Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hagiografija sen gr ἅγιος hagios šventas sen gr γραφία graphia rašymas literatūros kūrinys pateikiantis šventųjų gyvenim
Hagiografija
Hagiografija (sen. gr. ἅγιος = hagios 'šventas' + sen. gr. -γραφία = -graphia 'rašymas') – literatūros kūrinys, pateikiantis šventųjų gyvenimo aprašymus, platesne prasme – adoracinė, idealizuota kokio nors šventojo, kunigo, vienuolio, pamokslininko biografija įvairiose pasaulio religijose. Hagiografijose pateikiami aprašomų asmenų padaryti stebuklai, taip pat stebuklingi nutikimai, susiję su jų palaikais, kapavietėmis. Hagiografui tenkanti užduotis – surinkti visą įmanomą medžiagą apie šventąjį, parengti tekstą pagal geriausias praktikas ir interpretuoti medžiagą pagal literatūrinius, istorinius ir kitus susijusius kriterijus. Hagiografijose ne tik plačiai atskleidžiamas aprašomo asmens gyvenimas, tačiau tai yra ir vertingas istorinis šaltinis, kur aprašomi ne tik konkretaus laikmečio tikėjimai, bet ir buities sąlygos, istoriniai įvykiai, ir kita, kas paprastai nepatenka į įprastus istorinius šaltinius.
Krikščioniškos hagiografijos pradėtos kurti jau II a. – pradžioje tai buvo martirologai (kankinių sąrašai), iš kurių sudaryti „Kankinių darbai“ (Acta martyrum) ir kalendoriai. Nuo IV a. pradėtos rašyti išsamesnės hagiografijos – šv. Atanazas pagal graikų filosofų gyvenimo aprašymus parašė „Antano gyvenimą“ (Vita Antonii). Vėliau hagiografijos veikalų parašė , , ir kiti. Pradžioje hagiografijų žanras buvo paplitęs Bizantijoje, vėliau pagal šį pavyzdį išplito ir Vakarų Europoje. IV–V a. jų sukūrė , Grigalius I Didysis („Dialogai“ – šv. Benedikto gyvenimas). Pradėta plačiau aprašinėti pasaulietinį būsimų šventųjų gyvenimą, kankinystę, stebuklus, kultus. XIII a. Jokūbas Voradžinietis parengė vieną svarbiausių viduramžių hagiografinių rinkinių – „Aukso legendą“ (Legenda aurea).
XVI–XVII a. pradėta kritiškai vertinti ankstesnius hagiografijos veikalus. Nuo 1643 m. leidžiamas kalendoriaus seka išdėstytas sąvadas Acta Sanctorum (nuo 1882 m. leidžiami jo papildymai ir būsimų tomų medžiaga Analecta Bollandiana). Dar buvo leidžiami vienuolijų (Acta sanctorum ordinis sancti Benedicti 9 t. 1668–1701 m.), tautų (Acta sanctorum Hungariae 1743 m.) šventųjų gyvenimų aprašymai. XX a. hagiografijos veikalams būdinga didesnis kriticizmas, išsamesnė asmens šventumą įrodančių faktų ir dokumentų analizė.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pirmosios hagiografijos buvo lenkiškos, rašytos apie vietos šventuosius – Kazimierą, Mykolą Giedraitį, Juozapatą Kuncevičių. 1579 m. Petras Skarga išleido „Gyvenimai šventųjų“ (Żywoty świętych). Pirma hagiografija lietuvių kalba – Motiejaus Valančiaus Živatai šventųjų (1858 m.).
Hinduistinės hagiografijos pateikiamos įvairiais literatūriniais žanrais (kaip puranos, čaritros, epai ir kt.). Juose be šventųjų gyvenimo aprašymo dažnai pateikiami ir kiti susiję įvykiai, neretai hagiografijos poleminės. Dėl žodinės kultūros viršenybės Indijoje, tradicinės hinduistinės hagiografijos pateikiamos rečituojamų tekstų, religinių dainų forma.
