Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Henris Kavendišas angl Henry CavendishGimė 1731 m spalio 10 d Nica Sardinijos karalystėMirė 1810 m vasario 24 d 78 metai
Henry Cavendish
| Henris Kavendišas angl. Henry Cavendish | |
|---|---|
| Gimė | 1731 m. spalio 10 d. Nica, Sardinijos karalystė |
| Mirė | 1810 m. vasario 24 d. (78 metai) Londonas, Anglija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystė |
| Tautybė | anglas |
| Sritis | Chemija, Fizika |
| Alma mater | , Kembridžo universitetas |
| Žinomas (-a) už | vandenilio atradimą žemės tankio apskaičiavimą |
| Žymūs apdovanojimai | |
Henris Kavendišas (angl. Henry Cavendish; 1731 m. spalio 10 d. – 1810 m. vasario 24 d.) – anglų natūrfilosofas, mokslininkas, Londono karališkosios draugijos narys, svarbiai prisidėjęs prie eksperimentinės ir teorinės chemijos bei fizikos žinių. Labiausiai žinomas dėl vandenilio, kurį pavadino „degiu oru“, atradimo. 1766 m. moksliniame straipsnyje „Apie dirbtinius orus” (angl. On Factitious Airs) jis aprašė degaus oro tankį, kurį kaitinant išgaunamas vanduo.
Nors ir būdamas itin drovus, Henris Kavendišas savo kruopštumu ir tikslumu ženkliai prisidėjo prie žemės atmosferos oro sudėties tyrimų, įvairių dujų savybių nustatymo, vandens sintezės tyrimų, mechaninės šilumos teorijos, žemės tankio (ir tuo pačiu masės) apskaičiavimo. Jo eksperimentas skirtas apskaičiuoti žemės tankį tapo žinomas kaip Kavendišo eksperimentas.
Biografija
Henris Kavendišas gimė 1731 m. spalio 10 d. Nicoje, kur tuo metu gyveno jo šeima. Jo motina buvo ledi Ana de Grėj, ketvirtoji Henrio Grėjaus, pirmojo Kento kunigaikščio, duktė, o tėvas – lordas Čarlzas Kavendišas, trečiasis Devonšyro hercogo Viljamo Kavendišo sūnus. Jų giminės ištakos siekė net aštuonis šimtus metų atgal iki pat normanų laikų, o pati giminė buvo glaudžiai susijusi su daugeliu aristokratiškų Didžiosios Britanijos šeimų. Henrio motina mirė 1733 m., praėjus trims mėnesiams po antrojo sūnaus Frederiko gimimo, prieš pat antrąjį Henrio gimtadienį, palikdama lordui Čarlzui Kavendišui auginti du sūnus.
Nors Henris Kavendišas buvo kilęs iš kilmingos giminės jis nepaveldėjo jokio titulo ir dažnai tiesiog buvo vadinamas „garbinguoju Henriu Kavendišu“. Nuo 11 metų Henris lankė privačią Niukomo (Newcome) mokyklą įsikūrusią netoli Londono. Būdamas 18 metų (1748 m. lapkričio 24 d.), jis įstojo į Šv. Petro (Peterhouse) koledžą, priklausantį Kembridžo universitetui, bet po trejų metų (1751 vasario 23 d.) jį paliko taip ir neįgijęs mokslinio laipsnio (tuo metu tai buvo įprasta praktika). Po to išvyko gyventi su tėvu į Londoną ir ten atidarė savo laboratoriją.
Henrio tėvas Lordas Čarlzas Kavendišas didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė politikai, tačiau vėliau vis labiau susidomėjo mokslu ir daug laiko praleisdavo Londono karališkojoje draugijoje. Nuo 1758 m. į karališkosios draugijos susirinkimus kartu su juo eidavo ir Henris. Skirtingai nei tėvas, Henris nesidomėjo politika, o visą savo dėmesį skyrė gamtos mokslams. Jis buvo žinomas dėl savo mokslinių tyrimų ir dalyvavimo mokslinių organizacijų veikloje. Taip pat jis buvo aktyvus Londono karališkosios draugijos tarybos, į kurią buvo išrinktas 1765 m., narys.
