Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Grigorijus Rozovskis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Profesorius Grigorijus Rozovskis | |
|---|---|
| Gimė | 1929 m. lapkričio 9 d. |
| Mirė | 2005 m. sausio 31 d. (75 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Vilija Pavlovna Rozovskaja |
| Vaikai | Vladimiras, |
| Veikla | chemikas neorganikas, fizikochemikas, elektrochemikas |
Grigorijus Rozovskis (rus. Григорий Израилович Розовский, 1929 m. lapkričio 10 d. – 2005 m. sausio 31 d. Vilniuje) – Lietuvos chemikas, chemijos mokslų habilituotas daktaras, mokslininkas, išradėjas, patentų autorius.
Biografija
Ilgametis darbuotojas ir Lietuvos mokslų akademijos bendradarbis. Savo ilgos mokslinės karjeros metu yra paskelbęs visą eilę mokslinių darbų, skirtų dviem pagrindinėms jo tyrimų sritims – vario (III) junginių tyrimui ir metalų sulfidų dangų formavimui ant įvairių dielektrikų paviršių, siekiant tuos paviršius metalizuoti.
Už 1959–1980 m. paskelbtų darbų apie trivalenčio vario junginių chemiją ciklą prof. G. Rozovskiui kartu su A.Prokopčiku 1983 m. suteikta Lietuvos valstybinė premija chemijos mokslų srityje. Didelė praktinė tokių junginių tyrimų reikšmė paaiškėjo po 1987 m., kai šveicarų mokslininkai atrado plačiai pagarsėjusį pasaulyje aukštatemperatūrį superlaidumą ir pasirodė, kad būtinas tų superlaidininkų komponentas yra trivalenčio vario junginiai.
Mokslinė veikla
Vilniaus Chemijos instituto mokslinė grupė, kuriai vadovavo Grigorijus Rozovskis ir Arianas Prokopčikas, visą eilę metų paskyrė trivalenčio vario (III) junginių analizės metodų kūrimams; tai buvo pirmieji pasaulyje tokio pobūdžio išradimai.[reikalingas šaltinis] Tyrimuose dalyvavo Chemijos ir cheminės technologijos instituto (Lietuvos MA ChChTI), Lietuvos Teismo ekspertizės bei Petrozavodsko universiteto (Karelija) mokslo darbuotojai. Dalis gautų analizinės krypties rezultatų, ypač susijusių su naujai pastebėtais fenomenais, pripažinti ir patentuoti. 1968 m. A. Prokopčikas, G. Rozovskis ir R. Jankauskas paskelbė Mokslinėje Akademijoje darbą, kuriame pristatė naujas vario (III) kompleksų panaudojimo sritis. Darbo autoriai parodė, jog perjodatas yra ligandas, ne tik stabilizuojantis vario (III) oksidacijos laipsnį, bet ir gebantis oksiduoti dvivalentį varį Cu(II) iki trivalenčio vario Cu(III). 1970 m. mokslinių bendradarbių grupė, kurią sudarė P.Norkus, J. Jankauskas ir G. Rozovskis, pristatė autorinį liudijimą, kuriame pažymėjo, kad labai maži rutenio junginių kiekiai nepaprastai pagreitina šią naują redokso reakciją.
Nuo 1980-tųjų vidurio tyrinėjo plastikų dekoratyvinės metalizacijos procesų galimybes, metalizacijos absorbcinius metodus, specializavosi vario ir jo junginių dangų galimybėse ir technologijose. G. Rozovskis atliko trivalenčio vario junginių tyrimus, šiai temai paskyrė visą eilę straipsnių, su juo kartu dirbo ir buvo straipsnių bendraautoriai Lietuvos chemikai P. Norkus, M. Šalkauskas. 1991 m. G. Rozovskis į savo mokslinę veiklą įtraukė ir kobalto sulfido dangų susidarymo tyrimus, tobulino kobalto sulfido dengimo technologinių procesų galimybes.
1990 m. G. Rozovskis tyrė trivalenčio vario buvimą superlaidininkuose. G. Rozovskis ir A. Misevičius kartu su Bendrosios ir neorganinės chemijos instituto (IONCh, Maskva) bendradarbiais pasiūlė specifinę indikatorinę reakciją, kuri kaip tik įrodė trivalenčio vario Cu(III) buvimą aukštatemperatūriuose superlaidininkuose. Buvo atskleista reakcijos esmė: paveikus superlaidininką telurato jonais, susidaro spalvotas tirpalas, kurio spektras atitinka diteluratokuprato (III) spektrą.
