Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Gudžarato istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gudžaratas (gudž. ગુજરાત) – istorinis Pietų Azijos subregionas, kuris sudaro didžiąją dalį dabartinės Indijos Gudžarato valstijos. Jame vyrauja gudžaratų etninė grupė, kalbanti gudžaratų kalba.
| Indijos istorinis regionas Gudžaratas ગુજરાત | |
|---|---|
| Šalis | Indija (Gudžaratas) |
| Tautos | gudžaratai |
| Kalba | gudžarati |
| Miestai | Ahmedabadas, Gandinagaras, Suratas |
Geografija
Gudžaratas užima didelę derlingą Gudžarato lygumą, nusidriekusią vakarinėje Indijoje, kurią vagoja gausios upės. Tarp jų didžiausios – , ir Narmada. Gudžaratas yra prie Arabijos jūros, kuri skalauja jo pietvakarinius krantus. Didžiąją dalį Gudžarato regiono sudaro . Dvi Arabijos jūros įlankos dalina visą regioną į tris dalis. Šiauriausia dalis dar vadinama , pusiasalio dalis – , o pietrytinė – Lata.
Šiaurėje Gudžaratą riboja – druskinga dykuma, kuri atskiria regioną nuo istorinio Sindo. Šiaurės rytuose Gudžaratas ribojasi su (Marvaru). Vakaruose regioną uždaro kalnuotos teritorijos, kuriose vyrauja . Jos atskiria Gudžaratą nuo ir istorinių regionų. Pietuose Gudžaratas siekiasi su Maharaštra.
Istorija
Senovės istorija
Nors Gudžarato istorija nėra tokia sena, kaip Indo upės slėnyje buvusių Sindo ir Pandžabo, pirmosios valstybės čia suklestėjo jau III tūkst. pr. m. e. Jos priklausė Indo civilizacijai, ir regione aptinkama apie 50 tuometinių gyvenviečių. Svarbiausios iš jų yra Lotalas (didžiausias civilizacijos uostas), Dholavira ir . Vietos gyventojai palaikė aktyvius ryšius su šumerais, egiptiečiais, Dilmunu.
II tūkst. pr. m. e. pirmoje pusėje Indo civilizacija nunyko, Gudžarate keitėsi etninė sudėtis: kraštą apgyvendino indoeuropiečiai arijai. I tūkst. pr. m. e. čia formavosi gentinės arijų valstybėlės – , kurių svarbiausios buvo , ir . Jos išvengė Achemenidų imperijos užkariavimų VI a. pr. m. e., bet IV a. pr. m. e. Gudžarato karalystes prisijungė Maurjų karalius Čandragupta ir paskyrė čia vietininką. Vietininkų rezidencijai pasirinktas . Maurijai įvedė budizmą, o karalius Ašoka išpuošė administracinį centrą naujais pastatais.
Viduriniosios karalystės
Po to, kai II a. pr. m. e. Maurjų hegemonija krašte nusilpo, dėl Gudžarato varžėsi įvairios Indijos karalystės, kurių dinastijos buvo kilę iš vakarų, rytų ir pietų. Pirmiausia čia įsigalėti bandė Indo-graikų karalystė, vėliau čia valdžią susigrąžino Maurjų palikuonys iš Udžaino, I a. pr. m. e. Gudžaratą prisijungė sakų gentys, kurios čia valdė kaip Vakarų satrapai. Jiems valdant, suklestėjo Gudžarato uostas .
V a. Gudžaratą trumpam prijungė Guptų imperija, tačiau 475 m. įsigalėjo vietinė , kuri tapo nepriklausoma nuo Guptų. Kadangi Maitrakai valdė iki VIII a., krašte atkurta ramybė, suklestėjo įvairios religijos, buvo statomi architektūros paminklai, suklestėjo vienas svarbiausių Indijos universitetų. Tuo metu krašte lankėsi kinų keliautojai, kurie aprašė vietos gyventojus ir kultūrą.
VIII a., musulmonų invazijų fone, didžiąją dalį Indijos subkontinento dalinosi trys imperijos. Gudžaratas priklausė vienai iš jų – Gudžarų-Pratiharų dinastijai, kuri valdė iš Udžaino, nors dėl regiono taip pat varžėsi Palų imperija ir Raštrakutų dinastija. Gudžarai-Pratiharai sėkmingai atmušė arabų antpuolius ir nepasidavė Kalifato ambicijoms prisijungti Indijos subkontinentą.
Naujo stabilumo laikotarpio Gudžaratas pasiekė X a. įsitvirtinus , kuri savo sostine padarė . Ji tapo vienu didžiausių miestų Indijoje, o visas regionas klestėjo dėl intensyvios prekybos su pasauliu. Solankiai rūpinosi menais, suklestėjo savitas architektūrinis stilius. Jų laikais pastatyti tokie puikūs statiniai kaip , , Raniki vavas ar .
