Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gyvenimo prasmė vienas esminių filosofinių teologinių klausimų kuriuo bandoma nusakyti atskiro individo žmonijos gyvybės
Gyvenimo prasmė
Gyvenimo prasmė – vienas esminių filosofinių, teologinių klausimų, kuriuo bandoma nusakyti atskiro individo, žmonijos, gyvybės, visatos egzistavimo priežastį, paskirtį, tikslą. Į gyvenimo prasmės klausimą vienareikšmių atsakymų nėra, įvairios filosofijos kryptys, religijos ir tikėjimai pateikia labai skirtingus atsakymus į šį klausimą. Atsakymų į šį klausimą ieškoma per tokias sąvokas ir išeities taškus kaip Dievas, siela, laisva valia, etika, gėris ir blogis, pomirtinis gyvenimas, laimė ir kt.
Filosofiniai požiūriai
Antikinė filosofija
gyvenimo prasmės klausimas dažniausiai formuotas per harmoniją su gamta, dievais ir žmonėmis, saikingumu, dorybe. Idealistinėje Platono filosofijoje gyvenimo prasme laikytas aukščiausiojo gėrio siekimas. Aristotelio teigimu, svarbiausia gyvenime yra siekti laimės (eudaemonia) – tai įvykdoma per dvasinį tobulėjimą, meninę, mokslinę veiklą. Panašiai manė ir , kuriems gyvenimo prasmė – gyvenimas dorybėje, neprieštaraujančioje gamtai. Jų teigimu, reikia atsisakyti troškimo turtams, galiai, sveikatai, šlovei ir gyventi kuo natūraliau. Epikūro filosofija buvo hedonistinė – gyvenimo prasmė yra malonumų, laisvės nuo baimės ir skausmo (ataraxia), ramybės pojūtis, įgyjamas per žinias, bendravimą, saikingą gyvenimą. Tačiau Epikūras pabrėžė, kad tokio gyvenimo negalima pasiekti per alkoholio gėrimą, persivalgymą ar kūnišką meilę.Stoikams pagrindinė prasmė buvo žmogaus gyvenimo harmonija su visatos dieviškąja tvarka (logos). Jie pabrėžė dorybės, proto, gamtos dėsnių svarbą teisingame gyvenime.
Šiuolaikinė Vakarų filosofija
Vakarų filosofijoje po švietimo amžiaus šis klausimas tapo problematiškesnis, palaipsniui pradėta abejoti tradiciniais gyvenimo prasmės atsakymais ar iš viso pačia prasme. Klasikinio liberalizmo filosofijoje pabrėžta individo laisvė, asmeninis prasmės ieškojimas pasitelkiant privačią nuosavybę, žmogaus teises, darbą. kaip ir Epikūras gyvenimo prasmę įžvelgė skausmo vengime ir malonumų siekyje, tačiau pabrėžė kolektyvinės gerovės svarbą. Nihilizmas atmetė objektyvios gyvenimo prasmės egzistavimą. Nyčės teigimu, gyvenime nėra objektyvių, suvokiamų vertybių, tiesos, moralės, aukštesnių prasmių. Pasak Kamiu, nors gyvenimas yra beprasmis, jame vis viena reikia gyventi didvyriškai, sekuliariame šventume, nors tai ir bus absurdiška. Gyvenime galima elgtis trejopai – nusižudyti, įtikėti kažkuo transcendentiniu, esančiu už arba susitaikyti su Absurdu ir jame gyventi. Pragmatizme gyvenimo prasmė – suvokti tiesą per patirtį, atmetant mistinius, abstrakčius ieškojimus, siekiant praktinio teorijų patikrinimo. Egzistencialistinės filosofijos vertinimais, kiekvienas žmogus turi surasti savo asmeninę gyvenimo prasmę, nėra jokių bendrų, galutinių prasmių. Pasak S. Kirkegoro, žmogus, norėdamas išsivaduoti nuo egzistencinio nerimo, gali besąlygiškai įsipareigoti kažkam baigtiniam ir sudėti savo gyvenimo prasmę į tą įsipareigojimą. Pasak Šopenhauerio, gyvenimas yra betikslis, iracionalus ir nuo kančios išsivaduoti galima per estetinius apmąstymus, asketizmą ir užuojautą kitiems. Sekuliarusis humanizmas atmeta antgamtines įtakas žmogui ir teigia, kad žmonijos gyvenimo prasmė yra bendro gėrio kūrimas, socialinis ir technologinis tobulėjimas, žinių siekis. Asmeninis gyvenimo prasmės klausimas sprendžiamas įveikiant iliuzijas, tobulinant socialinius ryšius.
