Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ibn TaimijaGimė 1263 m HaranasMirė 1328 m rugsėjo 26DamaskasReligija islamasVeikla teologas juristasPareigos Ibn Taimija
Ibn Taimija
| Ibn Taimija | |
|---|---|
| Gimė | 1263 m. Haranas |
| Mirė | 1328 m. rugsėjo 26 Damaskas |
| Religija | islamas |
| Veikla | teologas, juristas |
| Pareigos | |
Ibn Taimija (arab. تقي الدين أحمد بن تيمية = Taqī ad-Dīn Aḥmad b. Taimīya, 1263–1328 m. rugsėjo 26 d.) – musulmonų viduramžių mąstytojas, teologas, sunitų tradicionalistas.
Biografija
Ibn Taimija buvo vienas iš reikšmingiausių musulmonų viduramžių mąstytojų. Jis gyveno laikmečiu, kai islamiškas valstybes Artimuosiuose Rytuose nukariavo mongolų užkariautojai. Manoma, kad tai reikšmingai paveikė jo nuostatas. Jis ieškojo paaiškinimų ir sprendimų, padėsiančių sustiprinti musulmonų religinį tvirtumą „bedievių“ invazijos metu. Po mirties Ibn Taimija buvo beveik užmirštas ir jo idėjas XVIII a. atgaivino , beveik be pakeitimų perkėlęs jas į vahabitų pasaulėžiūrą. XIX a. islamizmo gaivintojai ir vėliau XX a. salafitų, džihadistų judėjimai naudojo jo religinės teologijos mintis pagrįsti politinių tikslų veiksmams, tarp jų − terorizmui. Minėta, kad Ibn Taimija parašė bent 341 tekstą, mažiau nei pusė jų išliko. Vakarų kultūroje jo mintys tyrinėtos mažai ir bendrai apie jį žinoma mažai.
Takis ad Dinas Achmadas ibn Taimija gimė 1263 m. sausį Harane (dab. Turkijoje). Sakoma, kad jo šeima buvo kilusi iš kurdų. Minėta, kad jis pasižymėjo gera atmintimi ir jaunystėje išmoko Koraną mintinai bei vėliau įsimindavo beveik visus išgirstus hadisus. Jo tėvas Abdul Halimas buvo gerbiamas, išsilavinęs, užėmė kadžio pareigas Harane. 1268 m. Haraną užėmė mongolai ir šeima su Ibn Taimija persikėlė į Damaską. Jame Ibn Taimija labiausiai buvo paveiktas mokyklos, taip pat giliai susipažino su kitomis sunitų minties mokyklomis ir matė skirtingų musulmonų mokyklų pasekėjų susipriešinimą, kas vertė jį ieškoti musulmonų vienybės šaltinių. Minėta, kad jis dalyvavo kovose prieš mongolus ir žygiuose prieš šiitus. Ibn Taimijos manymu, musulmonų nelaimės kilo iš jų autentiško islamo nuostatų nesilaikymo. Tarp įsiveržėlių mongolų buvo nemažai prie jų prisijungusių musulmonų ir buvo iškilęs religinis klausimas dėl kovų su jais, nes Korane draudžiama musulmonui nužudyti musulmoną. Taip pat mongolai, norėdami legitimizuoti savo valdžią, atsiversdavo į islamą. Ibn Taimija paskelbė keletą prieš mongolus įrodinėdamas, kad tie, kurie seka Čingischanu, nėra pranašo (Mahometo) sekėjai, tad ir nėra musulmonai, nors tokiais skelbiasi. Sekimo objektais pagal Ibn Taimiją tegali būti tik pirmosios trys musulmonų kartos (salafai). Kitą pavojaus šaltinį musulmonų vienybei jis matė šiitų judėjime, kurį laikė skaldantį musulmonus iš vidaus. Šiitų imamų garbinimą jis laikė politeizmo forma. Panašiai atskalūnais vertino drūzus ir alavitus.