Henrio susidomėjimas ir sukaupta patirtis mokslinių instrumentų naudojime paskatino jį vadovauti komitetui, kurio tikslas buvo peržiūrėti Karališkosios draugijos meteorologinius prietaisus ir padėti įvertinti Karališkosios Grinvičo observatorijos įrangą. Pirmasis jo mokslinis straipsnis „Apie dirbtinius orus“ pasirodė 1766 m. Henris taip pat dirbo ir mokslinių straipsnių komitete, kuris atrinkdavo straipsnius Karališkosios draugijos mokslo (Philosophical Transactions of the Royal Society) žurnalui. Taip pat jis priklausė Veneros tranzito, gravitacinės kalnų traukos ir pasiruošimo Konstantino Pipso (Constantine Phipps) ekspedicijai ieškant Šiaurės ašigalio ir Šiaurės vakarų jūrų kelio komitetams. 1773 m. Henris, kaip ir jo tėvas, buvo išrinktas Britų muziejaus patikėtiniu. Jis muziejaus veiklai skyrė daug laiko ir pastangų. Netrukus po to, kai buvo įsteigta Didžiosios Britanijos karališkoji institucija, Kavendišas tapo jos vadovu (1800 m.) ir aktyviai domėjosi laboratorijos veikla, kurioje stebėjo Hamfrio Deivio (Humpry Davy) atliekamus cheminius eksperimentus ir netgi pats prie jų prisidėjo.
Henris Kavendišas mirė 1810 m. vasario 24 d. Klapame (Clapham) būdamas vienu iš turtingiausių žmonių Didžiojoje Britanijoje. Jis buvo palaidotas šalia savo protėvių Derbio katedroje. Po jo mirties gatvė, kurioje jis gyveno Derbyje, buvo pavadinta jo vardu. Taip pat po jo mirties Kembridžo universitetas įsteigė Kavendišo laboratoriją.
Mokslinė veikla
1783 m. Henris Kavendišas savo asistentu paskyrė Čarlzą Blagdeną (Charles Blagden). Šis bendradarbiavimas Blagdenui padėjo tapti pripažintam Londono mokslo visuomenėje, o mainais Blagdenas suteikė Kavendišui galimybę daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams. Nors Kavendišas ir neišleido nei vienos knygos ir paskelbė tik keletą mokslinių straipsnių, jo pasiekimai mokslo srityje yra neginčijami. Henrio rankraščiuose galima rasti tyrimų medžiagos iš įvairių mokslinių sričių, įskaitant mechaniką, optiką ir magnetizmą, tačiau šie tyrimai išliko nepaskelbti to meto mokslo visuomenei. Kavendišas laikomas vienu iš XVIII–XIX a. „pneumatinių chemikų“ ir siejamas su tokiais mokslininkais kaip Džozefas Pristlis (Joseph Priestley), Džozefas Blekas (Joseph Black) ir Danielis Ruterfordas (Daniel Rutherford). Tyrimų metu Henris Kavendišas nustatė, kad tam tikroms rūgštimis sąveikaujant su tam tikrais metalais susidaro išskirtinėmis savybėmis pasižyminčios ir labai degios dujos, kurias jis pavadino „degiu oru“. Šios dujos ir buvo vandenilis, o pats Kavendišas netgi teisingai nuspėjo, kad jų molekulių santykis vandenyje (H2O) buvo proporcingas dviem su vienu.
Nors buvo ir kitų mokslininkų, kurie išgavo vandenilio dujas anksčiau už Henrį Kavendišą (pvz., Robertas Boilis), šis nuopelnas priskiriamas būtent Kavendišui, kadangi jis pirmasis įvardijo vandenilį kaip cheminį elementą. 1777 m. Kavendišas nustatė, kad žinduolių iškvepiamas oras virsta „fiksuotu oru“ (anglies dvideginiu) o ne „flogistiniu oru“ (azotu), kaip kad manė Džozefas Pristlis. Be to, tirpindamas šarmus rūgštyse Kavendišas išgavo anglies dvideginį, kurį kartu su kitomis dujomis surinko į apverstas ir dalinai panardintas į vandenį ar gyvsidabrį, talpas. Tada jis išmatavo jų tirpumą vandenyje ir santykinį tankį bei ištyrė jų degumą. Savo 1778 m. paskelbtame moksliniame straipsnyje „Bendrosios įžvalgos apie rūgštis“ (angl. General Considerations on Acids) jis padarė išvadą, kad oras kuriuo kvėpuojama turi rūgščių. Už šį darbą Kavendišui buvo įteiktas Koplio medalis. XVIII amžiaus antroje pusėje dujinės būsenos medžiagų tyrimai susilaukė vis daugiau dėmesio, o tai svariai prisidėjo prie Antuano-Lorano de Lavuazjė (Antoine-Laurent de Lavoisier) inicijuotos chemijos reformos, kuri geriau žinoma kaip pirmoji chemijos revoliucija.