Rytų filosofija
Moizme gyvenimo prasmė suvokta kaip besąlygiškos meilės siekis, mokėjimas mylėti visus vienodai, nepriklausomai nuo santykio su kiekvienu žmogumi. Konfucianizmas pabrėžė gėrio ir moralės svarbą gyvenime, gyvenimo prasmė randama paprastame, harmoningame gyvenime.
Religiniai požiūriai
Krikščionybėje gyvenimo prasmė – išsigelbėjimo siekimas per Dievo malonę ir Kristaus užtarimą. Žmonės esti Dievo kūriniai, todėl turi mylėti ir garbinti savo Kūrėją. Pagal Kristaus mokymą gyvenantys, po mirties pateksią į Dievo karalystę.
Panašus gyvenimo prasmės suvokimas ir islame – žemiškasis gyvenimas yra išbandymas, nuo žmogaus veiksmų priklauso, ar jis po mirties pateks į rojų, ar į pragarą. Norėdamas patekti į rojų, žmogus turi garbinti Alachą ir vykdyti Korane nurodytas priedermes. Ezoterinėje islamo atšakoje sufizme teigiama, kad Alachas pasaulį sukūręs savo malonumui, kad Visata ir gyvenimas yra lyg žaidimas, kurio pagrindinis prizas yra pats Alachas.
Judaizme gyvenimo prasmė taip pat suvokiama per Dievo garbinimą, Dievo įsakymų laikymąsi, dvasinį tobulėjimą. Ezoteriniame Kabalos mokyme, gyvenimo tikslas yra galutinė sąjunga su Dievu, žmogų ir Dievą skiriančių „apvalkalų“ panaikinimas.
Bahajų tikėjime pabrėžiamas žmonijos vienybės siekis. Gyvenimo prasmė yra siekti žmonijos gėrio, dvasinio, moralinio tobulėjimo.
Hinduizmui būdingi įvairūs gyvenimo prasmės suvokimai, tačiau daugelį jų vienija karmos, samsaros ir mokšos sąvokos. Žmogaus siela (atmanas) yra amžina ir turi savo karmą. Per daugelį savo gyvenimų (samsarą) žmogus turi dvasiškai tobulėti, kad išsivaduotų iš karmos ir samsaros bei pasiektų išsivadavimą – mokšą. Dvasinio tobulėjimo būdai yra įvairių dievybių garbinimas, praktikos (jogos) ir tam tikras gyvenimo būdas (dharma).
Budizmas neteigia jokios gyvenimo prasmės, tačiau nurodo išsivadavimo iš kančios kelią, kuris kaip ir hinduizme pasiekiamas įveikiant samsarą ir pasiekiant nirvaną.
Mokslinis požiūris
Nors mokslas, kaip ir filosofinės ar teologinės teorijos, negali pateikti galutinio atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą, yra keliamos įvairios teorijos ir hipotezės, besiremiančios daugiausia evoliucija ir laimės tyrinėjimais.