1283 m. Ibn Taimija pradėjo mokyti hanbalitų medresėje ir Omejadų mečetėje Damaske. Sakoma, kad jis taip buvo pasinėręs į įvairias studijas ir fatvų skelbimą, kad jam niekas kitas gyvenime, įskaitant vedybas, neberūpėjo. Jis turėjo daug pasekėjų, Ibn Batuta liudijo apie jį susirinkusius daug mokinių Omejadų mečetėje. 1293 m. Ibn Taimija ginčijo nuosprendį krikščioniui, kaltintam įžeidus pranašą (Mahometą). 1298 m. kaltintas antropomorfinių savybių priskirimu Dievui. 1299−1303 m. mongolams užėmus Damaską jis dalyvavo pasipriešinime. Po to pasisakė prieš metafizinį sufizmą, Ibn al Arabijaus pasekėjus. 1306 m. jis buvo iškviestas pasiaiškinti dėl savo pažiūrų prieš valdytojo tarybą ir nusiųstas į Kairą, kur apkaltinus antropomorfinių savybių priskyrimu Dievui praleido įkalintas 18 mėnesių. Po to 1308 m. praleido kelis mėnesius kadžių kalėjime, kai paskelbė šventųjų garbinimą prieštaraujant šariatui. 1309 m. jis kurį laiką gyveno namų arešte Aleksandrijoje. 1313 m. su sultono armija iš Kairo jis grįžo į Damaską, kuriam buvo kilusi mongolų užpuolimo grėsmė. 1320−1321 m. jis nurodymu iš Kairo buvo įkalintas keletą mėnesių Damasko citadelėje dėl pritarimo apriboti lengvumą vyrams išsiskirti su žmonomis. Kitu nurodymu 1326 m. jis įkalintas dar kartą dėl šventųjų kulto pasmerkimo, nors tai jam buvo griežtai uždrausta. Iš jo kalėjime buvo atimtos rašymo priemonės ir knygos. Ibn Taimija mirė kalėjime 1328 m. rugsėjo 26 d. Palaidotas Damaske, kur jo kapas yra išlikęs ir gausiai lankomas pasekėjų.
Šaltiniai
- Enciklopedija Britannica
- Mohd Farid Mohd Sharif. Ibn Taymiyyah on Jihād and Baghy.
- Oxford bibliographies
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ibn Taimija, Kas yra Ibn Taimija? Ką reiškia Ibn Taimija?
Ibn TaimijaGime 1263 m HaranasMire 1328 m rugsejo 26DamaskasReligija islamasVeikla teologas juristasPareigos Ibn Taimija arab تقي الدين أحمد بن تيمية Taqi ad Din Aḥmad b Taimiya 1263 1328 m rugsejo 26 d musulmonu viduramziu mastytojas teologas sunitu tradicionalistas BiografijaIbn Taimija buvo vienas is reiksmingiausiu musulmonu viduramziu mastytoju Jis gyveno laikmeciu kai islamiskas valstybes Artimuosiuose Rytuose nukariavo mongolu uzkariautojai Manoma kad tai reiksmingai paveike jo nuostatas Jis ieskojo paaiskinimu ir sprendimu padesianciu sustiprinti musulmonu religinį tvirtuma bedieviu invazijos metu Po mirties Ibn Taimija buvo beveik uzmirstas ir jo idejas XVIII a atgaivino beveik be pakeitimu perkeles jas į vahabitu pasauleziura XIX a islamizmo gaivintojai ir veliau XX a salafitu dzihadistu judejimai naudojo jo religines teologijos mintis pagrįsti politiniu tikslu veiksmams tarp ju terorizmui Mineta kad Ibn Taimija parase bent 341 teksta maziau nei puse ju isliko Vakaru kulturoje jo mintys tyrinetos mazai ir bendrai apie jį zinoma mazai Takis ad Dinas Achmadas ibn Taimija gime 1263 m sausį Harane dab Turkijoje Sakoma kad jo seima buvo kilusi is kurdu Mineta kad jis