Musulmoniškos dinastijos
Solankiams sėkmingai pavyko atmušti musulmonų invazijas iš vakarų, tačiau jos tapo vis intensyvesnės. 1243 m. Solankius pakeitė , valdžiusi iš , kurią 1299 m. nukariavo Delio sultonatas. Sultonas suniokojo Anhilpurą. Taip regione prasidėjo musulmoniškų dinastijų viešpatavimas.
XIV a. sultonatui byrant, Gudžarato valdytojas pasinaudojo proga ir įkūrė . Jo sostine tapo Ahmedabadas, o Bharuchas išliko svarbus jūrinis uostas. Sultonai palaikė draugiškus ryšius su musulmonų kraštais, iš kur į Gudžaratą plūdo musulmoniška kultūra. Čia įtaką didino ir Europos prekybininkai, pirmiausia portugalai ir britai.
1572 m. Akbaras Didysis nukariavo Gudžarato sultonatą ir prijungė jį prie Mogolų imperijos. Regionas tapo valdomas kaip vienas iš subahų. Ahmedabadas išliko subaho administraciniu centru, bet Bharuchą nustelbė naujas prekybinis uostas – Suratas. Jis tapo vienu iš judriausių pasaulio uostų, neretai lyginamas su tuometine Venecija ar Pekinu.
XVII a. Mogolų galia silpo, ir neramumais naudojosi ir Europos kolonijinės imperijos. Portugalams Gudžarate pavyko įsigyti keletą enklavų – , Damaną, ir , kuriuos prisijungė prie Portugalijos kolonijinės imperijos. Britų imperija įgijo faktoriją Surate.
Britų laikotarpis ir nepriklausomybė
XVII a. pabaigoje Gudžaratą užvaldė iš Maharaštros, o XIX a. pradžioje beveik visą regioną kontroliavo Britų Indija. Regione reiškėsi ypač spartus feodalinis susiskaldymas, dėl kurio jį sudarė šimtai smulkių valstybėlių, kurios pripažino britų valdžią. Didžiausia jų buvo su sostine Barodoje.
Indijai gavus nepriklausomybę 1947 m., Gudžarato valstybėlės nusprendė prisijungti prie jos, o ne prie musulmoniško Pakistano. Visas regionas buvo įjungtas į , nuo kurios 1960 m. atskirta Gudžarato valstija. 1970 m. jos sostinė iš Ahmedabado perkelta į naujai suprojektuotą Gandinagarą.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gudžarato istorija, Kas yra Gudžarato istorija? Ką reiškia Gudžarato istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Gudzaratas gudz ગ જર ત istorinis Pietu Azijos subregionas kuris sudaro didziaja dalį dabartines Indijos Gudzarato valstijos Jame vyrauja gudzaratu etnine grupe kalbanti gudzaratu kalba Indijos istorinis regionas Gudzaratas ગ જર તSalis Indija Gudzaratas Tautos gudzarataiKalba gudzaratiMiestai Ahmedabadas Gandinagaras SuratasGeografijaGudzarato fizinis zemelapis Gudzaratas uzima didele derlinga Gudzarato lyguma nusidriekusia vakarineje Indijoje kuria vagoja gausios upes Tarp ju didziausios ir Narmada Gudzaratas yra prie Arabijos juros kuri skalauja jo pietvakarinius krantus Didziaja dalį Gudzarato regiono sudaro Dvi Arabijos juros įlankos dalina visa regiona į tris dalis Siauriausia dalis dar vadinama pusiasalio dalis o pietrytine Lata Siaureje Gudzarata riboja druskinga dykuma kuri atskiria regiona nuo istorinio Sindo Siaures rytuose Gudzaratas ribojasi su Marvaru Vakaruose regiona uzdaro kalnuotos teritorijos kuriose vyrauja Jos atskiria Gudzarata nuo ir istoriniu regionu Pietuose Gudzaratas siekiasi su Maharastra IstorijaSenoves istorija Nors Gudzarato istorija nera tokia sena kaip Indo upes slenyje buvusiu Sindo ir Pandzabo pirmosios valstybes cia suklestejo jau III tukst pr m e Jos priklause Indo civilizacijai ir regione aptinkama apie 50 tuometiniu gyvenvieciu Svarbiausios is ju yra Lotalas didziausias civilizacijos uostas Dholavira ir Vietos gyventojai palaike aktyvius rysius su sumerais egiptieciais Dilmunu II tukst pr m e pirmoje puseje Indo civilizacija nunyko Gudzarate keitesi etnine sudetis krasta apgyvendino indoeuropieciai arijai I tukst pr m e cia formavosi gentines ariju valstybeles kuriu svarbiausios buvo ir Jos isvenge Achemenidu imperijos uzkariavimu VI a pr m e bet IV a pr m e Gudzarato karalystes prisijunge Maurju karalius Candragupta ir paskyre cia vietininka Vietininku rezidencijai pasirinktas Maurijai įvede budizma o karalius Asoka ispuose administracinį centra naujais pastatais Viduriniosios karalystes Maitraku dinastijos architektura Po to kai II a pr m e Maurju hegemonija kraste nusilpo del Gudzarato varzesi įvairios Indijos karalystes kuriu dinastijos buvo kile is vakaru rytu ir pietu Pirmiausia cia įsigaleti bande Indo graiku karalyste veliau cia valdzia susigrazino Maurju palikuonys is Udzaino I a pr m e Gudzarata prisijunge saku gentys kurios cia valde kaip Vakaru satrapai Jiems valdant suklestejo Gudzarato uostas V a Gudzarata trumpam prijunge Guptu imperija taciau 475 m įsigalejo vietine kuri tapo nepriklausoma nuo Guptu Kadangi Maitrakai valde iki VIII a kraste atkurta ramybe suklestejo įvairios religijos buvo statomi architekturos paminklai suklestejo vienas svarbiausiu Indijos universitetu Tuo metu kraste lankesi kinu keliautojai kurie aprase vietos gyventojus ir kultura VIII a musulmonu invaziju fone didziaja dalį Indijos subkontinento dalinosi trys imperijos Gudzaratas priklause vienai is ju Gudzaru Pratiharu dinastijai kuri valde is Udzaino nors del regiono taip pat varzesi Palu imperija ir Rastrakutu dinastija Gudzarai Pratiharai sekmingai atmuse arabu antpuolius ir nepasidave Kalifato ambicijoms prisijungti Indijos subkontinenta Modheros Saules sventykla Naujo stabilumo laikotarpio Gudzaratas pasieke X a įsitvirtinus kuri savo sostine padare Ji tapo vienu didziausiu miestu Indijoje o visas regionas klestejo del intensyvios prekybos su pasauliu Solankiai rupinosi menais suklestejo savitas architekturinis stilius Ju laikais pastatyti tokie puikus statiniai kaip Raniki vavas ar Musulmoniskos dinastijos Solankiams sekmingai pavyko atmusti musulmonu invazijas is vakaru taciau jos tapo vis intensyvesnes 1243 m Solankius pakeite valdziusi is kuria 1299 m nukariavo Delio sultonatas Sultonas suniokojo Anhilpura Taip regione prasidejo musulmonisku dinastiju viespatavimas XIV a sultonatui byrant Gudzarato valdytojas pasinaudojo proga ir įkure Jo sostine tapo Ahmedabadas o Bharuchas isliko svarbus jurinis uostas Sultonai palaike draugiskus rysius su musulmonu krastais is kur į Gudzarata pludo musulmoniska kultura Cia įtaka didino ir Europos prekybininkai pirmiausia portugalai ir britai 1572 m Akbaras Didysis nukariavo Gudzarato sultonata ir prijunge jį prie Mogolu imperijos Regionas tapo valdomas kaip vienas is subahu Ahmedabadas isliko subaho administraciniu centru bet Bharucha nustelbe naujas prekybinis uostas Suratas Jis tapo vienu is judriausiu pasaulio uostu neretai lyginamas su tuometine Venecija ar Pekinu XVII a Mogolu galia silpo ir neramumais naudojosi ir Europos kolonijines imperijos Portugalams Gudzarate pavyko įsigyti keleta enklavu Damana ir kuriuos prisijunge prie Portugalijos kolonijines imperijos Britu imperija įgijo faktorija Surate Britu laikotarpis ir nepriklausomybe XVII a pabaigoje Gudzarata uzvalde is Maharastros o XIX a pradzioje beveik visa regiona kontroliavo Britu Indija Regione reiskesi ypac spartus feodalinis susiskaldymas del kurio jį sudare simtai smulkiu valstybeliu kurios pripazino britu valdzia Didziausia ju buvo su sostine Barodoje Indijai gavus nepriklausomybe 1947 m Gudzarato valstybeles nusprende prisijungti prie jos o ne prie musulmonisko Pakistano Visas regionas buvo įjungtas į nuo kurios 1960 m atskirta Gudzarato valstija 1970 m jos sostine is Ahmedabado perkelta į naujai suprojektuota Gandinagara Vikiteka Gudzarato istorija vaizdine ir garsine medziaga