Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Hainrichas Hareris vok Heinrich HarrerHainrichas Hareris 1997 m Gimė 1912 m liepos 6 d Karintija Austrija VengrijaMirė 2

Heinrich Harrer

  • Pagrindinis puslapis
  • Heinrich Harrer
Heinrich Harrer
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Hainrichas Hareris
vok. Heinrich Harrer
Hainrichas Hareris 1997 m.
Gimė 1912 m. liepos 6 d.
, Karintija, Austrija-Vengrija
Mirė 2006 m. sausio 7 d. (93 metai)
, Karintija, Austrija
Tautybė austras
Veikla austrų alpinistas, sportininkas, geografas ir rašytojas.
Vikiteka Heinrich Harrer

Hainrichas Hareris (vok. Heinrich Harrer; g. 1912 m. liepos 6 d. – m. 2006 m. sausio 7 d.) – austrų alpinistas, sportininkas, geografas ir rašytojas, knygos „“ autorius.

Biografija

Hainrichas gimė Hiutenbergo miestelyje Karintijoje. 1933–1938 m. jis studijavo geografiją ir sportą Graco universitete, tapo tradicinės studentų korporacijos „ATV Graz“ nariu.

Pakviestas dalyvauti kalnų slidinėjimo varžybose 1936 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Garmiše-Partenkirchene, tačiau dėl ginčo su Tarptautiniu olimpiniu komitetu Austrijos slidininkų komanda boikotavo varžybas, ir H. Hareris olimpinėse žaidynėse nedalyvavo. Kitais metais jis laimėjo greitojo nusileidimo varžybas Pasaulio studentų žaidynėse.

1938 m. liepos 24 d. H. Hareris su Anderl Heckmair, Fritz Kasparek ir Ludwig Vörg pirmasis pasiekė kalno Šveicarijoje viršūnę. Apie šį žygį jis parašė knygą „Baltasis Voras“.

Po Austrijos anšliuso 1938 m., tapo SS ir nacių partijos nariu, jam suteiktas (seržanto) laipsnis. Po įkopimo į Aigerio viršūnę kartu su kitais aplinistais buvo priimtas Adolfo Hitlerio, fotografavosi su juo. Vėliau H. Hareris teigė, vilkėjęs SS uniformą tik kartą gyvenime, vedybų su Šarlote Vėgener metu. Savo memuaruose „Septyneri metai Tibete“ H. Hareris bendradarbiavimą su naciais vadina savo jaunystės klaida.

1939 m. H. Hareris dalyvavo vadovaujamoje 4 vyrų ekspedicijoje į Himalajus. Ekspedicijos tikslas buvo rasti lengvesnį maršrutą Nanga Parbat viršūnei pasiekti. Prasidėjus II pasauliniam karui, britų kontroliuojamoje teritorijoje Hareris su kitais ekspedicijos dalyviais buvo suimtas ir išsiųstas į Dehraduno koloniją, iš kurios ne kartą bandė pabėgti, bet vis būdavo grąžinamas atgal. 1944 m. balandžio 29 d. jam ir dar šešiems belaisviams pagaliau pavyko pabėgti. Gegužės 17 d. kartu su P. Aufšnaiteriu ir dar dviem vokiečiais H. Hareris Tsang Chok-la perėjoje kirto Tibeto sieną ir po sunkios kelionės, 1946 m. sausio 15 d. pasiekė Lasą. Iš bendrakeleivių buvo likęs tik P. Aufšnaiteris; abu vokiečiai, neištvėrę kelionės sunkumų, grįžo į Indiją.

1948 m. H. Hareris įsidarbino sodininku, vėliau Tibeto vyriausybėje vertėju ir fotografu. H. Hareris susipažino su jaunuoju Dalai Lama XIV ir tapo jo draugu bei mokytoju. Dalai Lama vėliau ne kartą pabrėžė, kad H. Harerio dėka pasaulis atkreipė dėmesį į Tibeto okupaciją.

Po kinų įvykdytos Tibeto okupacijos, 1952 m. Hareris grįžo į Austriją, kur savo įspūdžius aprašė knygose „Septyneri metai Tibete“ (1952 m.) ir „Dingęs Lasoje“ (1953 m.). „Septyneri metai Tibete“ knyga išversta į 53 kalbas, o 1997 m. pagal ją sukurtas kino filmas. Jis dalyvavo ekspedicijose Aliaskoje, Anduose, Ruvenzoryje. 1954 m. pirmasis įkopė į Deboros ir Hanterio kalnus Aliaskoje. 1962 m. pirmasis įkopė į Puncak Jayadikesuma kalną Naujojoje Gvinėjoje. 1958 ir 1970 m. Hainrichas tapo ir Austrijos golfo mėgėjų čempionu.

