės įgijimo būdai remiantis ius sanguinis, tai „automatinis“ ir „neautomatinis“ modeliai.
Jei pilietybė yra suteikiama automatiškai, tai nėra atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
- a) teritorinis aspektas (nesvarbu ar asmuo gimė užsienyje, ar ne);
- b) tėvų gimimo vieta;
- c) būdas, kuriuo tėvai įgijo pilietybę (nesvarbu ar tėvai yra piliečiai pagal kilmę, ar įgijo pilietybę pvz.: natūralizacijos būdu);
- d) santuokos kriterijus (ar vaikas gimė santuokoje, ar ne);
- e) vieno iš tėvų, kuris yra pilietis, lytis (vaiko gimimo užsienyje atveju nėra svarbus ar tėvas, ar motina yra pilietis);
- f) tėvų gyvenimo užsienyje priežastys (vaiko gimimo užsienyje atveju).
P.S. kalbant apie kriterijų „d“, būtina pažymėti, kad jei vaikas gimsta ne santuokoje, tai norint gauti pilietybę reikia tėvo, taip pat piliečio, pripažinimo.
Neautomatiniai pilietybės įgijimo būdai remiantis ius sanguinis yra gana įvairūs ir priklauso nuo konkrečios šalies pilietybės politikos. Pvz.: Belgijoje ir Airijoje pilietybė nėra suteikiama automatiškai, jei abu tėvai yra gimę užsienyje. Airijoje yra įvestas ir dar vienas kriterijus, kuris neleidžia įgyti pilietybės automatiškai, tai tėvų gyvenimas užsienyje dėl kokių kitų priežasčių, nei darbas Airijos tarnybose (šis skriterijus galioja ir Portugalijoje). Nors minėtais atvejais pilietybė ir nėra suteikiama automatiškai, tačiau ją galima įgyti palengvintomis sąlygomis, elementarios deklaracijos būdu.
Tuo tarpu Šiaurės Europos šalyse pilietybė yra suteikiama visiems vaikams, kurių bent vienas iš tėvų yra pilietis, tačiau išimtis yra daroma vaikams, gimusiems nesantuokoje piliečiui vyrui ir nepilietei moteriai. Suomijoje ir Švedijoje šie vaikai gali įgyti pilietybę paprastos deklaracijos būdu, tuo tarpu Vokietijoje minėtosios grupės asmenys turi pereiti daug sudėtingesnes natūralizacijos procedūras (pvz.: turi atitikti rezidavimo trukmės šalyje kriterijų). Austrijoje taip pat nėra svarbi šalis, kurioje gimė vaikas, jei jis gimė santuokoje, kur bent vienas iš tėvų yra pilietis. Jei asmuo gimsta ne santuokoje, tai pilietė privalo būti motina. Galiausiai Didžiojoje Britanijoje vaikai įgyja pilietybę pagal ius sanguinis principą, jei tėvai yra vedę arba motina yra pilietė. Be to, vaikai gimę užsienyje gauna JK pilietybę automatiškai, jei vienas iš tėvų yra pilietis gimęs JK arba tėvai dirba JK tarnyboje užsienyje.
Lex sanguinis taikymas
Daugelis valstybių taiko lex sanguinis principą, atitinkantį ius sanguinis, tačiau pilietybė nėra automatiškai priskiriama. Tai padeda išvengti pilietybės suteikimo asmenims, kurie neturi tikro ryšio su valstybe ir gyvena kitose šalyse, bet gali pareikalauti teisių, tokių kaip imigracija ar valstybės apsauga. Taikomos imigracijos privilegijos tiems asmenims, kurie su valstybe yra susijęs etniniais ryšiais.
