Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Hidrologinis ciklas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Hidrologinis ciklas, taip pat vandens ciklas, vandens apytakos ciklas, ratas – nuolatinis vandens judėjimas Žemės hidrosferoje, varomas Saulės energijos.
Apibūdinimas
Vandens ciklas yra nenutrūkstantis ir jį sudaro atmosferos, paviršiaus ir požeminio vandens judėjimas. Judėdamas ciklu, vanduo keičia agregatines būsenas tarp skysčio, kietosios medžiagos (ledo) ir garų. Vanduo juda iš vienos vietos į kitą šių fizinių procesų dėka: garavimo, kritulių, infiltracijos, ir požeminio nuotėkio. Laikas, per kurį vanduo pereina iš vienos vietos į kitą, gali būti nuo kelių sekundžių iki tūkstančių metų. Tačiau nepriklausomai nuo vandens judėjimo, bendras vandens kiekis hidrosferoje išlieka tas pats (apskaičiuota 1,37 mlrd km³), ir didžiausią dalį sudaro vandenynų vanduo.
Vandens judėjimo procesai
Vanduo juda hidrosferoje įvairių fizinių ir biofizinių procesų dėka, kurie išvardinti žemiau. Didžiausių tūrių apytaka vyksta atmosferos kritulių ir garavimo procesuose, kurie transportuoja 505,000 km³ vandens per metus. Upių vanduo transportuoja vidutinį vandens kiekį, o ledo sublimacija – santykinai labai mažą kiekį.
- Atmosferos krituliai – tai atmosferoje atvėsę ir sukondensuoti vandens garai, krintantys į Žemės paviršių, veikiant Žemės traukos jėgai. Dažniausia kritulių forma yra lietus, taip pat sniegas, kruša, rūkas (dulksna), šerkšnas ir šlapdriba. Kasmet planetoje kritulių forma iškrenta apie 505,000 km³ vandens, 398,000 km³ iš šio kiekio – virš vandenynų.
- Kritulių intercepcija – tai kritulių vanduo, kuris sugeriamas augalų, ypač medžių, lapų ir vėliau išgaruoja į atmosferą, nepasiekęs žemės paviršiaus.
- Sniego tirpimas – vandens, ištirpus sniegui, nuotėkis.
- Vandens nuotėkis apibūdina įvairius procesus, kuriais vanduo juda sausuma. Į šią kategoriją įeina ir paviršinis nuotėkis, ir upių nuotėkis. Tekėdamas vanduo gali įsisunkti į dirvožemį, išgaruoti, kauptis ežeruose ir rezervuaruose arba būti panaudojamas žmonių reikmėms.
- Infiltracija – vandens įsisunkimas iš žemės paviršiaus į gruntą, vandeniui virstant arba požeminiu vandeniu.
- – vanduo, tekantis po žeme. Jis gali būti sugrąžinamas į paviršių per šaltinius ar gręžinius, arba ilgainiui nutekėti į vandenynus, paprastai paviršiuose, esančiuose žemiau infiltracijos regiono. Požeminis vanduo teka ir pasipildo lėtai, todėl gali likti požeminiuose telkiniuose tūkstančius metų.
- Garavimas – vandens virtimas garais, jam judant iš žemės ar kūnų į atmosferą. Pirminis garavimo energijos šaltinis yra saulės energija. Į garavimo sąvoką dažnai įtraukiama ir augalų transpiracija, abu procesai apibrėžiami bendru terminu . Metinė evapotranspiracija sudaro apytiksliai 505,000 km³ vandens, 434,000 km³ iš kurių išgaruoja virš vandenynų.
- Sublimacija – procesas, kurio metu vanduo iš kietosios būsenos (sniego arba ledo) tiesiogiai pereina į garus; sudaro sąlyginai nežymią viso judančio vandens dalį.
- – vandens judėjimas atmosferoje (kietu, skysčio ar garų pavidalu) dėl oro masių judėjimo. Šio proceso dėka virš vandenynų išgaravęs vanduo iškrinta virš sausumos.
- Kondensacija – vandens garų atmosferoje virtimas smulkiais vandens lašais, kurie formuoja debesis ir rūką.
Vandens kiekiai skirtingose ciklo fazėse
Kalbant apie vandens ciklą, vandens rezervuaru arba baseinu vadinamas vandens kiekis skirtinguose ciklo etapuose. Didžiausias rezervuaras yra visi vandenynai, laikantys apie 97 % Žemės vandens. Antroje vietoje pagal vandens apimtis yra ledynai. Visuose gyvuose organizmuose esantis vanduo sudaro labai mažą planetos vandens dalį.
| Telkinys | 106 km³ | % |
|---|---|---|
| Vandenynai | 1370 | 97,25 |
| Ledynai | 29 | 2,05 |
| Požeminis vanduo | 9,5 | 0,68 |
| Ežerai | 0,125 | 0,01 |
| Dirvožemio drėgmė | 0,065 | 0,005 |
| Atmosfera | 0,013 | 0,001 |
| Upės, upeliai | 0,0017 | 0,0001 |
| Biosferoje | 0,0006 | 0,00004 |
Vandens buvimo telkiniuose trukmė
Vandens rezervuaro buvimo laiku vadinamas vidutinis atskiros vandens molekulės praleistas tame rezervuare laikas ir nusako vandens tame rezervuare „amžių“. Pvz., požeminis vanduo po žemės paviršiumi gali išbūti daugiau nei 10 tūkst. metų. Ypač senas požeminis vanduo vadinamas fosiliniu.