Pagrindinė mokslinė atšaka, nagrinėjanti gyvenimo prasmės (ypač asmeninės) klausimą yra psichologija. Pozityvioji ir iš dalies humanistinė psichologija pabrėžia žmogaus asmeninį tobulėjimą, vidinio potencialo atskleidimą, realizaciją, socialinių santykių darną. Žmogaus gyvenimo prasmė yra pasiekti savo tobulumą, realizuoti savo poreikius. Socialinė psichologija teigia, kad visos žmonių sukurtos prasmės yra psichologinis bandymas išvengti mirties baimės. Evoliucinė psichologija pabrėžia, kad žmonės yra valdomi instinktų ir biologinių poreikių ir, kad pagrindinė jų gyvenimo varomoji jėga yra malonumų siekis bei būtinybė palikti palikuonių. Panašiai teigia ir biologai – jei ir yra kažkokia gyvybės prasmė, tuomet tai yra siekis kuo labiau išplatinti savo genus.
Bendras požiūris
Kadangi gyvenimo prasmės klausimas ne kartą iškyla daugeliui žmonių, kiekvienas randa sau atsakymą pats. Žemiau pateikti įvairūs požiūriai, kuriais žmonės atsako į prasmės klausimą.
- Įgyvendinti savo svajones, siekti savo idealų (gyventi svajonėmis, kovoti už kokias nors , sekti savo likimu, pasiekti tobuliausią savęs versiją, pasiekti gyvenimo džiaugsmą, harmoniją ir kt.);
- Pasiekti biologinį tobulumą (išgyventi kuo ilgiau, palikti kuo daugiau palikuonių, evoliucionuoti);
- Siekti žinių ir išminties (kuo daugiau išmokti, suprasti gyvenimą ir pasaulį, įveikti baimes ir išmokti gyvenimo pamokas, atrasti gyvenimo prasmę);
- Daryti gera (padėti kenčiantiems, duoti daugiau nei gavai, siekti taikos, lygybės, santarvės);
- Pasiekti dvasinį nušvitimą (susilieti su Dievu, pasiekti sielos tyrumą, pažinti Dievą);
- Mylėti, mėgautis gyvenimu (mylėti kuo labiau, išmokti mylėti, visur siekti grožio, vengti skausmo, kančios, siekti malonumo, džiaugsmo);
- Siekti būti geriausiam (siekti valdžios, galios, būti geresniam, galingesniam už kitus);
- Gyvenimas beprasmis (žmonija susikūrė atsitiktinai ir neturi jokios prasmės);
- Gyvenimo prasmės neįmanoma suprasti (gyvenimo prasmė yra už žmogaus supratimo ribų);
- Gyvenimas yra blogas (gyvenimas yra , pasibaigianti mirtimi).
Šaltiniai
- Epicurus, „Letter to Menoeceus“, contained in Diogenes Laertius, Lives of Eminent Philosophers, Book X
- Richard Dawkins (1976). The Selfish Gene. Oxford University Press. ISBN 0-19-857519-X.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gyvenimo prasmė, Kas yra Gyvenimo prasmė? Ką reiškia Gyvenimo prasmė?
Gyvenimo prasme vienas esminiu filosofiniu teologiniu klausimu kuriuo bandoma nusakyti atskiro individo zmonijos gyvybes visatos egzistavimo priezastį paskirtį tiksla Į gyvenimo prasmes klausima vienareiksmiu atsakymu nera įvairios filosofijos kryptys religijos ir tikejimai pateikia labai skirtingus atsakymus į sį klausima Atsakymu į sį klausima ieskoma per tokias savokas ir iseities taskus kaip Dievas siela laisva valia etika geris ir blogis pomirtinis gyvenimas laime ir kt Is kur mes atejome Kas mes Kur mes einame Polio Gogeno paveikslas 1897 1898 m Filosofiniai poziuriaiAntikine filosofija gyvenimo prasmes klausimas dazniausiai formuotas per harmonija su gamta dievais ir zmonemis saikingumu dorybe Idealistineje Platono filosofijoje gyvenimo prasme laikytas auksciausiojo gerio siekimas Aristotelio teigimu svarbiausia gyvenime yra siekti laimes eudaemonia tai įvykdoma per dvasinį tobulejima menine moksline veikla Panasiai mane ir kuriems