1995 m. Chemijos institute G. Rozovskis su bendradarbiais pasiūlė dekoratyvinės metalizacijos tikslams ant ABS plastiko paviršiaus vietoje vario sulfido formuoti kobalto sulfido sluoksnius. Dėl privalumų, kuriais pasižymėjo metalizacijos procesas kobalto sulfido pagrindu, licenciją šiam procesui nupirko JAV firma ENTHONE – OMI, kuri kartu su Chemijos institutu jį patentavo. Patento autoriai: L.Naruškevičius, G.Rozovskis, M. Baranauskas, J.Vinkevičius bei firmos atstovai A. Mobius ir P. Pies.
Bibliografija
- G. Rozovskis, J. Butkevičius, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 4, 25 (1964).
- G. Rozovskis, A. Prokopčikas, R. Jankauskas, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 25 (1968).
- G. Rozovskis, A. Prokopčikas, R. Jankauskas, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 25 (1968).
- P. Norkus, J. Jankauskas, G. Rozovskis, TSRS autorinis liudijimas – N 276027, (1970).
- G. Rozovskis, G. Šimkevičiūtė, P. Norkus, Zh. Anal. Khim, 27(9), 1764 (1972).
- G. Rozovskis, S. Juktonis, R. Jankauskas, Zh. Anal. Khim, 27(2), 320 (1972).
- G. Rozovskis, S. Juktonis, R. Jankauskas, P. Norkus, Zh. Anal. Khim., 27(11), 2214 (1972).
- G. Rozovskis, Z. Poškutė, A. Prokopčikas, P. Norkus, Zh. Neorg. Khim., 18(10), 2696 (1973).
- G. Rozovskis, D. Talalienė, R. Jankauskas, Zh. Anal. Khim., 29(11), 2243 (1974).
- G. Rozovskis, Z. Poškutė, A. Prokopčikas, Zh. Anal. Khim., 29(3), 512 (1974).
- G. Rozovskis, S. Juktonis, R. Jankauskas, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 5, 73 (1975).
- G. Rozovskis, A. Sacharov, R. Salnikova, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 71 (1975).
- R. Jankauskas, G. Rozovskis, S. Budrienė, S. Juktonis, Zh. Anal. Khim., 34(12), 2316 (1979).
- T. Volkova, G. Rozovskis, A. Sacharov, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 43 (1980).
- A. Misevičius, I. Šaplygin, I. Konovalova, V. Lazarev, G. Rozovskis, Zh. Neorg. Khim., 35(3), 796 (1990).
- G. Rozovskis, L. Naruškevičius, Central Eastern and Northern Europe, Regional Conference on Surface Treatment, Palanga, 48 (1995) (anglų kalba).
- G. Bikulčius, G. Rozovskis, L. Naruškevičius, Chemija, 3(182), 163 (1991) (rusų kalba).
- L. Naruškevičius, G. Rozovsky, J. Vinkevičius, F. Frolova, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 2(165), 7 (1988) (rusų kalba).
- L. Naruškevičius, G. Rozovsky, T. Bernotavičius, Issledovanya v oblasti osozhdeniya metallov, Sbornik statei, Vilnius (1987) (rusų kalba).
- L. Naruškevičius, G. Rozovsky, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 4(167), 3 (1988) (rusų kalba).
- L. L. Naruškevičius, G. I. Rozovskis, J. Adhesion Science, 8, 1007 (1994) (anglų kalba).
- A. Vaškelis, E. Norkus, G. Rozovskis, J. Vinkevičius, Trans. Inst. Metal. Finish., 75(1), 1 (1997) (anglų kalba).
- L. Naruškevičius, G. Rozovskis, B. Šimkūnaitė, A. Sudavičius, A. Sereika, Cheminė technologija, 4(21), 31 (2001).
- Algirdas Misevičius, Grigorijus Rozovskis, Kinetics of reduction of hydroxycuprate(III) in KOH solution, Transition Metal Chemistry, Vol. 27, pp 99–101 (2002) (anglų kalba).
- B. Šimkūnaitė, L.Naruškevičius, G.Rozovskis, A. Sudavičius, A. Kaliničenko, Cheminė technologija, 3(29), 27 (2003).
