Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Ietisvaidė medinė arba kaulinė ar raginė lentelė su kyšuliu kuriuo užkabinus sviesdavo akstis kad šios toliau skrietų Ji

Ietisvaidė

  • Pagrindinis puslapis
  • Ietisvaidė
Ietisvaidė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Ietisvaidė – medinė (arba kaulinė ar raginė) lentelė su kyšuliu, kuriuo užkabinus sviesdavo akstis, kad šios toliau skrietų. Ji veikia kaip rankos ilgintuvas, pagreitinantis sviestos aksties skrydį. Savo forma primena lentelę, lovelį ar lazdą, kurios gale yra kyšulys su įdubimu, į kurį atremiamas aksties bukasis galas. Ietisvaide sviesta akstis gali nuskristi daugiau kaip 100 m.

Kartais naudojamos lanksčios ietisvaidės ir stangrios akstys (jos būna panašesnės į stambias 1,2-1,8 m ilgio strėles, o ne ietis), kurios, būdamos stangrios, sulinkdamos sukaupia daugiau energijos, kuri panaudojama išsviedimo metu. Tobulesnė ietisvaidė turi viduryje pritaisytą svorelį, kuris leidžia efektyviau perduoti energiją aksčiai. Kai kurie ietisvaidžių svareliai turi tokią formą, kuri slopina ietisvaidės garsą, kad šis neperspėtų medžiojamo gyvūno ar priešo.

Istorija

Manoma, kad ietisvaidės naudojamos nuo aukštutinio paleolito (apie 18000-16000 m. p.m.e). Europoje seniausios ietisvaidės (gyvūnų pavidalo) rastos magdalenos laikotarpio radimvietėse. Manoma, kad jomis akstis buvo galima efektyviai svaidyti iki 70 m.

Vėliau Europoje akstis ir ietisvaidės ėmė išstumti lankai ir strėlės. Lanku lengviau šaudyti, lankininkas gali nešiotis daugiau strėlių, negu akstininkas aksčių. Strėles buvo lengviau daryti, negu lanksčiąsias akstis, kurių dydis, masės pasiskirstymas, stangrumas turėjo būti labai suderinti su ietisvaide, kad užtikrinti reikiamą taiklumą.

Ietisvaides naudojo ir pirmieji indėnai Amerikoje. Indėnų ietisvaidė vadinama atlaltis (atlatl). Angliškai šiuo pavadinimu neretai vadina bet kokias ietisvaides. Manoma, kad jas atsinešė pirmieji Amerikos gyventojai, ledynmečio laikais atkeliavę per Beringo sąsiaurio „tiltą“. Actekai ietisvaides vėl ėmė naudoti prasidėjus karams su ispanų konkistadorais. Ispanai bijojo akstininkų su ietisvaidėmis, kadangi taip sviestos akstys pramušinėjo konkistadorų kirasas. Ietisvaides dar neseniai naudojo ir inuitai (eskimai). Š. Amerikoje visiškai sveikų ietisvaidžių randa pelkėse.

Vumera

Australijos aborigenų ietisvaidė paprastai vadinama vumera (woomera). Šis žodis yra eora genties terminas, bet juo vadina bet kokias australų aborigenų ietisvaides. Vumeras aborigenai naudoja iki šiol. Kai kuriose Australijos dalyse vumeros yra universalūs įrankiai. Kai kurie jų panašūs į siaurus dubenėlius, kuriuose nešioja smulkius daiktus (pvz., sėklas). Kiti turi pritaisytus ašmenis, kuriais išdarinėja grobį ar pjauna medį. Vumeras tradiciškai puošia raižiniais ar išpiešia, ir ornamentai parodo, kuriai giminei ar grupei priklauso vumeros savininkas.

Australijoje yra miestelis, pavadintas Vumera (Woomera) – pagal aborigenų ietisvaidės pavadinimą. Prie šio miestelio yra didžiausias pasaulyje poligonas (plotas didesnis už Anglijos), kuriame bandomi ginklai, tarp jų – ir raketos bei branduolinis ginklas. Iš Vumeros poligono buvo paleisti du dirbtiniai Žemės palydovai.

Dabartis

Šiais laikais ietisvaides naudoja kaip sporto įrankį. Jomis svaido akstis toliui ar tikslumui. Rekordas – 260 m. Vyksta turnyrai, kur naudojamos tiek ietisvaidės, pagamintos senoviškomis technologijomis, tiek ietisvaidės iš modernių medžiagų.

Taip pat bandoma naudoti ietisvaides sportinėje medžioklėje. Ketinama jas naudoti elnių medžioklėje, JAV bandoma ietisvaidės naudojimą įteisinti įstatymiškai.

Nuorodos

  • Pasaulio Atlatlio Asociacijos svetainė (anglų kalba)
  • http://lithiccastinglab.com/gallery-pages/2004januaryatlatlpage1.htm
  • http://www.thunderbirdatlatl.com/atlatlhuntfish/atlatlhuntfish.html Archyvuota kopija 2006-11-27 iš Wayback Machine projekto.
  • http://www.royalbcmuseum.bc.ca/hhistory/atlatl/atlatl.html Archyvuota kopija 2006-10-02 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 10:37

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ietisvaidė, Kas yra Ietisvaidė? Ką reiškia Ietisvaidė?