| Telkinys | Vidutinis buvimo laikas |
|---|---|
| Vandenynai | 3 200 metų |
| Ledynai | 20–100 metų |
| Sezoninė sniego danga | 2–6 mėnesiai |
| Dirvožemio drėgmė | 1–2 mėnesiai |
| Požeminis vanduo negiliai | 100–200 metų |
| Požeminis vanduo giliai | 10 000 metų |
| Ežerai | 50–100 metų |
| Upės | 2–6 mėnesiai |
| Atmosferoje | 9 dienos |
Vandens ciklo pokyčiai
Per paskutinį šimtmetį garavimo ir kritulių padaugėjo, todėl hidrologinis ciklas tapo intensyvesnis. Tai natūrali visuotinio atšilimo pasekmė, nes aukštesnės temperatūros skatina garavimą.
Kitas hidrologinio ciklo pokyčių pavyzdys – , kai iš kritulių tiekiamo vandens neužtenka papildyti tirpimo arba sublimacijos būdu prarasto ledo. Dabartinis ledynų atsitraukimas pasaulyje registruojamas nuo 1850 m.
Žmogaus įtaka vandens ciklui
Vandens ciklo pokyčiams įtaką daro ir žmogaus veikla: žemės ūkis, atmosferos sudėties keitimas, užtvankų statyba, miškų kirtimas ar sodinimas, požeminio vandens pašalinimas šulinių pagalba, upių vandens naudojimas, urbanizacija.
Vandens ciklo įtaka klimatui
Didžiausią įtaką klimatui turi vandenynų garavimas. 86 % pasaulio garavimo vyksta virš vandenynų, kas lemia jų atvėsimą, ir atitinkamai žemesnes temperatūras globaliai. Nevykstant garavimui, temperatūra Žemės paviršiuje būtų apie 67 °C. Tačiau kadangi vandens garai yra natūralios šiltnamio dujos, didesnis garų kiekis atmosferoje skatina šiltnamio efektą, dėl ko sunku vandens ciklo įtaką klimatui vertinti vienareikšmiškai.
Vandens ciklo įtaka biogeocheminiams procesams
Nors vandens ciklas pats savaime yra , nuo jo taip pat priklauso ir kiti biogeocheminiai procesai, kaip anglies ciklas. Vandens nuotėkis perneša erozijos produktus ir dirvožemyje esančius neorganinius junginius iš sausumos į vandens telkinius. Pvz., vandenynų druskingumas yra įtakotas ištirpusių druskų erozijos ir pernešimo iš žemės.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hidrologinis ciklas, Kas yra Hidrologinis ciklas? Ką reiškia Hidrologinis ciklas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Hidrologinis ciklas taip pat vandens ciklas vandens apytakos ciklas ratas nuolatinis vandens judejimas Zemes hidrosferoje varomas Saules energijos Vandens apytakos iliustracijaApibudinimasVandens ciklas yra nenutrukstantis ir jį sudaro atmosferos pavirsiaus ir pozeminio vandens judejimas Judedamas ciklu vanduo keicia agregatines busenas tarp skyscio kietosios medziagos ledo ir garu Vanduo juda is vienos vietos į kita siu fiziniu procesu deka garavimo krituliu infiltracijos ir pozeminio nuotekio Laikas per kurį vanduo pereina is vienos vietos į kita gali buti nuo keliu sekundziu iki tukstanciu metu Taciau nepriklausomai nuo vandens judejimo bendras vandens kiekis hidrosferoje islieka tas pats apskaiciuota 1 37 mlrd km ir didziausia dalį sudaro vandenynu vanduo Vandens judejimo procesaiVanduo juda hidrosferoje įvairiu fiziniu ir biofiziniu procesu deka kurie isvardinti zemiau Didziausiu turiu apytaka vyksta atmosferos krituliu ir garavimo procesuose kurie transportuoja 505 000 km vandens per metus Upiu vanduo transportuoja vidutinį vandens kiekį o ledo sublimacija santykinai labai maza kiekį Atmosferos krituliai tai atmosferoje atvese ir sukondensuoti vandens garai krintantys į Zemes pavirsiu veikiant Zemes traukos jegai Dazniausia krituliu forma yra lietus taip pat sniegas krusa rukas dulksna serksnas ir slapdriba Kasmet planetoje krituliu forma iskrenta apie 505 000 km vandens 398 000 km is sio kiekio virs vandenynu Krituliu intercepcija tai krituliu vanduo kuris sugeriamas augalu ypac medziu lapu ir veliau isgaruoja į atmosfera nepasiekes zemes pavirsiaus Sniego tirpimas vandens istirpus sniegui nuotekis Vandens nuotekis apibudina įvairius procesus kuriais vanduo juda sausuma Į sia kategorija įeina ir pavirsinis nuotekis ir upiu nuotekis Tekedamas vanduo gali įsisunkti į dirvozemį isgaruoti kauptis ezeruose ir rezervuaruose arba buti panaudojamas zmoniu reikmems Infiltracija vandens įsisunkimas is zemes pavirsiaus į grunta vandeniui virstant arba pozeminiu vandeniu vanduo tekantis po zeme Jis gali buti sugrazinamas į pavirsiu per saltinius ar grezinius arba ilgainiui nuteketi į vandenynus paprastai pavirsiuose esanciuose zemiau infiltracijos regiono Pozeminis vanduo teka ir pasipildo letai todel gali likti pozeminiuose telkiniuose tukstancius metu Garavimas vandens virtimas garais jam judant is zemes ar kunu į atmosfera Pirminis garavimo energijos saltinis yra saules energija Į garavimo savoka daznai įtraukiama ir augalu transpiracija abu procesai apibreziami bendru terminu Metine evapotranspiracija sudaro apytiksliai 505 000 km vandens 434 000 km is kuriu isgaruoja virs vandenynu Sublimacija procesas kurio metu vanduo is kietosios busenos sniego arba ledo tiesiogiai pereina į garus sudaro salyginai nezymia viso judancio vandens dalį vandens judejimas atmosferoje kietu skyscio ar garu pavidalu del oro masiu judejimo Sio proceso deka virs vandenynu isgaraves vanduo iskrinta virs sausumos Kondensacija vandens garu atmosferoje virtimas smulkiais vandens lasais kurie formuoja debesis ir ruka Vandens kiekiai skirtingose ciklo fazeseKalbant apie vandens cikla vandens rezervuaru arba baseinu vadinamas vandens kiekis skirtinguose ciklo etapuose Didziausias rezervuaras yra visi vandenynai laikantys apie 97 Zemes vandens Antroje vietoje pagal vandens apimtis yra ledynai Visuose gyvuose organizmuose esantis vanduo sudaro labai maza planetos vandens dalį Telkinys 106 km Vandenynai 1370 97 25Ledynai 29 2 05Pozeminis vanduo 9 5 0 68Ezerai 0 125 0 01Dirvozemio dregme 0 065 0 005Atmosfera 0 013 0 001Upes upeliai 0 0017 0 0001Biosferoje 0 0006 0 00004Vandens buvimo telkiniuose trukmeVandens rezervuaro buvimo laiku vadinamas vidutinis atskiros vandens molekules praleistas tame rezervuare laikas ir nusako vandens tame rezervuare amziu Pvz pozeminis vanduo po zemes pavirsiumi gali isbuti daugiau nei 10 tukst metu Ypac senas pozeminis vanduo vadinamas fosiliniu Telkinys Vidutinis buvimo laikasVandenynai 3 200 metuLedynai 20 100 metuSezonine sniego danga 2 6 menesiaiDirvozemio dregme 1 2 menesiaiPozeminis vanduo negiliai 100 200 metuPozeminis vanduo giliai 10 000 metuEzerai 50 100 metuUpes 2 6 menesiaiAtmosferoje 9 dienosVandens ciklo pokyciaiPer paskutinį simtmetį garavimo ir krituliu padaugejo todel hidrologinis ciklas tapo intensyvesnis Tai naturali visuotinio atsilimo pasekme nes aukstesnes temperaturos skatina garavima Kitas hidrologinio ciklo pokyciu pavyzdys kai is krituliu tiekiamo vandens neuztenka papildyti tirpimo arba sublimacijos budu prarasto ledo Dabartinis ledynu atsitraukimas pasaulyje registruojamas nuo 1850 m Zmogaus įtaka vandens cikluiVandens ciklo pokyciams įtaka daro ir zmogaus veikla zemes ukis atmosferos sudeties keitimas uztvanku statyba misku kirtimas ar sodinimas pozeminio vandens pasalinimas suliniu pagalba upiu vandens naudojimas urbanizacija Vandens ciklo įtaka klimatuiDidziausia įtaka klimatui turi vandenynu garavimas 86 pasaulio garavimo vyksta virs vandenynu kas lemia ju atvesima ir atitinkamai zemesnes temperaturas globaliai Nevykstant garavimui temperatura Zemes pavirsiuje butu apie 67 C Taciau kadangi vandens garai yra naturalios siltnamio dujos didesnis garu kiekis atmosferoje skatina siltnamio efekta del ko sunku vandens ciklo įtaka klimatui vertinti vienareiksmiskai Vandens ciklo įtaka biogeocheminiams procesamsNors vandens ciklas pats savaime yra nuo jo taip pat priklauso ir kiti biogeocheminiai procesai kaip anglies ciklas Vandens nuotekis pernesa erozijos produktus ir dirvozemyje esancius neorganinius junginius is sausumos į vandens telkinius Pvz vandenynu druskingumas yra įtakotas istirpusiu drusku erozijos ir pernesimo is zemes