gyvenimo prasme gyvenimas dorybeje nepriestaraujancioje gamtai Ju teigimu reikia atsisakyti troskimo turtams galiai sveikatai slovei ir gyventi kuo naturaliau Epikuro filosofija buvo hedonistine gyvenimo prasme yra malonumu laisves nuo baimes ir skausmo ataraxia ramybes pojutis įgyjamas per zinias bendravima saikinga gyvenima Taciau Epikuras pabreze kad tokio gyvenimo negalima pasiekti per alkoholio gerima persivalgyma ar kuniska meile Stoikams pagrindine prasme buvo zmogaus gyvenimo harmonija su visatos dieviskaja tvarka logos Jie pabreze dorybes proto gamtos desniu svarba teisingame gyvenime Siuolaikine Vakaru filosofija Vakaru filosofijoje po svietimo amziaus sis klausimas tapo problematiskesnis palaipsniui pradeta abejoti tradiciniais gyvenimo prasmes atsakymais ar is viso pacia prasme Klasikinio liberalizmo filosofijoje pabrezta individo laisve asmeninis prasmes ieskojimas pasitelkiant privacia nuosavybe zmogaus teises darba kaip ir Epikuras gyvenimo prasme įzvelge skausmo vengime ir malonumu siekyje taciau pabreze kolektyvines geroves svarba Nihilizmas atmete objektyvios gyvenimo prasmes egzistavima Nyces teigimu gyvenime nera objektyviu suvokiamu vertybiu tiesos morales aukstesniu prasmiu Pasak Kamiu nors gyvenimas yra beprasmis jame vis viena reikia gyventi didvyriskai sekuliariame sventume nors tai ir bus absurdiska Gyvenime galima elgtis trejopai nusizudyti įtiketi kazkuo transcendentiniu esanciu uz arba susitaikyti su Absurdu ir jame gyventi Pragmatizme gyvenimo prasme suvokti tiesa per patirtį atmetant mistinius abstrakcius ieskojimus siekiant praktinio teoriju patikrinimo Egzistencialistines filosofijos vertinimais kiekvienas zmogus turi surasti savo asmenine gyvenimo prasme nera jokiu bendru galutiniu prasmiu Pasak S Kirkegoro zmogus noredamas issivaduoti nuo egzistencinio nerimo gali besalygiskai įsipareigoti kazkam baigtiniam ir sudeti savo gyvenimo prasme į ta įsipareigojima Pasak Sopenhauerio gyvenimas yra betikslis iracionalus ir nuo kancios issivaduoti galima per estetinius apmastymus asketizma ir uzuojauta kitiems Sekuliarusis humanizmas atmeta antgamtines įtakas zmogui ir teigia kad zmonijos gyvenimo prasme yra bendro gerio kurimas socialinis ir technologinis tobulejimas ziniu siekis Asmeninis gyvenimo prasmes klausimas sprendziamas įveikiant iliuzijas tobulinant socialinius rysius Rytu filosofija Moizme gyvenimo prasme suvokta kaip besalygiskos meiles siekis mokejimas myleti visus vienodai nepriklausomai nuo santykio su kiekvienu zmogumi Konfucianizmas pabreze gerio ir morales svarba gyvenime gyvenimo prasme randama paprastame harmoningame gyvenime Religiniai poziuriaiKrikscionybeje gyvenimo prasme issigelbejimo siekimas per Dievo malone ir Kristaus uztarima Zmones esti Dievo kuriniai todel turi myleti ir garbinti savo Kureja Pagal Kristaus mokyma gyvenantys po mirties pateksia į Dievo karalyste Panasus gyvenimo prasmes suvokimas ir islame zemiskasis gyvenimas yra isbandymas nuo zmogaus veiksmu priklauso ar jis po mirties pateks į roju ar į pragara Noredamas patekti į roju zmogus turi garbinti Alacha ir vykdyti Korane nurodytas priedermes Ezoterineje islamo atsakoje sufizme teigiama kad Alachas pasaulį sukures savo malonumui kad Visata ir gyvenimas yra lyg zaidimas kurio pagrindinis prizas yra pats Alachas Judaizme gyvenimo prasme taip pat suvokiama