Ietisvaide medine arba kauline ar ragine lentele su kysuliu kuriuo uzkabinus sviesdavo akstis kad sios toliau skrietu Ji veikia kaip rankos ilgintuvas pagreitinantis sviestos aksties skrydį Savo forma primena lentele lovelį ar lazda kurios gale yra kysulys su įdubimu į kurį atremiamas aksties bukasis galas Ietisvaide sviesta akstis gali nuskristi daugiau kaip 100 m IetisvaideIetisvaide paruosta sviedimui Kartais naudojamos lankscios ietisvaides ir stangrios akstys jos buna panasesnes į stambias 1 2 1 8 m ilgio streles o ne ietis kurios budamos stangrios sulinkdamos sukaupia daugiau energijos kuri panaudojama issviedimo metu Tobulesne ietisvaide turi viduryje pritaisyta svorelį kuris leidzia efektyviau perduoti energija aksciai Kai kurie ietisvaidziu svareliai turi tokia forma kuri slopina ietisvaides garsa kad sis neperspetu medziojamo gyvuno ar prieso IstorijaManoma kad ietisvaides naudojamos nuo aukstutinio paleolito apie 18000 16000 m p m e Europoje seniausios ietisvaides gyvunu pavidalo rastos magdalenos laikotarpio radimvietese Manoma kad jomis akstis buvo galima efektyviai svaidyti iki 70 m Puosni paleolito laiku ietisvaide papuosta kalnu ozio atvaizdu Veliau Europoje akstis ir ietisvaides eme isstumti lankai ir streles Lanku lengviau saudyti lankininkas gali nesiotis daugiau streliu negu akstininkas aksciu Streles buvo lengviau daryti negu lanksciasias akstis kuriu dydis mases pasiskirstymas stangrumas turejo buti labai suderinti su ietisvaide kad uztikrinti reikiama taikluma Ietisvaides naudojo ir pirmieji indenai Amerikoje Indenu ietisvaide vadinama atlaltis atlatl Angliskai siuo pavadinimu neretai vadina bet kokias ietisvaides Manoma kad jas atsinese pirmieji Amerikos gyventojai ledynmecio laikais atkeliave per Beringo sasiaurio tilta Actekai ietisvaides vel eme naudoti prasidejus karams su ispanu konkistadorais Ispanai bijojo akstininku su ietisvaidemis kadangi taip sviestos akstys pramusinejo konkistadoru kirasas Ietisvaides dar neseniai naudojo ir inuitai eskimai S Amerikoje visiskai sveiku ietisvaidziu randa pelkese VumeraAustralijos aborigenu ietisvaide paprastai vadinama vumera woomera Sis zodis yra eora genties terminas bet juo vadina bet kokias australu aborigenu ietisvaides Vumeras aborigenai naudoja iki siol Kai kuriose Australijos dalyse vumeros yra universalus įrankiai Kai kurie ju panasus į siaurus dubenelius kuriuose nesioja smulkius daiktus pvz seklas Kiti turi pritaisytus asmenis kuriais isdarineja grobį ar pjauna medį Vumeras tradiciskai puosia raiziniais ar ispiesia ir ornamentai parodo kuriai giminei ar grupei priklauso vumeros savininkas Vumera yra medinis daiktas kaireje kiek primenantis zuvį Australijoje yra miestelis pavadintas Vumera Woomera pagal aborigenu ietisvaides pavadinima Prie sio miestelio yra didziausias pasaulyje poligonas plotas didesnis uz Anglijos kuriame bandomi ginklai tarp ju ir raketos bei branduolinis ginklas Is Vumeros poligono buvo paleisti du dirbtiniai Zemes palydovai DabartisSiais laikais ietisvaides naudoja kaip sporto įrankį Jomis svaido akstis toliui ar tikslumui Rekordas 260 m Vyksta turnyrai kur naudojamos tiek ietisvaides pagamintos senoviskomis technologijomis tiek ietisvaides is moderniu medziagu Taip pat bandoma naudoti ietisvaides sportineje medziokleje Ketinama jas naudoti elniu medziokleje JAV bandoma ietisvaides naudojima įteisinti įstatymiskai NuorodosPasaulio Atlatlio Asociacijos svetaine anglu kalba http lithiccastinglab com gallery pages 2004januaryatlatlpage1 htm http www thunderbirdatlatl com atlatlhuntfish atlatlhuntfish html Archyvuota kopija 2006 11 27 is Wayback Machine projekto http www royalbcmuseum bc ca hhistory atlatl atlatl html Archyvuota kopija 2006 10 02 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Ratiopharm Ulm

  • Liepa 20, 2025

    Ross County FC

  • Liepa 20, 2025

    Ropininkai

  • Liepa 20, 2025

    Ronnie Tober

  • Liepa 19, 2025

    Romualdas Urnikas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje