Hohencolernai Zigmaringenai (vok. Hohenzollern-Sigmaringen) – Hohencolernų dinastijos katalikiškoji švabiškoji atšaka, Rumunijos valdovų, nuo 1881 m. karalių dinastija, valdžiusi 1866–1947 m.
Istorija
Giminė kilusi iš Zolorino ar Zolrės pilies Švabijoje, apie 24 km į pietus nuo Tiubingeno. Pradininku laikomas Zolerno grafas Frydrichas (m. 1125 m.) Kai Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa 1191 m. grafui Frydrichui I iš Zolerno (m. 1201 m.) suteikė Niurnbergo burggrafo titulą, Hohencolernai skilo į frankoniškają ir švabiškają linijas. Nuo švabiškosios Hohencolernų šakos 1576 m. atsiskyrė Hohencolernai-Hechingenai, kurių paskutinis palikuonis mirė 1869 m.
Valdant dinastijos pradininkui Karoliui I Rumunija 1877 m. paskelbta nepriklausoma, 1881 m. karalyste.
Hohencolernai Zigmaringenai
Rumunijos valdovai
- Karolis I Rumunas – 1866–1914 m.
- Ferdinandas I Rumunas – 1914–1927 m.
- Karolis II Rumunas – 1930–1940 m.
- Mykolas I – 1927–1930 m. ir 1940–1947 m.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Hohencolernai Zigmaringenai, Kas yra Hohencolernai Zigmaringenai? Ką reiškia Hohencolernai Zigmaringenai?