1783 m. Henris Kavendišas paskelbė mokslinį straipsnį apie eudiometriją (procesą, skirtą nustatyti sudedamųjų dalių bei deguonies kiekį ore). Kavendišas tame pačiame straipsnyje taip pat aprašė savo paties patobulintą eudiometrą, kurio pateikti rezultatai buvo žymiai tikslesni palyginus su tuo metu dažnai naudojamu dujų matavimo metodu jas pasveriant. Kiek vėliau, pakartojęs 1781 m. atliktą Džozefo Pristlio eksperimentą, Kavendišas paskelbė mokslinį straipsnį apie gryno vandens išgavimą deginant vandenilį „deflogistiniame ore“ (deguonyje). Kavendišas padarė išvadą, kad vanduo susidarė ne dėl sintezės, o dėl kondensacijos proceso ore. Kavendišas savo tyrimo rezultatais pirmiausiai pasidalijo su Džosefu Pristliu ir tik kiek vėliau juos pateikė mokslo visuomenei. Tais pačiais 1783 m. mokslinį straipsnį apie vandens sudėtį paskelbė ir škotų išradėjas Džeimsas Vatas (James Watt). Kaip tik dėl to ir kilo nesutarimų, kas pirmasis padarė šį atradimą.
1785 m. Kavendišas ištyrė žemės atmosferos oro sudėtį ir pateikė įspūdingai tikslius rezultatus. Jis atliko eksperimentus, kurių metu skirtingais kiekiais buvo maišomas vandenilis su oru, o tada uždegamas panaudojant elektros kibirkštį. Be to, jis aprašė eksperimentą, kurio metu jam pavyko iš atmosferos oro mėginio pašalinti deguonies ir azoto dujas, kol pradiniame oro mėginyje beliko tik maža dalis nesureagavusių dujų. Pasinaudojęs savo sukauptais duomenimis, Kavendišas nustatė, kad pašalinus azotą ir deguonį ore likusių dujų tūris sudarė 1/120 pradinio azoto tūrio. Apibendrinęs tyrimo rezultatus, jis padarė išvadą, kad žemės atmosferos ore deguonies santykis su azotu yra vienas su keturiais.
XIX a. pabaigoje, praėjus maždaug 100 metų po Henrio Kavendišo eksperimentų, du britų fizikai, (William Ramsay) ir Lordas Reilis (John William Strutt, 3rd Baron Rayleigh) suprato, kad jų naujai atrastos inertinės dujos, argonas, kaip tik ir buvo tas dujų likutis, kurio Kavendišas negalėjo priskirti nei deguoniui, nei azotui. Tai dar kartą patvirtino, kad Kavendišas neklydo. Kad įsitikintų gautų rezultatų tikslumu, Kavendišas bandymus atlikdavo keletą kartų ir iš jų apskaičiuodavo rezultatų vidurkį. Bandymams atlikti Kavendišas naudojo vienas tiksliausių XVIII a. balansines svarstykles, kurios savo tikslumu prilygo Lavuazjė svarstyklėms. Manoma, kad tokios svarstyklės galėjo pasverti 1/400 000 dalį. Siekdamas dar tikslesnių rezultatų Kavendišas nuolat bendradarbiavo su prietaisų kūrėjais, tačiau jo tikslas buvo ne išrasti naujus prietaisus, o patobulinti jau esamus.
1787 m. Kavendišas tapo vienu iš pirmųjų ne prancūzų kilmės chemikų pripažinusiu antiflogistinę Lavuazjė teoriją, tačiau jis ir toliau išliko skeptiškas naujosios teorijos pasiūlytos cheminių elementų nomenklatūros atžvilgiu. Jis taip pat prieštaravo Lavuazjė (šiuo metu pasenusiai ir paneigtai) šilumos kalorijų teorijai, o pats teigė, kad šiluma yra materijos judėjimo rezultatas.