- Belgija: Buvę Belgijos piliečiai (išskyrus tuos, iš kurių pilietybė buvo atimta), gali atgauti Belgijos pilietybę pateikus pareiškimą po 12 mėnesių gyvenimo laikotarpio šalyje. Gyvenimas užsienyje gali būti sulygintas su gyvenimu Belgijoje, jei asmuo gali įrodyti tikrus ryšius su Belgija. Į priežastis, dėl kurių asmuo prarado Belgijos pilietybę, ir priežastis, dėl kurių nori ją susigrąžinti, taip pat bus atsižvelgta. Jei tėvai atnaujina savo turėtą Belgijos pilietybę, jų vaikai iki 18-iolikos metų automatiškai ją įgyja.
- Bulgarija: 1991 m. Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, kad „asmuo, kilęs iš Bulgarijos, gaus Bulgarijos pilietybę palengvintomis sąlygomis“. Bulgarijos Pilietybės įstatymo 15 straipsnis teigia, kad asmuo, „kilęs iš Bulgarijos“ gali būti natūralizuotas be laukimo periodo, jam nereikia deklaruoti savo pragyvenimo šaltinio, laikyti bulgarų kalbos egzamino ar atsisakyti turimos pilietybės.
- Estija: Estijos Konstitucijos 36 straipsnis nurodo, kad kiekvienas estas turi teisę atvykti ir gyventi Estijoje.
- Islandija: Asmuo gali įgyti Islandijos pilietybę gimimu, jei jo motina yra Islandijos pilietė arba tėvas yra Islandijos pilietis.
- Graikija: Etniniai graikai gali atgauti Graikijos pilietybę dvejais būdais, reglamentuotais Graikijos Pilietybės kodo. Vadovaujantis 5-uoju straipsniu, etniniai graikai, kurie buvo be pilietybės (kurie savanoriškai atsisakė savo pilietybės), galėjo įgyti pilietybę pateikę prašymą Graikijos konsuliniam biurui. Taip pat etniniai graikai, kurie prisijungė prie ginkluotųjų pajėgų, vadovaujantis 10 straipsniu, automatiškai įgyja Graikijos pilietybę ir vietoje pilietybės priesaikos yra prisaikdinami karine priesaika.
- Kroatija: Kroatijos Pilietybės įstatymo 11 straipsnis leidžia emigrantams ir jų palikuonims įgyti Kroatijos pilietybę sugrįžus be kalbos egzamino laikymo ar turimos pilietybės atsisakymo. Be to, 16 straipsnis leidžia „iš Kroatijos kilusiam asmeniui, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Kroatijoje, įgyti Kroatijos pilietybę“ pateikus raštišką pareiškimą ir įrodymus, kad asmenį sieja ryšiai su Kroatijos kultūra.
- Suomija: Suomių įstatymas suteikia teisę etniniams suomiams grįžti iš buvusios Sovietų Sąjungos. Pilietybės suteikimo prašytojai turi išlaikyti vienos iš šalies oficialių kalbų, suomių arba švedų, egzaminą. Kai kurie suomių palikuonių asmenys, kurie gyvena buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, turi teisę įkurti nuolatinę savo rezidenciją, kuri suteikia jiems teisę siekti pilietybės.
- Vengrija: Pilietybės akto 4(3) dalis leidžia etniniams vengrams (apibūdintiems kaip asmenims, „kurio bent vienas iš giminių buvo Vengrijos pilietis“) įgyti Vengrijos pilietybę po 1 metų gyvenimo trukmės šalies teritorijoje. Be to, 2001-ųjų metų Satuso įstatymas suteikia tam tikras privilegijas etniniams vengrams, gyvenantiems buvusios Austrijos-Vengrijos imperijos teritorijoje. Jiems leidžiama įgyti asmens tapatybės korteles, tačiau tai nesuteikia pilnos Vengrijos pilietybės.
- Vokietija: Vokietijos pagrindinio įstatymo (Konstitucijos) 116(1) straipsnis nurodo, kad teisę į pilietybę turi visi asmenys, kurie buvo susiję su Vokietija (ir jos 1937 m. sienomis) kaip „pabėgėliai ar išvaryti iš šalies asmenys, bet kilę iš Vokietijos, arba tokių asmenų sutuoktiniai ar palikuonys“. Vienu metu etniniai vokiečiai, gyvenę buvusiame Rytų bloke, galėjo įgyti pilietybę automatiška procedūra. Nuo 1990 m. įstatymas buvo sugriežtintas norit sumažinti atvykstančių į šalį imigrantų skaičių kiekvienais metais. Šiuo metu reikalaujama, kad imigrantas įrodytų savo kalbos žinias ir kultūrinę integraciją. Straipsnis 116(2) suteikia teisę asmenims (ir jų palikuonims), kurie buvo nacių valdžios denatūralizuoti, atgauti pilietybę, jei jie to nori. Tie, kurie gyveno Vokietijoje po 1945 m. gegužės 8 d., buvo automatiškai laikomi vokiečiais. Abu šie straipsniai skirti nemažai daliai lenkų ir izraeliečių, kurie kartu buvo ir vokiečiai, tačiau gyveno Lenkijoje ir Izraelyje.
Taip pat skaitykite
- Ius soli
- Filiacija
Literatūra
- Engin F Isin, Bryan S Turner. Handbook of Citizenship Studies. Sage Publications Ltd. 2003.
- Rainer Bauböck, Eva Ersbol, Kees Groenendijk, Harald Waldrauch. Acquisition and loss of nationality. Policies and trends in 15 European countries, Volume 1: comparative analyses, Amsterdam university press, 2006 m.
- Sylvain Allemand. Droit du sol vs droit du sang? http://www.scienceshumaines.com/-0adroit-du-sol-vs-droit-du-sang--0a_fr_2590.html
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ius sanguinis, Kas yra Ius sanguinis? Ką reiškia Ius sanguinis?
Ius sanguinis lot kraujo teise pilietybes suteikimo principas pagrįstas giminystes rysiais t y gimusio asmens pilietybe apsprendzia jo tevu arba vieno is tevu turima pilietybe Ius sanguinis atveju teritorinis aspektas nevaidina jokio vaidmens kitaip sakant asmens pilietybe nepriklauso nuo salies kurioje jis gime IstorijaXIX a pabaigoje Prancuzijos ir Vokietijos debatai del pilietybes apeme Ernest Renan priestaravima Vokietijos objektyvios pilietybes koncepcijai kuri buvo grįsta pilietybes įgijimu kraujo rysiais rase ir net kalba E Renan o poziuris paaiskina Prancuzijos pasirinkima pilietybe suteikti remiantis ius soli principu Daugelis valstybiu naudojasi kartu ir ius sanguinis ir ius soli principais tokios valstybes kaip Jungtines Amerikos Valstijos Kanada Italija Izraelis Graikija Islandija ir kitos Isskyrus Prancuzija ius sanguinis principui kontinentines Europos valstybes vis dar teikia pirmenybe Tokiu budu jos bando palaikyti kulturos ir nacionalinio identiteto vientisuma Kai kurios valstybes suteikia asmenims gimusiems salyje tokias pacias teises kaip ir pilieciams taciau oficialiai pilietybe nera suteikiama Tokiu atveju pavyzdziu gali buti Indfodsret Danijoje kur sulauke 18 iolikos metu nepilieciai gyventojai gali pasirinkti laikyti testa ir įgyti Danijos pilietybe ModeliaiYra isskiriami du pilietybes įgijimo budai remiantis ius sanguinis tai automatinis ir neautomatinis modeliai Jei pilietybe yra suteikiama automatiskai tai nera atsizvelgiama į siuos kriterijus a teritorinis aspektas nesvarbu ar asmuo gime uzsienyje ar ne b tevu gimimo vieta c budas kuriuo tevai įgijo pilietybe nesvarbu ar tevai yra pilieciai pagal kilme ar įgijo pilietybe pvz naturalizacijos budu d santuokos