Budizme išskiriama keletas hagiografinių korpusų – apadanos (Pali kanono dalis apie vienuolius Budos amžininkus), (mahasanghikos mokyklos tekstas apie Budos Šakjamunio ir ankstesnius jo gyvenimus), Budhavanša (Budos Gautamos ir 24 ankstesnių budų gyvenimai), taip pat apie Budos gyvenimus rašoma džatakose. Sukurta daug hagiografijų apie atskirus bodhisatvas.
Islame prie hagiografijų galima priskirti sufijų gyvenimų aprašymus. Apie XI a. sukurtas sufijų gyvenimų rinkinys ṭabaqāt, paremtas Abd al Rahmano Solami iš Nišapūro veikalu Ṭabaqāt al-ṣufiya. Ankstyvųjų hagiografijų pirminė paskirtis buvusi apginti misticizmą ir jo pasekėjus nuo konservatyvių islamo teologų, pabrėžiant, kad sufijų poelgiai atitinka islamo ir pranašo Muchamado dvasią. Palaipsniui pradėjo plisti hagiografijos aprašančios atskirų sufijų šeichų gyvenimus, neretai parašytos jų mokinių ar giminių. Tokių kūrinių paskirtis buvo sutelkti pasekėjų bendruomenę, išaukštinti ją virš aplinkinių.
Šaltiniai
- Rico G. Monge (2016). Rico G. Monge, Kerry P. C. San Chirico and Rachel J. Smith (red.). Hagiography and Religious Truth: Case Studies in the Abrahamic and Dharmic Traditions. Bloomsbury Publishing. pp. 7–22. ISBN 978-1474235792.
- Jeanette Blonigen Clancy (2019). Beyond Parochial Faith: A Catholic Confesses. Wipf and Stock Publishers. p. 137. ISBN 978-1532672828.
- Rapp, Claudia (2012). „Hagiography and the Cult of Saints in the Light of Epigraphy and Acclamations“. Byzantine Religious Culture. Brill Academic. pp. 289–311. doi:10.1163/9789004226494_017. ISBN 978-9004226494.
- Hagiography. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- Juozas Tumelis. hagiografija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- Emilia Bachrach. Saints and Hagiography in Hinduism
- HAGIOGRAPHIC LITERATURE, Encyclopædia Iranica.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hagiografija, Kas yra Hagiografija? Ką reiškia Hagiografija?
Hagiografija sen gr ἅgios hagios sventas sen gr grafia graphia rasymas literaturos kurinys pateikiantis sventuju gyvenimo aprasymus platesne prasme adoracine idealizuota kokio nors sventojo kunigo vienuolio pamokslininko biografija įvairiose pasaulio religijose Hagiografijose pateikiami aprasomu asmenu padaryti stebuklai taip pat stebuklingi nutikimai susije su ju palaikais kapavietemis Hagiografui tenkanti uzduotis surinkti visa įmanoma medziaga apie sventajį parengti teksta pagal geriausias praktikas ir interpretuoti medziaga pagal literaturinius istorinius ir kitus susijusius kriterijus Hagiografijose ne tik placiai atskleidziamas aprasomo asmens gyvenimas taciau tai yra ir vertingas istorinis saltinis kur aprasomi ne tik konkretaus laikmecio tikejimai bet ir buities salygos istoriniai įvykiai ir kita kas paprastai nepatenka į įprastus istorinius saltinius Sikhu guru Nanako hagiografijos rankrastis1908 m lenkiska hagiografija Sventuju gyvenimai Zywoty swietych Krikscioniskos hagiografijos pradetos kurti jau II a pradzioje tai buvo martirologai kankiniu sarasai is kuriu sudaryti Kankiniu darbai Acta martyrum ir kalendoriai Nuo IV a pradetos rasyti issamesnes hagiografijos sv Atanazas pagal graiku filosofu gyvenimo aprasymus parase Antano gyvenima Vita Antonii Veliau hagiografijos veikalu parase ir kiti Pradzioje