1783 m. Kavendišas paskelbė mokslinį straipsnį, kuriame nurodė gyvsidabrio užšalimo temperatūrą. Kai kuriems tyrimams pagrįsti buvo pasinaudota slaptąja (fazinio virsmo) šilumos (latent heat) idėja, tačiau Kavendišas šios sąvokos straipsnyje nevartojo, nes manė, kad tai reikštų kalorijų teorijos pripažinimą. Savo prieštaravimus pirmą kartą jis išreiškė 1784 m. paskelbtame moksliniame straipsnyje, o praėjus dar keliems metams pateikė savo paties sukurtą bendrąją šilumos teoriją, kurią sudarė šilumos tvermės dėsnis (vėliau prilygintas energijos tvermės dėsniui) ir mechaninio šilumos ekvivalento koncepcija.
Šaltiniai
- Cavendish, Henry (1766). „Three Papers Containing Experiments on Factitious Air, by the Hon. Henry Cavendish“. Philosophical Transactions of the Royal Society. The University Press. 56: 141–184. Bibcode:1766RSPT…56..141C
- Cavendish 2011, 1 p.
- „Henry Cavendish | Biography, Facts, & Experiments“. Encyclopedia Britannica. 2019 m. gegužės 27 d.
- „Cavendish, Henry (CVNS749H)“. A Cambridge Alumni Database. University of Cambridge.
- Wilson, George (1851). „1“. The life of the Hon. Henry Cavendish. Cavendish Society. 17 p.
- Singer, Charles (1966). Short History of Scientific Ideas to 1900. Oxford University Press: Oxford at the Clarendon Press. pp. 337–339.
- Gillispie, Charles Coulston (1960). The Edge of Objectivity: An Essay in the History of Scientific Ideas. Princeton University Press. 225–28 p., ISBN 0-691-02350-6.
- A History of Chemistry by F. J. Moore, New York: McGraw-Hill (1918), 34–36 p.
- David Philip Miller (2004). Discovering water: James Watt, Henry Cavendish, and the nineteenth century 'Water Controversy'. Ashgate Publishing. p. 42. ISBN 978-0-7546-3177-4. Quoting from the monograph by James Riddick Partington, The Composition of Water, G. Bell and Sons, 1928, OCLC 3590255.
- Cavendish, Henry (1785). „Experiments on Air“. Philosophical Transactions of the Royal Society. 75: 372–384. Bibcode:1785RSPT...75..372C. doi:10.1098/rstl.1785.0023.382 p.
- A. Truman Schwartz, Chemistry: Imagination and Implication, p.96, Elsevier, 2012 ISBN 0323145116.
- Cavendish, Henry (1785). „Experiments on Air“. Philosophical Transactions of the Royal Society. 75: 372–384. Bibcode:1785RSPT...75..372C. doi:10.1098/rstl.1785.0023.376 p.
- Cavendish by Jungnickel and McCormmach (1996). 261–262 p.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Henry Cavendish, Kas yra Henry Cavendish? Ką reiškia Henry Cavendish?