- B. Šimkūnaitė, L. Naruškevičius, G. Rozovskis, A. Sudavičius, Z. Mockus, Chemija, 1(14), 10 (2003).
Įvertinimas
- 1983 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
Nuorodos
- Pro Memoria. Professor Grigorijus Rozovskis (1929–2005) Archyvuota kopija 2016-10-13 iš Wayback Machine projekto.
- Патенты автора - Григорий Израилович Розовский
Literatūra
- CHEMIJA. 2009. Vol. 20. No. 4. P. i–ix Lietuvos mokslų akademija, 2009
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Grigorijus Rozovskis, Kas yra Grigorijus Rozovskis? Ką reiškia Grigorijus Rozovskis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Profesorius Grigorijus RozovskisGime 1929 m lapkricio 9 d Mire 2005 m sausio 31 d 75 metai VilniusSutuoktinis e Vilija Pavlovna RozovskajaVaikai Vladimiras Veikla chemikas neorganikas fizikochemikas elektrochemikas Grigorijus Rozovskis rus Grigorij Izrailovich Rozovskij 1929 m lapkricio 10 d 2005 m sausio 31 d Vilniuje Lietuvos chemikas chemijos mokslu habilituotas daktaras mokslininkas isradejas patentu autorius BiografijaIlgametis darbuotojas ir Lietuvos mokslu akademijos bendradarbis Savo ilgos mokslines karjeros metu yra paskelbes visa eile moksliniu darbu skirtu dviem pagrindinems jo tyrimu sritims vario III junginiu tyrimui ir metalu sulfidu dangu formavimui ant įvairiu dielektriku pavirsiu siekiant tuos pavirsius metalizuoti Uz 1959 1980 m paskelbtu darbu apie trivalencio vario junginiu chemija cikla prof G Rozovskiui kartu su A Prokopciku 1983 m suteikta Lietuvos valstybine premija chemijos mokslu srityje Didele praktine tokiu junginiu tyrimu reiksme paaiskejo po 1987 m kai sveicaru mokslininkai atrado placiai pagarsejusį pasaulyje aukstatemperaturį superlaiduma ir pasirode kad butinas tu superlaidininku komponentas yra trivalencio vario junginiai Moksline veiklaVilniaus Chemijos instituto moksline grupe kuriai vadovavo Grigorijus Rozovskis ir Arianas Prokopcikas visa eile metu paskyre trivalencio vario III junginiu analizes metodu kurimams tai buvo pirmieji pasaulyje tokio pobudzio isradimai reikalingas saltinis Tyrimuose dalyvavo Chemijos ir chemines technologijos instituto Lietuvos MA ChChTI Lietuvos Teismo ekspertizes bei Petrozavodsko universiteto Karelija mokslo darbuotojai Dalis gautu analizines krypties rezultatu ypac susijusiu su naujai pastebetais fenomenais pripazinti ir patentuoti 1968 m A Prokopcikas G Rozovskis ir R Jankauskas paskelbe Mokslineje Akademijoje darba kuriame pristate naujas vario III kompleksu panaudojimo sritis Darbo autoriai parode jog perjodatas yra ligandas ne tik stabilizuojantis vario III oksidacijos laipsnį bet ir gebantis oksiduoti dvivalentį varį Cu II iki trivalencio vario Cu III 1970 m moksliniu bendradarbiu grupe kuria sudare P Norkus J Jankauskas ir G Rozovskis pristate autorinį liudijima kuriame pazymejo kad labai mazi rutenio junginiu kiekiai nepaprastai pagreitina sia nauja redokso reakcija Nuo 1980 tuju vidurio tyrinejo plastiku dekoratyvines metalizacijos procesu galimybes metalizacijos absorbcinius metodus specializavosi vario ir jo junginiu dangu galimybese ir technologijose G Rozovskis atliko trivalencio vario junginiu tyrimus siai temai paskyre visa eile straipsniu su juo kartu dirbo ir buvo straipsniu bendraautoriai Lietuvos chemikai P Norkus M Salkauskas 1991 m G Rozovskis į savo moksline veikla įtrauke ir kobalto sulfido dangu susidarymo tyrimus tobulino kobalto sulfido dengimo technologiniu procesu galimybes 1990 m G