Gorodeco kultūra rus Городецкая культура geležies amžiaus archeologinė kultūra pavadinta pagal 1898 m V Gorodcovo tyrinė
Gorodeco kultūra

Gorodeco kultūra (rus. Городецкая культура) – geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1898 m. V. Gorodcovo tyrinėtą Gorodeco piliakalnį prie Okos greta kaimo (Rusija).
Gorodeco kultūra | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
Dab. valstybės | Rusija (Pavolgis) | |||||
Ist. regionas | Pavolgis | |||||
Gyvenvietės | Gorodecas | |||||
Amžius | Geležies amžius | |||||
Lingvistinė grupė | proto-ugrofinai | |||||
Arealas
Gorodeco kultūra nuo VII a. pr. m. e. iki IV a. – V a. m. e. sandūros buvo paplitusi Volgos vidurupio, Okos vidurupio ir žemupio baseinuose. Ji susiklostė iš vietinių kultūrų, kurioms įtakos turėjo Abaševo kultūra.
Kultūra
Gorodeco kultūrai būdingos nedidelės, grupėmis kurtos, gimininės bendruomeninės gyvenvietės – įtvirtinti 1-3 pylimais piliakalniai. Žmonės gyveno žeminėse, pusiau žeminėse ir antžeminiuose pastatuose. Iš pradžių vertėsi žvejyba ir medžiokle, jaukino laukinius arklius, juos laikė užtvaruose, vėliau – žemdirbyste ir gyvulininkyste.
Naudojo glotnią keramiką, kurios išorėje yra audeklo ir plaušų (demblio) įspaudų, akmeninius, kaulinius ir raginius dirbinius, šiek tiek bronzinių papuošalų. Rasta darbo įrankių ir ginklų (kaulinių strėlių antgalių ir žeberklų, adatų, akmeninių kirvių), bronzinių apyrankių, įvairių buities reikmenų. Pagal darbo įrankius ir ginklus skiriamos vietinės kultūros – Riazanės kultūra, Saratovo kultūra. Mirusiuosius laidojo sudegintus ir nedegintus. Rasta aukojimo vietų (ugniaviečių).
Gorodeco kultūros žmonės prekiavo su pietinėse stepėse gyvenančiais skitais, Djakovo kultūros gyventojais. Gorodeco kultūros gyventojai siejami su Vidurio Pavolgio finougrų protėviais. Gorodeco kultūros regioną I tūkstantmečio viduryje užėmė slavai.
Šaltiniai
- Gorodeco kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 11 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gorodeco kultūra, Kas yra Gorodeco kultūra? Ką reiškia Gorodeco kultūra?
Gorodeco kultura rus Gorodeckaya kultura gelezies amziaus archeologine kultura pavadinta pagal 1898 m V Gorodcovo tyrineta Gorodeco piliakalnį prie Okos greta kaimo Rusija Gorodeco kulturaVII a pr m e V a Dab valstybes Rusija Pavolgis Ist regionas PavolgisGyvenvietes GorodecasAmzius Gelezies amziusLingvistine grupe proto ugrofinaiArealasGorodeco kultura nuo VII a pr m e iki IV a V a m e sanduros buvo paplitusi Volgos vidurupio Okos vidurupio ir zemupio baseinuose Ji susikloste is vietiniu kulturu kurioms įtakos turejo Abasevo kultura KulturaGorodeco kulturai budingos nedideles grupemis kurtos giminines bendruomenines gyvenvietes įtvirtinti 1 3 pylimais piliakalniai Zmones gyveno zeminese pusiau zeminese ir antzeminiuose pastatuose Is pradziu vertesi zvejyba ir medziokle jaukino laukinius arklius juos laike uztvaruose veliau zemdirbyste ir gyvulininkyste Naudojo glotnia keramika kurios isoreje yra audeklo ir plausu demblio įspaudu akmeninius kaulinius ir raginius dirbinius siek tiek bronziniu papuosalu Rasta darbo įrankiu ir ginklu kauliniu streliu antgaliu ir zeberklu adatu akmeniniu kirviu bronziniu apyrankiu įvairiu buities reikmenu Pagal darbo įrankius ir ginklus skiriamos vietines kulturos Riazanes kultura Saratovo kultura Mirusiuosius laidojo sudegintus ir nedegintus Rasta aukojimo vietu ugniavieciu Gorodeco kulturos zmones prekiavo su pietinese stepese gyvenanciais skitais Djakovo kulturos gyventojais Gorodeco kulturos gyventojai siejami su Vidurio Pavolgio finougru proteviais Gorodeco kulturos regiona I tukstantmecio viduryje uzeme slavai SaltiniaiGorodeco kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 11 psl