pasizymejo gera atmintimi ir jaunysteje ismoko Korana mintinai bei veliau įsimindavo beveik visus isgirstus hadisus Jo tevas Abdul Halimas buvo gerbiamas issilavines uzeme kadzio pareigas Harane 1268 m Harana uzeme mongolai ir seima su Ibn Taimija persikele į Damaska Jame Ibn Taimija labiausiai buvo paveiktas mokyklos taip pat giliai susipazino su kitomis sunitu minties mokyklomis ir mate skirtingu musulmonu mokyklu pasekeju susipriesinima kas verte jį ieskoti musulmonu vienybes saltiniu Mineta kad jis dalyvavo kovose pries mongolus ir zygiuose pries siitus Ibn Taimijos manymu musulmonu nelaimes kilo is ju autentisko islamo nuostatu nesilaikymo Tarp įsiverzeliu mongolu buvo nemazai prie ju prisijungusiu musulmonu ir buvo iskiles religinis klausimas del kovu su jais nes Korane draudziama musulmonui nuzudyti musulmona Taip pat mongolai noredami legitimizuoti savo valdzia atsiversdavo į islama Ibn Taimija paskelbe keleta pries mongolus įrodinedamas kad tie kurie seka Cingischanu nera pranaso Mahometo sekejai tad ir nera musulmonai nors tokiais skelbiasi Sekimo objektais pagal Ibn Taimija tegali buti tik pirmosios trys musulmonu kartos salafai Kita pavojaus saltinį musulmonu vienybei jis mate siitu judejime kurį laike skaldantį musulmonus is vidaus Siitu imamu garbinima jis laike politeizmo forma Panasiai atskalunais vertino druzus ir alavitus 1283 m Ibn Taimija pradejo mokyti hanbalitu medreseje ir Omejadu meceteje Damaske Sakoma kad jis taip buvo pasineres į įvairias studijas ir fatvu skelbima kad jam niekas kitas gyvenime įskaitant vedybas neberupejo Jis turejo daug pasekeju Ibn Batuta liudijo apie jį susirinkusius daug mokiniu Omejadu meceteje 1293 m Ibn Taimija gincijo nuosprendį krikscioniui kaltintam įzeidus pranasa Mahometa 1298 m kaltintas antropomorfiniu savybiu priskirimu Dievui 1299 1303 m mongolams uzemus Damaska jis dalyvavo pasipriesinime Po to pasisake pries metafizinį sufizma Ibn al Arabijaus pasekejus 1306 m jis buvo iskviestas pasiaiskinti del savo paziuru pries valdytojo taryba ir nusiustas į Kaira kur apkaltinus antropomorfiniu savybiu priskyrimu Dievui praleido įkalintas 18 menesiu Po to 1308 m praleido kelis menesius kadziu kalejime kai paskelbe sventuju garbinima priestaraujant sariatui 1309 m jis kurį laika gyveno namu areste Aleksandrijoje 1313 m su sultono armija is Kairo jis grįzo į Damaska kuriam buvo kilusi mongolu uzpuolimo gresme 1320 1321 m jis nurodymu is Kairo buvo įkalintas keleta menesiu Damasko citadeleje del pritarimo apriboti lengvuma vyrams issiskirti su zmonomis Kitu nurodymu 1326 m jis įkalintas dar karta del sventuju kulto pasmerkimo nors tai jam buvo grieztai uzdrausta Is jo kalejime buvo atimtos rasymo priemones ir knygos Ibn Taimija mire kalejime 1328 m rugsejo 26 d Palaidotas Damaske kur jo kapas yra islikes ir gausiai lankomas pasekeju SaltiniaiEnciklopedija Britannica Mohd Farid Mohd Sharif Ibn Taymiyyah on Jihad and Baghy Oxford bibliographies