Henris Kavendisas angl Henry CavendishGime 1731 m spalio 10 d Nica Sardinijos karalysteMire 1810 m vasario 24 d 78 metai Londonas Anglija Jungtine Didziosios Britanijos ir Airijos karalysteTautybe anglasSritis Chemija FizikaAlma mater Kembridzo universitetasZinomas a uz vandenilio atradima zemes tankio apskaiciavimaZymus apdovanojimaiKoplio medalis Henris Kavendisas angl Henry Cavendish 1731 m spalio 10 d 1810 m vasario 24 d anglu naturfilosofas mokslininkas Londono karaliskosios draugijos narys svarbiai prisidejes prie eksperimentines ir teorines chemijos bei fizikos ziniu Labiausiai zinomas del vandenilio kurį pavadino degiu oru atradimo 1766 m moksliniame straipsnyje Apie dirbtinius orus angl On Factitious Airs jis aprase degaus oro tankį kurį kaitinant isgaunamas vanduo Nors ir budamas itin drovus Henris Kavendisas savo kruopstumu ir tikslumu zenkliai prisidejo prie zemes atmosferos oro sudeties tyrimu įvairiu duju savybiu nustatymo vandens sintezes tyrimu mechanines silumos teorijos zemes tankio ir tuo paciu mases apskaiciavimo Jo eksperimentas skirtas apskaiciuoti zemes tankį tapo zinomas kaip Kavendiso eksperimentas BiografijaHenris Kavendisas gime 1731 m spalio 10 d Nicoje kur tuo metu gyveno jo seima Jo motina buvo ledi Ana de Grej ketvirtoji Henrio Grejaus pirmojo Kento kunigaikscio dukte o tevas lordas Carlzas Kavendisas treciasis Devonsyro hercogo Viljamo Kavendiso sunus Ju gimines istakos sieke net astuonis simtus metu atgal iki pat normanu laiku o pati gimine buvo glaudziai susijusi su daugeliu aristokratisku Didziosios Britanijos seimu Henrio motina mire 1733 m praejus trims menesiams po antrojo sunaus Frederiko gimimo pries pat antrajį Henrio gimtadienį palikdama lordui Carlzui Kavendisui auginti du sunus Nors Henris Kavendisas buvo kiles is kilmingos gimines jis nepaveldejo jokio titulo ir daznai tiesiog buvo vadinamas garbinguoju Henriu Kavendisu Nuo 11 metu Henris lanke privacia Niukomo Newcome mokykla įsikurusia netoli Londono Budamas 18 metu 1748 m lapkricio 24 d jis įstojo į Sv Petro Peterhouse koledza priklausantį Kembridzo universitetui bet po treju metu 1751 vasario 23 d jį paliko taip ir neįgijes mokslinio laipsnio tuo metu tai buvo įprasta praktika Po to isvyko gyventi su tevu į Londona ir ten atidare savo laboratorija Henrio tevas Lordas Carlzas Kavendisas didziaja savo gyvenimo dalį skyre politikai taciau veliau vis labiau susidomejo mokslu ir daug laiko praleisdavo Londono karaliskojoje draugijoje Nuo 1758 m į karaliskosios draugijos susirinkimus kartu su juo eidavo ir Henris Skirtingai nei tevas Henris nesidomejo politika o visa savo demesį skyre gamtos mokslams Jis buvo zinomas del savo moksliniu tyrimu ir dalyvavimo moksliniu organizaciju veikloje Taip pat jis buvo aktyvus Londono karaliskosios draugijos tarybos į kuria buvo isrinktas 1765 m narys Henrio susidomejimas ir sukaupta patirtis moksliniu instrumentu naudojime paskatino jį vadovauti komitetui kurio tikslas buvo perziureti Karaliskosios draugijos meteorologinius prietaisus ir padeti įvertinti Karaliskosios Grinvico observatorijos įranga Pirmasis jo mokslinis straipsnis Apie dirbtinius orus pasirode 1766 m Henris taip pat dirbo ir moksliniu straipsniu komitete kuris atrinkdavo straipsnius Karaliskosios draugijos mokslo Philosophical Transactions of the Royal Society zurnalui Taip pat jis priklause Veneros tranzito gravitacines kalnu traukos ir pasiruosimo Konstantino Pipso Constantine Phipps ekspedicijai ieskant Siaures asigalio ir Siaures vakaru juru kelio komitetams 1773 m Henris kaip ir jo tevas buvo isrinktas Britu muziejaus patiketiniu Jis muziejaus veiklai skyre daug laiko ir pastangu Netrukus po to kai buvo įsteigta Didziosios Britanijos karaliskoji institucija Kavendisas tapo jos vadovu 1800 m ir aktyviai domejosi laboratorijos veikla kurioje stebejo Hamfrio Deivio Humpry Davy atliekamus cheminius eksperimentus ir netgi pats prie ju prisidejo Henris Kavendisas mire 1810 m vasario 24 d Klapame Clapham budamas vienu is turtingiausiu zmoniu Didziojoje Britanijoje Jis buvo palaidotas salia savo proteviu Derbio katedroje Po jo mirties gatve kurioje jis gyveno Derbyje buvo pavadinta jo vardu Taip pat po jo mirties Kembridzo universitetas įsteige Kavendiso laboratorija Moksline veikla1783 m Henris Kavendisas savo asistentu paskyre Carlza Blagdena Charles Blagden Sis bendradarbiavimas Blagdenui padejo tapti pripazintam Londono mokslo visuomeneje o mainais Blagdenas suteike Kavendisui galimybe daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams Nors Kavendisas ir neisleido nei vienos knygos ir paskelbe tik keleta moksliniu straipsniu jo pasiekimai mokslo srityje yra negincijami Henrio rankrasciuose galima rasti tyrimu medziagos is įvairiu moksliniu sriciu įskaitant mechanika optika ir magnetizma taciau sie tyrimai isliko nepaskelbti to meto mokslo visuomenei Kavendisas laikomas vienu is XVIII XIX a pneumatiniu chemiku ir siejamas su tokiais mokslininkais kaip Dzozefas Pristlis Joseph Priestley Dzozefas Blekas Joseph Black ir Danielis Ruterfordas Daniel Rutherford Tyrimu metu Henris Kavendisas nustate kad tam tikroms rugstimis saveikaujant su tam tikrais metalais susidaro isskirtinemis savybemis pasizymincios ir labai degios dujos kurias jis pavadino degiu oru Sios dujos ir buvo vandenilis o pats Kavendisas netgi teisingai nuspejo kad ju molekuliu santykis vandenyje H2O buvo proporcingas dviem su vienu Nors buvo ir kitu mokslininku kurie isgavo vandenilio dujas anksciau uz Henrį Kavendisa pvz Robertas Boilis sis nuopelnas priskiriamas butent Kavendisui kadangi jis pirmasis įvardijo vandenilį kaip cheminį elementa 1777 m Kavendisas nustate kad zinduoliu iskvepiamas oras virsta fiksuotu oru anglies dvideginiu o ne flogistiniu oru azotu kaip kad mane Dzozefas Pristlis Be to tirpindamas sarmus rugstyse Kavendisas isgavo anglies dvideginį kurį kartu su kitomis dujomis surinko į apverstas ir dalinai panardintas į vandenį ar gyvsidabrį talpas Tada jis ismatavo ju tirpuma vandenyje ir santykinį tankį bei istyre ju deguma Savo 1778 m paskelbtame moksliniame straipsnyje Bendrosios įzvalgos apie rugstis angl General Considerations on Acids jis padare isvada kad oras kuriuo kvepuojama turi rugsciu Uz sį darba Kavendisui buvo įteiktas Koplio medalis XVIII amziaus antroje puseje dujines busenos medziagu tyrimai susilauke vis daugiau demesio o tai svariai prisidejo prie Antuano Lorano de Lavuazje Antoine Laurent de Lavoisier inicijuotos chemijos reformos kuri geriau zinoma kaip pirmoji chemijos revoliucija 1783 m Henris Kavendisas paskelbe mokslinį straipsnį apie eudiometrija procesa skirta nustatyti sudedamuju daliu bei deguonies kiekį ore Kavendisas tame paciame straipsnyje taip pat aprase savo paties patobulinta eudiometra kurio pateikti rezultatai buvo zymiai tikslesni palyginus su tuo metu daznai naudojamu duju matavimo metodu jas pasveriant Kiek veliau pakartojes 1781 m atlikta Dzozefo Pristlio eksperimenta Kavendisas paskelbe mokslinį straipsnį apie gryno vandens isgavima deginant vandenilį deflogistiniame ore deguonyje Kavendisas padare isvada kad vanduo susidare ne del sintezes o del kondensacijos proceso ore Kavendisas savo tyrimo rezultatais pirmiausiai pasidalijo su Dzosefu Pristliu ir tik kiek veliau juos pateike mokslo visuomenei Tais paciais 1783 m mokslinį straipsnį apie vandens sudetį paskelbe ir skotu isradejas Dzeimsas Vatas James Watt Kaip tik del to ir kilo nesutarimu kas pirmasis padare sį atradima 1785 m Kavendisas istyre zemes atmosferos oro sudetį ir pateike įspudingai tikslius rezultatus Jis atliko eksperimentus kuriu metu skirtingais kiekiais buvo maisomas vandenilis su oru o tada uzdegamas panaudojant elektros kibirkstį Be to