H. Hareris parašė virš 20 knygų, sukūrė apie 40 dokumentinių filmų. Kai kurios jo fotografijos laikomos geriausiu Tibeto tradicinės kultūros dokumentavimu. 1983 m. Hiutenberge įkūrė Tibetui skirtą Hainricho Harerio muziejų. Iki pat savo mirties liko geras draugas tremtyje gyvenančiam Dalai Lamai. Mirė ligoninėje Fryzache, 2006 m. sausio 7 d.

Bibliografija

  • , 1952 m.
  • Dingęs Lasoje, 1953 m.
  • Baltasis Voras, 1959 m.
  • Tibetas yra Mano Šalis, 1961 m. (Dalai Lamos brolio gyvenimo istorija)
  • Aš Atėjau iš Akmens Amžiaus, 1965 m. (po kelionės į N. Gvinėją)
  • Ladacho Dievai ir Mirtingieji po Himalajais, 1980 m.
  • Grįžimas į Tibetą, 1985 m.
  • Kai aš galvoju apie Butaną, 2005 m.

Šaltiniai

  1. Douglas Martin, Heinrich Harrer, 93, Explorer of Tibet, Dies, The New York Times, 2006-01-10. Nuoroda tikrinta 2020-11-03.
  2. Historie, Die Grazerhütte. Nuoroda tikrinta 2020-11-04.
  3. Rolf Magener, The Telegraph, 2000-05-18. Archyvuota 2011-06-05. Nuoroda tikrinta 2020-11-04.
  4. Heinrich Harrer Biography Archyvuota kopija 2012-01-23 iš Wayback Machine projekto., Heinrich Harrer Limited Edition Portfolio. Nuoroda tikrinta 2020-11-04.
  5. His Holiness the Dalai Lama said Heinrich Harrer Will Always be Remembered by the Tibetan People, Centrinė Tibeto administracija, 2006-01-10. Archyvuota 2013-07-30. Nuoroda tikrinta 2020-11-04.

Nuorodos

  • Hainricho Harerio tinklalapis Archyvuota kopija 2018-12-05 iš Wayback Machine projekto.
  • Harerio muziejus Hiutenberge Archyvuota kopija 2010-06-19 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 22 Lie, 2025 / 22:43

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Heinrich Harrer, Kas yra Heinrich Harrer? Ką reiškia Heinrich Harrer?

Hainrichas Hareris vok Heinrich HarrerHainrichas Hareris 1997 m Gime 1912 m liepos 6 d Karintija Austrija VengrijaMire 2006 m sausio 7 d 93 metai Karintija AustrijaTautybe austrasVeikla austru alpinistas sportininkas geografas ir rasytojas Vikiteka Heinrich Harrer Hainrichas Hareris vok Heinrich Harrer g 1912 m liepos 6 d m 2006 m sausio 7 d austru alpinistas sportininkas geografas ir rasytojas knygos autorius BiografijaHainrichas gime Hiutenbergo miestelyje Karintijoje 1933 1938 m jis studijavo geografija ir sporta Graco universitete tapo tradicines studentu korporacijos ATV Graz nariu Pakviestas dalyvauti kalnu slidinejimo varzybose 1936 m ziemos olimpinese zaidynese Garmise Partenkirchene taciau del ginco su Tarptautiniu olimpiniu komitetu Austrijos slidininku komanda boikotavo varzybas ir H Hareris olimpinese zaidynese nedalyvavo Kitais metais jis laimejo greitojo nusileidimo varzybas Pasaulio studentu zaidynese 1938 m liepos 24 d H Hareris su Anderl Heckmair Fritz Kasparek ir Ludwig Vorg pirmasis pasieke kalno Sveicarijoje virsune Apie sį zygį jis parase knyga Baltasis Voras Po Austrijos ansliuso 1938 m tapo SS ir naciu partijos nariu jam suteiktas serzanto laipsnis Po įkopimo į Aigerio virsune kartu su kitais aplinistais buvo priimtas Adolfo Hitlerio fotografavosi su juo Veliau H Hareris teige vilkejes SS uniforma tik karta gyvenime vedybu su Sarlote Vegener metu Savo memuaruose Septyneri metai Tibete H Hareris bendradarbiavima su naciais vadina savo jaunystes klaida 1939 m H Hareris dalyvavo vadovaujamoje 4 vyru ekspedicijoje į Himalajus Ekspedicijos tikslas buvo rasti lengvesnį marsruta Nanga Parbat virsunei pasiekti Prasidejus II pasauliniam karui britu kontroliuojamoje teritorijoje Hareris su kitais ekspedicijos dalyviais buvo suimtas ir issiustas į Dehraduno kolonija is kurios ne karta bande pabegti bet vis budavo grazinamas atgal 1944 m balandzio 29 d jam ir dar sesiems belaisviams pagaliau pavyko pabegti Geguzes 17 d kartu su P Aufsnaiteriu ir dar dviem vokieciais H Hareris Tsang Chok la perejoje kirto Tibeto siena ir po sunkios keliones 1946 m sausio 15 d pasieke Lasa Is bendrakeleiviu buvo likes tik P Aufsnaiteris abu vokieciai neistvere keliones sunkumu grįzo į Indija 1948 m H Hareris įsidarbino sodininku veliau Tibeto vyriausybeje verteju ir fotografu H Hareris susipazino su jaunuoju Dalai Lama XIV ir tapo jo draugu bei mokytoju Dalai Lama veliau ne karta pabreze kad H Harerio deka pasaulis atkreipe demesį į Tibeto okupacija Po kinu įvykdytos Tibeto okupacijos 1952 m Hareris grįzo į Austrija kur savo įspudzius aprase knygose Septyneri metai Tibete 1952 m ir Dinges Lasoje 1953 m Septyneri metai Tibete knyga isversta į 53 kalbas o 1997 m pagal ja sukurtas kino filmas Jis dalyvavo ekspedicijose Aliaskoje Anduose Ruvenzoryje 1954 m pirmasis įkope į Deboros ir Hanterio kalnus Aliaskoje 1962 m pirmasis įkope į Puncak Jayadikesuma kalna Naujojoje Gvinejoje 1958 ir 1970 m Hainrichas tapo ir Austrijos golfo megeju cempionu H Hareris parase virs 20 knygu sukure apie 40 dokumentiniu filmu Kai kurios jo fotografijos laikomos geriausiu Tibeto tradicines kulturos dokumentavimu 1983 m Hiutenberge įkure Tibetui skirta Hainricho Harerio muzieju Iki pat savo mirties liko geras draugas tremtyje gyvenanciam Dalai Lamai Mire ligonineje Fryzache 2006 m sausio 7 d Bibliografija 1952 m Dinges Lasoje 1953 m Baltasis Voras 1959 m Tibetas yra Mano Salis 1961 m Dalai Lamos brolio gyvenimo istorija As Atejau is Akmens Amziaus 1965 m po keliones į N Gvineja Ladacho Dievai ir Mirtingieji po Himalajais 1980 m Grįzimas į Tibeta 1985 m Kai as galvoju apie Butana 2005 m SaltiniaiDouglas Martin Heinrich Harrer 93 Explorer of Tibet Dies The New York Times 2006 01 10 Nuoroda tikrinta 2020 11 03 Historie Die Grazerhutte Nuoroda tikrinta 2020 11 04 Rolf Magener The Telegraph 2000 05 18 Archyvuota 2011 06 05 Nuoroda tikrinta 2020 11 04 Heinrich Harrer Biography Archyvuota kopija 2012 01 23 is Wayback Machine projekto Heinrich Harrer Limited Edition Portfolio Nuoroda tikrinta 2020 11 04 His Holiness the Dalai Lama said Heinrich Harrer Will Always be Remembered by the Tibetan People Centrine Tibeto administracija 2006 01 10 Archyvuota 2013 07 30 Nuoroda tikrinta 2020 11 04 NuorodosHainricho Harerio tinklalapis Archyvuota kopija 2018 12 05 is Wayback Machine projekto Harerio muziejus Hiutenberge Archyvuota kopija 2010 06 19 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 22, 2025

    Klebiškio koplyčia

  • Liepa 23, 2025

    Klarksonas Plikiai

  • Liepa 23, 2025

    Klaipėdos miesto taryba 1990-1995 m.

  • Liepa 22, 2025

    Klaipėdos kareivinės

  • Liepa 23, 2025

    Klaipėdos vokiečių bendrija

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje