Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Auksinė rupūžėAuksinė rupūžė Bufo periglenes Apsaugos būklėIšnykę IUCN 3 1 Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Anima
Incilius periglenes
| Auksinė rupūžė | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Auksinė rupūžė (Bufo periglenes) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Išnykę (IUCN 3.1), | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Bufo periglenes , 1966 |
Auksinė rupūžė (Bufo periglenes) – rupūžių (Bufonidae) šeimos varliagyvis, endeminė rūšis, gyvenusi aukštai kalnuose esančiame tropikų miške, 30 km² plote, netoli Monte Verde miesto, Kosta Rikoje.
Pirmą kartą aprašyta 1966 m. herpetologo . Tuo metu auksinė rupūžė buvo gana gausi tame regione. Tačiau nuo 1988 m. El Ninjo sukeltos sausros ėmė sparčiai nykti. Paskutinis individas buvo aptiktas 1989 m. Tokio staigaus išnykimo priežastys spėjama buvo veisimuisi tinkamų vietų nykimas ir išplitęs grybelis (chitridiomicetai).
Išvaizda, gyvenimo būdas
Smulkios, iki 5 cm ilgio. Oda, ne taip, kaip daugumos rupūžių, blizganti, ryški šviesi oranžinė.
Apie auksinių rupūžių gyvenimą daug duomenų nėra. Manoma, jog visą laiką gyvendavo po žeme, o į paviršių išlįsdavo tik per poravimosi metą. Kiaušinius dėdavo į negilias, per sezonines liūtis susidariusias balas, iš kurių po dviejų mėnesių, išsirisdavo buožgalviai. Iki suaugusios rupūžės buožgalviai subręsdavo per 4-5 savaites. Per visą brendimo laikotarpį auksinės rupūžės buvo labai priklausomos nuo oro sąlygų: jei lietaus per mažai – balos išdžiūdavo ir buožgalviai mirdavo, jei lietaus per daug – buožgalviai būdavo nuplauti žemyn nuo kalno ir taip pat neišgyvendavo.
Išnykimas
Nuo rupūžių atradimo 1966 m. iki 1987 m. Buvo pastebėta virš 1500 rupūžių individų.
1988 m. pavasarį, dėl El Ninjo sukeltos sausros, išdžiūvo pagrindinės auksinių rupūžių veisimosi balos. Taip pat sausra suteikė palankią terpę plisti grybeliui.
Nuo 1988 m. buvo pastebėta tik 10-11 rupūžių, o nuo 1989 m. gegužės 15 d. nebuvo aptikta nei viena auksinė rupūžė.
2004 m. IUCN auksinę rupūžę įtraukė į išnykusių rūšių kategoriją.
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Incilius periglenes“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-01-09.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Incilius periglenes, Kas yra Incilius periglenes? Ką reiškia Incilius periglenes?
Auksine rupuzeAuksine rupuze Bufo periglenes Apsaugos bukleIsnyke IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Varliagyviai Amphibia Burys Beuodegiai varliagyviai Anura Seima Rupuzes Bufonidae Gentis Tikrosios rupuzes Bufo Rusis Auksine rupuze Bufo periglenes BinomasBufo periglenes 1966 Auksine rupuze Bufo periglenes rupuziu Bufonidae seimos varliagyvis endemine rusis gyvenusi aukstai kalnuose esanciame tropiku miske 30 km plote netoli Monte Verde miesto Kosta Rikoje Pirma karta aprasyta 1966 m herpetologo Tuo metu auksine rupuze buvo gana gausi tame regione Taciau nuo 1988 m El Ninjo sukeltos sausros eme sparciai nykti Paskutinis individas buvo aptiktas 1989 m Tokio staigaus isnykimo priezastys spejama buvo veisimuisi tinkamu vietu nykimas ir isplites grybelis chitridiomicetai Isvaizda gyvenimo budasSmulkios iki 5 cm ilgio Oda ne taip kaip daugumos rupuziu blizganti ryski sviesi oranzine Apie auksiniu rupuziu gyvenima daug duomenu nera Manoma jog visa laika gyvendavo po zeme o į pavirsiu islįsdavo tik per poravimosi meta Kiausinius dedavo į negilias per sezonines liutis susidariusias balas is kuriu po dvieju menesiu issirisdavo buozgalviai Iki suaugusios rupuzes buozgalviai subresdavo per 4 5 savaites Per visa brendimo laikotarpį auksines rupuzes buvo labai priklausomos nuo oro salygu jei lietaus per mazai balos isdziudavo ir buozgalviai mirdavo jei lietaus per daug buozgalviai budavo nuplauti zemyn nuo kalno ir taip pat neisgyvendavo IsnykimasNuo rupuziu atradimo 1966 m iki 1987 m Buvo pastebeta virs 1500 rupuziu individu 1988 m pavasarį del El Ninjo sukeltos sausros isdziuvo pagrindines auksiniu rupuziu veisimosi balos Taip pat sausra suteike palankia terpe plisti grybeliui Nuo 1988 m buvo pastebeta tik 10 11 rupuziu o nuo 1989 m geguzes 15 d nebuvo aptikta nei viena auksine rupuze 2004 m IUCN auksine rupuze įtrauke į isnykusiu rusiu kategorija Saltiniai IUCN Red List Incilius periglenes IUCN Red list Nuoroda tikrinta 2012 01 09