hagiografiju zanras buvo paplites Bizantijoje veliau pagal sį pavyzdį isplito ir Vakaru Europoje IV V a ju sukure Grigalius I Didysis Dialogai sv Benedikto gyvenimas Pradeta placiau aprasineti pasaulietinį busimu sventuju gyvenima kankinyste stebuklus kultus XIII a Jokubas Voradzinietis parenge viena svarbiausiu viduramziu hagiografiniu rinkiniu Aukso legenda Legenda aurea XVI XVII a pradeta kritiskai vertinti ankstesnius hagiografijos veikalus Nuo 1643 m leidziamas kalendoriaus seka isdestytas savadas Acta Sanctorum nuo 1882 m leidziami jo papildymai ir busimu tomu medziaga Analecta Bollandiana Dar buvo leidziami vienuoliju Acta sanctorum ordinis sancti Benedicti 9 t 1668 1701 m tautu Acta sanctorum Hungariae 1743 m sventuju gyvenimu aprasymai XX a hagiografijos veikalams budinga didesnis kriticizmas issamesne asmens sventuma įrodanciu faktu ir dokumentu analize Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje pirmosios hagiografijos buvo lenkiskos rasytos apie vietos sventuosius Kazimiera Mykola Giedraitį Juozapata Kunceviciu 1579 m Petras Skarga isleido Gyvenimai sventuju Zywoty swietych Pirma hagiografija lietuviu kalba Motiejaus Valanciaus Zivatai sventuju 1858 m Hinduistines hagiografijos pateikiamos įvairiais literaturiniais zanrais kaip puranos caritros epai ir kt Juose be sventuju gyvenimo aprasymo daznai pateikiami ir kiti susije įvykiai neretai hagiografijos polemines Del zodines kulturos virsenybes Indijoje tradicines hinduistines hagiografijos pateikiamos recituojamu tekstu religiniu dainu forma Budizme isskiriama keletas hagiografiniu korpusu apadanos Pali kanono dalis apie vienuolius Budos amzininkus mahasanghikos mokyklos tekstas apie Budos Sakjamunio ir ankstesnius jo gyvenimus Budhavansa Budos Gautamos ir 24 ankstesniu budu gyvenimai taip pat apie Budos gyvenimus rasoma dzatakose Sukurta daug hagiografiju apie atskirus bodhisatvas Islame prie hagiografiju galima priskirti sufiju gyvenimu aprasymus Apie XI a sukurtas sufiju gyvenimu rinkinys ṭabaqat paremtas Abd al Rahmano Solami is Nisapuro veikalu Ṭabaqat al ṣufiya Ankstyvuju hagiografiju pirmine paskirtis buvusi apginti misticizma ir jo pasekejus nuo konservatyviu islamo teologu pabreziant kad sufiju poelgiai atitinka islamo ir pranaso Muchamado dvasia Palaipsniui pradejo plisti hagiografijos aprasancios atskiru sufiju seichu gyvenimus neretai parasytos ju mokiniu ar giminiu Tokiu kuriniu paskirtis buvo sutelkti pasekeju bendruomene isaukstinti ja virs aplinkiniu SaltiniaiRico G Monge 2016 Rico G Monge Kerry P C San Chirico and Rachel J Smith red Hagiography and Religious Truth Case Studies in the Abrahamic and Dharmic Traditions Bloomsbury Publishing pp 7 22 ISBN 978 1474235792 Jeanette Blonigen Clancy 2019 Beyond Parochial Faith A Catholic Confesses Wipf and Stock Publishers p 137 ISBN 978 1532672828 Rapp Claudia 2012 Hagiography and the Cult of Saints in the Light of Epigraphy and Acclamations Byzantine Religious Culture Brill Academic pp 289 311 doi 10 1163 9789004226494 017 ISBN 978 9004226494 Hagiography Encyclopaedia Britannica Online www britannica com Juozas Tumelis hagiografija Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 Emilia Bachrach Saints and Hagiography in Hinduism HAGIOGRAPHIC LITERATURE Encyclopaedia Iranica