kriterijus ar vaikas gime santuokoje ar ne e vieno is tevu kuris yra pilietis lytis vaiko gimimo uzsienyje atveju nera svarbus ar tevas ar motina yra pilietis f tevu gyvenimo uzsienyje priezastys vaiko gimimo uzsienyje atveju P S kalbant apie kriteriju d butina pazymeti kad jei vaikas gimsta ne santuokoje tai norint gauti pilietybe reikia tevo taip pat piliecio pripazinimo Neautomatiniai pilietybes įgijimo budai remiantis ius sanguinis yra gana įvairus ir priklauso nuo konkrecios salies pilietybes politikos Pvz Belgijoje ir Airijoje pilietybe nera suteikiama automatiskai jei abu tevai yra gime uzsienyje Airijoje yra įvestas ir dar vienas kriterijus kuris neleidzia įgyti pilietybes automatiskai tai tevu gyvenimas uzsienyje del kokiu kitu priezasciu nei darbas Airijos tarnybose sis skriterijus galioja ir Portugalijoje Nors minetais atvejais pilietybe ir nera suteikiama automatiskai taciau ja galima įgyti palengvintomis salygomis elementarios deklaracijos budu Tuo tarpu Siaures Europos salyse pilietybe yra suteikiama visiems vaikams kuriu bent vienas is tevu yra pilietis taciau isimtis yra daroma vaikams gimusiems nesantuokoje pilieciui vyrui ir nepilietei moteriai Suomijoje ir Svedijoje sie vaikai gali įgyti pilietybe paprastos deklaracijos budu tuo tarpu Vokietijoje minetosios grupes asmenys turi pereiti daug sudetingesnes naturalizacijos proceduras pvz turi atitikti rezidavimo trukmes salyje kriteriju Austrijoje taip pat nera svarbi salis kurioje gime vaikas jei jis gime santuokoje kur bent vienas is tevu yra pilietis Jei asmuo gimsta ne santuokoje tai piliete privalo buti motina Galiausiai Didziojoje Britanijoje vaikai įgyja pilietybe pagal ius sanguinis principa jei tevai yra vede arba motina yra piliete Be to vaikai gime uzsienyje gauna JK pilietybe automatiskai jei vienas is tevu yra pilietis gimes JK arba tevai dirba JK tarnyboje uzsienyje Lex sanguinis taikymasDaugelis valstybiu taiko lex sanguinis principa atitinkantį ius sanguinis taciau pilietybe nera automatiskai priskiriama Tai padeda isvengti pilietybes suteikimo asmenims kurie neturi tikro rysio su valstybe ir gyvena kitose salyse bet gali pareikalauti teisiu tokiu kaip imigracija ar valstybes apsauga Taikomos imigracijos privilegijos tiems asmenims kurie su valstybe yra susijes etniniais rysiais Belgija Buve Belgijos pilieciai isskyrus tuos is kuriu pilietybe buvo atimta gali atgauti Belgijos pilietybe pateikus pareiskima po 12 menesiu gyvenimo laikotarpio salyje Gyvenimas uzsienyje gali buti sulygintas su gyvenimu Belgijoje jei asmuo gali įrodyti tikrus rysius su Belgija Į priezastis del kuriu asmuo prarado Belgijos pilietybe ir priezastis del kuriu nori ja susigrazinti taip pat bus atsizvelgta Jei tevai atnaujina savo tureta Belgijos pilietybe ju vaikai iki 18 iolikos metu automatiskai ja įgyja Bulgarija 1991 m Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta kad asmuo kiles is Bulgarijos gaus Bulgarijos pilietybe palengvintomis salygomis Bulgarijos Pilietybes įstatymo 15 straipsnis teigia kad asmuo kiles is Bulgarijos gali buti naturalizuotas be laukimo periodo jam nereikia deklaruoti savo pragyvenimo saltinio laikyti bulgaru kalbos egzamino ar atsisakyti turimos pilietybes Estija Estijos Konstitucijos 36 straipsnis nurodo kad kiekvienas estas turi teise atvykti ir gyventi Estijoje Islandija Asmuo gali įgyti Islandijos pilietybe gimimu jei jo motina yra Islandijos piliete arba tevas yra Islandijos pilietis Graikija Etniniai graikai gali atgauti Graikijos pilietybe dvejais budais reglamentuotais Graikijos Pilietybes kodo Vadovaujantis 5 uoju straipsniu etniniai graikai kurie buvo be pilietybes kurie savanoriskai atsisake savo pilietybes galejo įgyti pilietybe pateike prasyma Graikijos konsuliniam biurui Taip pat etniniai graikai kurie prisijunge prie ginkluotuju pajegu vadovaujantis 10 straipsniu automatiskai įgyja Graikijos pilietybe ir vietoje pilietybes priesaikos yra prisaikdinami karine priesaika Kroatija Kroatijos Pilietybes įstatymo 11 straipsnis leidzia emigrantams ir ju palikuonims įgyti Kroatijos pilietybe sugrįzus be kalbos egzamino laikymo ar turimos pilietybes atsisakymo Be to 16 straipsnis leidzia is Kroatijos kilusiam asmeniui kuris neturi nuolatines gyvenamosios vietos Kroatijoje įgyti Kroatijos pilietybe pateikus rastiska pareiskima ir įrodymus kad asmenį sieja rysiai su Kroatijos kultura Suomija Suomiu įstatymas suteikia teise etniniams suomiams grįzti is buvusios Sovietu Sajungos Pilietybes suteikimo prasytojai turi islaikyti vienos is salies oficialiu kalbu suomiu arba svedu egzamina Kai kurie suomiu palikuoniu asmenys kurie gyvena buvusios Sovietu Sajungos teritorijoje turi teise įkurti nuolatine savo rezidencija kuri suteikia jiems teise siekti pilietybes Vengrija Pilietybes akto 4 3 dalis leidzia etniniams vengrams apibudintiems kaip asmenims kurio bent vienas is giminiu buvo Vengrijos pilietis įgyti Vengrijos pilietybe po 1 metu gyvenimo trukmes salies teritorijoje Be to 2001 uju metu Satuso įstatymas suteikia tam tikras privilegijas etniniams vengrams gyvenantiems buvusios Austrijos Vengrijos imperijos teritorijoje Jiems leidziama įgyti asmens tapatybes korteles taciau tai nesuteikia pilnos Vengrijos pilietybes Vokietija Vokietijos pagrindinio įstatymo Konstitucijos 116 1 straipsnis nurodo kad teise į pilietybe turi visi asmenys kurie buvo susije su Vokietija ir jos 1937 m sienomis kaip pabegeliai ar isvaryti is salies asmenys bet kile is Vokietijos arba tokiu asmenu sutuoktiniai ar palikuonys Vienu metu etniniai vokieciai gyvene buvusiame Rytu bloke galejo įgyti pilietybe automatiska procedura Nuo 1990 m įstatymas buvo sugrieztintas norit sumazinti atvykstanciu į salį imigrantu skaiciu kiekvienais metais Siuo metu reikalaujama kad imigrantas įrodytu savo kalbos zinias ir kulturine integracija Straipsnis 116 2 suteikia teise asmenims ir ju palikuonims kurie buvo naciu valdzios denaturalizuoti atgauti pilietybe jei jie to nori Tie kurie gyveno Vokietijoje po 1945 m geguzes 8 d buvo automatiskai laikomi vokieciais Abu sie straipsniai skirti nemazai daliai lenku ir izraelieciu kurie kartu buvo ir vokieciai taciau gyveno Lenkijoje ir Izraelyje Taip pat skaitykiteIus soli FiliacijaLiteraturaEngin F Isin Bryan S Turner Handbook of Citizenship Studies Sage Publications Ltd 2003 Rainer Baubock Eva Ersbol Kees Groenendijk Harald Waldrauch Acquisition and loss of nationality Policies and trends in 15 European countries Volume 1 comparative analyses Amsterdam university press 2006 m Sylvain Allemand Droit du sol vs droit du sang http www scienceshumaines com 0adroit du sol vs droit du sang 0a fr 2590 html