jis aprase eksperimenta kurio metu jam pavyko is atmosferos oro meginio pasalinti deguonies ir azoto dujas kol pradiniame oro meginyje beliko tik maza dalis nesureagavusiu duju Pasinaudojes savo sukauptais duomenimis Kavendisas nustate kad pasalinus azota ir deguonį ore likusiu duju turis sudare 1 120 pradinio azoto turio Apibendrines tyrimo rezultatus jis padare isvada kad zemes atmosferos ore deguonies santykis su azotu yra vienas su keturiais XIX a pabaigoje praejus mazdaug 100 metu po Henrio Kavendiso eksperimentu du britu fizikai William Ramsay ir Lordas Reilis John William Strutt 3rd Baron Rayleigh suprato kad ju naujai atrastos inertines dujos argonas kaip tik ir buvo tas duju likutis kurio Kavendisas negalejo priskirti nei deguoniui nei azotui Tai dar karta patvirtino kad Kavendisas neklydo Kad įsitikintu gautu rezultatu tikslumu Kavendisas bandymus atlikdavo keleta kartu ir is ju apskaiciuodavo rezultatu vidurkį Bandymams atlikti Kavendisas naudojo vienas tiksliausiu XVIII a balansines svarstykles kurios savo tikslumu prilygo Lavuazje svarstyklems Manoma kad tokios svarstykles galejo pasverti 1 400 000 dalį Siekdamas dar tikslesniu rezultatu Kavendisas nuolat bendradarbiavo su prietaisu kurejais taciau jo tikslas buvo ne israsti naujus prietaisus o patobulinti jau esamus 1787 m Kavendisas tapo vienu is pirmuju ne prancuzu kilmes chemiku pripazinusiu antiflogistine Lavuazje teorija taciau jis ir toliau isliko skeptiskas naujosios teorijos pasiulytos cheminiu elementu nomenklaturos atzvilgiu Jis taip pat priestaravo Lavuazje siuo metu pasenusiai ir paneigtai silumos kaloriju teorijai o pats teige kad siluma yra materijos judejimo rezultatas 1783 m Kavendisas paskelbe mokslinį straipsnį kuriame nurode gyvsidabrio uzsalimo temperatura Kai kuriems tyrimams pagrįsti buvo pasinaudota slaptaja fazinio virsmo silumos latent heat ideja taciau Kavendisas sios savokos straipsnyje nevartojo nes mane kad tai reikstu kaloriju teorijos pripazinima Savo priestaravimus pirma karta jis isreiske 1784 m paskelbtame moksliniame straipsnyje o praejus dar keliems metams pateike savo paties sukurta bendraja silumos teorija kuria sudare silumos tvermes desnis veliau prilygintas energijos tvermes desniui ir mechaninio silumos ekvivalento koncepcija SaltiniaiCavendish Henry 1766 Three Papers Containing Experiments on Factitious Air by the Hon Henry Cavendish Philosophical Transactions of the Royal Society The University Press 56 141 184 Bibcode 1766RSPT 56 141C Cavendish 2011 1 p Henry Cavendish Biography Facts amp Experiments Encyclopedia Britannica 2019 m geguzes 27 d Cavendish Henry CVNS749H A Cambridge Alumni Database University of Cambridge Wilson George 1851 1 The life of the Hon Henry Cavendish Cavendish Society 17 p Singer Charles 1966 Short History of Scientific Ideas to 1900 Oxford University Press Oxford at the Clarendon Press pp 337 339 Gillispie Charles Coulston 1960 The Edge of Objectivity An Essay in the History of Scientific Ideas Princeton University Press 225 28 p ISBN 0 691 02350 6 A History of Chemistry by F J Moore New York McGraw Hill 1918 34 36 p David Philip Miller 2004 Discovering water James Watt Henry Cavendish and the nineteenth century Water Controversy Ashgate Publishing p 42 ISBN 978 0 7546 3177 4 Quoting from the monograph by James Riddick Partington The Composition of Water G Bell and Sons 1928 OCLC 3590255 Cavendish Henry 1785 Experiments on Air Philosophical Transactions of the Royal Society 75 372 384 Bibcode 1785RSPT 75 372C doi 10 1098 rstl 1785 0023 382 p A Truman Schwartz Chemistry Imagination and Implication p 96 Elsevier 2012 ISBN 0323145116 Cavendish Henry 1785 Experiments on Air Philosophical Transactions of the Royal Society 75 372 384 Bibcode 1785RSPT 75 372C doi 10 1098 rstl 1785 0023 376 p Cavendish by Jungnickel and McCormmach 1996 261 262 p