per Dievo garbinima Dievo įsakymu laikymasi dvasinį tobulejima Ezoteriniame Kabalos mokyme gyvenimo tikslas yra galutine sajunga su Dievu zmogu ir Dieva skirianciu apvalkalu panaikinimas Bahaju tikejime pabreziamas zmonijos vienybes siekis Gyvenimo prasme yra siekti zmonijos gerio dvasinio moralinio tobulejimo Hinduizmui budingi įvairus gyvenimo prasmes suvokimai taciau daugelį ju vienija karmos samsaros ir moksos savokos Zmogaus siela atmanas yra amzina ir turi savo karma Per daugelį savo gyvenimu samsara zmogus turi dvasiskai tobuleti kad issivaduotu is karmos ir samsaros bei pasiektu issivadavima moksa Dvasinio tobulejimo budai yra įvairiu dievybiu garbinimas praktikos jogos ir tam tikras gyvenimo budas dharma Budizmas neteigia jokios gyvenimo prasmes taciau nurodo issivadavimo is kancios kelia kuris kaip ir hinduizme pasiekiamas įveikiant samsara ir pasiekiant nirvana Mokslinis poziurisNors mokslas kaip ir filosofines ar teologines teorijos negali pateikti galutinio atsakymo į gyvenimo prasmes klausima yra keliamos įvairios teorijos ir hipotezes besiremiancios daugiausia evoliucija ir laimes tyrinejimais Pagrindine moksline atsaka nagrinejanti gyvenimo prasmes ypac asmenines klausima yra psichologija Pozityvioji ir is dalies humanistine psichologija pabrezia zmogaus asmeninį tobulejima vidinio potencialo atskleidima realizacija socialiniu santykiu darna Zmogaus gyvenimo prasme yra pasiekti savo tobuluma realizuoti savo poreikius Socialine psichologija teigia kad visos zmoniu sukurtos prasmes yra psichologinis bandymas isvengti mirties baimes Evoliucine psichologija pabrezia kad zmones yra valdomi instinktu ir biologiniu poreikiu ir kad pagrindine ju gyvenimo varomoji jega yra malonumu siekis bei butinybe palikti palikuoniu Panasiai teigia ir biologai jei ir yra kazkokia gyvybes prasme tuomet tai yra siekis kuo labiau isplatinti savo genus Bendras poziurisKadangi gyvenimo prasmes klausimas ne karta iskyla daugeliui zmoniu kiekvienas randa sau atsakyma pats Zemiau pateikti įvairus poziuriai kuriais zmones atsako į prasmes klausima Įgyvendinti savo svajones siekti savo idealu gyventi svajonemis kovoti uz kokias nors sekti savo likimu pasiekti tobuliausia saves versija pasiekti gyvenimo dziaugsma harmonija ir kt Pasiekti biologinį tobuluma isgyventi kuo ilgiau palikti kuo daugiau palikuoniu evoliucionuoti Siekti ziniu ir isminties kuo daugiau ismokti suprasti gyvenima ir pasaulį įveikti baimes ir ismokti gyvenimo pamokas atrasti gyvenimo prasme Daryti gera padeti kenciantiems duoti daugiau nei gavai siekti taikos lygybes santarves Pasiekti dvasinį nusvitima susilieti su Dievu pasiekti sielos tyruma pazinti Dieva Myleti megautis gyvenimu myleti kuo labiau ismokti myleti visur siekti grozio vengti skausmo kancios siekti malonumo dziaugsmo Siekti buti geriausiam siekti valdzios galios buti geresniam galingesniam uz kitus Gyvenimas beprasmis zmonija susikure atsitiktinai ir neturi jokios prasmes Gyvenimo prasmes neįmanoma suprasti gyvenimo prasme yra uz zmogaus supratimo ribu Gyvenimas yra blogas gyvenimas yra pasibaigianti mirtimi SaltiniaiEpicurus Letter to Menoeceus contained in Diogenes Laertius Lives of Eminent Philosophers Book X Richard Dawkins 1976 The Selfish Gene Oxford University Press ISBN 0 19 857519 X VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Gyvenimo prasme