Rozovskis tyre trivalencio vario buvima superlaidininkuose G Rozovskis ir A Misevicius kartu su Bendrosios ir neorganines chemijos instituto IONCh Maskva bendradarbiais pasiule specifine indikatorine reakcija kuri kaip tik įrode trivalencio vario Cu III buvima aukstatemperaturiuose superlaidininkuose Buvo atskleista reakcijos esme paveikus superlaidininka telurato jonais susidaro spalvotas tirpalas kurio spektras atitinka diteluratokuprato III spektra 1995 m Chemijos institute G Rozovskis su bendradarbiais pasiule dekoratyvines metalizacijos tikslams ant ABS plastiko pavirsiaus vietoje vario sulfido formuoti kobalto sulfido sluoksnius Del privalumu kuriais pasizymejo metalizacijos procesas kobalto sulfido pagrindu licencija siam procesui nupirko JAV firma ENTHONE OMI kuri kartu su Chemijos institutu jį patentavo Patento autoriai L Naruskevicius G Rozovskis M Baranauskas J Vinkevicius bei firmos atstovai A Mobius ir P Pies BibliografijaG Rozovskis J Butkevicius Lietuvos TSR MA darbai B ser 4 25 1964 G Rozovskis A Prokopcikas R Jankauskas Lietuvos TSR MA darbai B ser 1 25 1968 G Rozovskis A Prokopcikas R Jankauskas Lietuvos TSR MA darbai B ser 1 25 1968 P Norkus J Jankauskas G Rozovskis TSRS autorinis liudijimas N 276027 1970 G Rozovskis G Simkeviciute P Norkus Zh Anal Khim 27 9 1764 1972 G Rozovskis S Juktonis R Jankauskas Zh Anal Khim 27 2 320 1972 G Rozovskis S Juktonis R Jankauskas P Norkus Zh Anal Khim 27 11 2214 1972 G Rozovskis Z Poskute A Prokopcikas P Norkus Zh Neorg Khim 18 10 2696 1973 G Rozovskis D Talaliene R Jankauskas Zh Anal Khim 29 11 2243 1974 G Rozovskis Z Poskute A Prokopcikas Zh Anal Khim 29 3 512 1974 G Rozovskis S Juktonis R Jankauskas Lietuvos TSR MA darbai B ser 5 73 1975 G Rozovskis A Sacharov R Salnikova Lietuvos TSR MA darbai B ser 1 71 1975 R Jankauskas G Rozovskis S Budriene S Juktonis Zh Anal Khim 34 12 2316 1979 T Volkova G Rozovskis A Sacharov Lietuvos TSR MA darbai B ser 1 43 1980 A Misevicius I Saplygin I Konovalova V Lazarev G Rozovskis Zh Neorg Khim 35 3 796 1990 G Rozovskis L Naruskevicius Central Eastern and Northern Europe Regional Conference on Surface Treatment Palanga 48 1995 anglu kalba G Bikulcius G Rozovskis L Naruskevicius Chemija 3 182 163 1991 rusu kalba L Naruskevicius G Rozovsky J Vinkevicius F Frolova Lietuvos TSR MA darbai B ser 2 165 7 1988 rusu kalba L Naruskevicius G Rozovsky T Bernotavicius Issledovanya v oblasti osozhdeniya metallov Sbornik statei Vilnius 1987 rusu kalba L Naruskevicius G Rozovsky Lietuvos TSR MA darbai B ser 4 167 3 1988 rusu kalba L L Naruskevicius G I Rozovskis J Adhesion Science 8 1007 1994 anglu kalba A Vaskelis E Norkus G Rozovskis J Vinkevicius Trans Inst Metal Finish 75 1 1 1997 anglu kalba L Naruskevicius G Rozovskis B Simkunaite A Sudavicius A Sereika Chemine technologija 4 21 31 2001 Algirdas Misevicius Grigorijus Rozovskis Kinetics of reduction of hydroxycuprate III in KOH solution Transition Metal Chemistry Vol 27 pp 99 101 2002 anglu kalba B Simkunaite L Naruskevicius G Rozovskis A Sudavicius A Kalinicenko Chemine technologija 3 29 27 2003 B Simkunaite L Naruskevicius G Rozovskis A Sudavicius Z Mockus Chemija 1 14 10 2003 Įvertinimas1983 m LSSR valstybine premija su kitais NuorodosPro Memoria Professor Grigorijus Rozovskis 1929 2005 Archyvuota kopija 2016 10 13 is Wayback Machine projekto Patenty avtora Grigorij Izrailovich RozovskijLiteraturaCHEMIJA 2009 Vol 20 No 4 P i ix Lietuvos mokslu akademija 2009