Gvadalupės Švč. Marijos karališkasis vienuolynas (isp. Real Monasterio de Santa María de Guadalupe) – katalikų vienuolynas Ispanijoje, Estremadūroje, Kasereso provincijoje, Gvadalupės miestelyje, Siera de Viljuerkaso kalnų papėdėje. Tai vienas iškiliausių viduramžių ispanų religinės architektūros pastatų. Vienuolyne laikomas šventu pripažintas Estremadūros Gvadalupės Mergelės atvaizdas.
| Gvadalupės Švč. Marijos vienuolynas | |
|---|---|
| Monasterio de Santa María de Guadalupe | |
| Vienuolyno fasadas | |
| Valstybė | Ispanija (Gvadalupė) |
| Religija | krikščionybė (katalikybė) |
| Tipas | vienuolynas (pranciškonai) |
Raida | |
| Baigta: 1337 m. | |
| Būklė | veikianti |
| Įkūrėjas | Alfonsas XI |
| Stilius | gotika, mudecharų stilius, barokas, renesansas, neoklasicizmas |
Dydis | |
| Plotas: 110 000 m² | |
| (angl.) (pranc.): 665 , 1993 | |
| Vikiteka | Gvadalupės Švč. Marijos vienuolynas |
Istorija
Katalikų šventvietė čia pradėjo kurtis dar XIII a. kai, anot legendos, piemuo Chilis Korderas Gvadalupės upės pakrantėje rado Marijos skulptūrą, kadaise paslėptą nuo maurų. Vietovėje pastatyta bazilika. Čia nesyk meldėsi karalius Alfonsas XI. Po sėkmingo Rio Salado mūšio jis pradėjo šioje vietoje statyti vienuolyną. Pastatas pastatytas 1337 m., vėliau nesyk plėstas. Dabartinis architektūrinis ansamblis atspindi XIV–XV a. mudecharų stiliaus architektūrą. Tuo laikmečiu Gvadalupės vienuolynas tapo svarbiu religiniu, kultūriniu, moksliniu centru. Čia veikė medicinos, chirurgijos mokyklos, tyrinėti gydomieji augalai. Gvadalupės Mergelės kultas buvo svarbus atverčiant į krikščionybę Pirėnų pusiasalio gyventojus.
Nuo 1389 m. jame įsikūrė Šv. Jeronimo ordino brolija, čia pastatė mauriško stiliaus bažnyčią. Gvadalupėje buvo palaidotas karalius Henrikas IV su savo motina Marija Aragoniete. Vėliau prie vienuolyno pristatyta liepsnojančiosios gotikos Šv. Onos koplyčia, gotikinė arkada, kapitulos salė ir biblioteka.
Čia dirbo gabūs vienuoliai miniatiūristai, sidabrakaliai, kalviai. Jų darbai eksponuojami greta meno kūrinių, kuriuos sukūrė Fransiskas de Surbaranas ir Luka Džordanas. 1835 m. vienuolynas buvo sekuliarizuotas, bet 1908 m. atiteko pranciškonams.
Architektūra
Vienuolyno ansamblį sudaro centrinė bazilika su mudecharų stiliaus fasadu (durys puoštos bronzinėmis lentelėmis, pagrindinė nava ir šoninės navos su gausiai ornamentuotais skliautais, taip pat puošnūs sarkofagai ir altoriai), 1638–1647 m. pastatyta zakristija su Fransisko de Surbarano piešiniais, pabrėžiančiais santūrų pastato interjerą, Šv. Kotrynos Aleksandrietės koplyčia, relikvijorių koplyčia (aštuonkampio kupolo pastatas su XVII a. puošniais relikvijoriais), barokinis Švč. Mergelės kambarys (už bazilikos presbiterijos; jo antras aukštas gausiai puoštas tinku ir stuku, su Lukos Džiordano ir kitų dailininkų paveikslais). Pastarojoje patalpoje ant gausiai dekoruoto sosto išaukštinta Estremadūros Gvadalupės Mergelė Marija. Taip pat yra gotikinis vienuolynas su dengta arkada iš trijų pusių ir trijų navų neobarokinė Naujoji bažnyčia.
Dėl savo architektūrinės, kultūrinės, religinės reikšmės Gvadalupės Švč. Marijos karališkasis vienuolynas 1993 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
- Vienuolyno komplekso reginys
- Bazilikos portalas su bronzinėmis durimis
- Vidinis kiemas su arkadomis
- Pagrindinis altorius
- Gvadalupės Mergelė
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Gvadalupės Švč. Marijos vienuolynas, Kas yra Gvadalupės Švč. Marijos vienuolynas? Ką reiškia Gvadalupės Švč. Marijos vienuolynas?