| Giluičių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Giluičių piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Alytaus rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Simno seniūnija | ||
| Aukštis | 10 m | ||
| Plotas | 12x15 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis | ||
| Žvalgytas | 1954 | ||
| Tirtas | 1983 m. | ||
| AR1615/22625, 16273, 22626/A91K1P | |||
Giluičių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22626) Alytaus rajono savivaldybės Giluičių kaime, Simno seniūnija 1,7 km į pietvakarius nuo Giluičio ežero, Kriaušio upelio kairiajame krante. Respublikinės reikšmės archeologinis paminklas. Pasiekiamas iš plento Simnas – Kalvarija Giluičių sankryžoje pasukus į kairę pietuosna link Šarkiškių, už 950 m – į kairę ir 250 m link sodybos – yra 100 m į šiaurės rytus nuo jos.
Piliakalnis
Iš šiaurės rytų ir pietų piliakalnį juosia upelio slėnis. Šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Viršūnės aikštelė 12–15 m skersmens, jos vakarinį kraštą juosia 4 m aukščio pylimas. Į vakarus ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra senovinės gyvenvietės liekanų.
Tyrimai
1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.1983 m. Alytaus kraštotyros muziejus ištyrė (vadovas Eugenijus Svetikas) 65 m² senovinės gyvenvietės plotą, rado I tūkstantmečio 0,2-1,3 m storio kultūrinį sluoksnį. Rasta degėsių, apdegusio molio, akmenų grindinys, lipdytinės grublėtu ir gludintu paviršiumi keramikos. Gyvenvietėje gyventa pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Radinius saugo Alytaus kraštotyros muziejus.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Liudvinavo piliakalnis 19 km | Bambininkų piliakalnis 6 km | Kieliško piliakalnis 22 km | |||||||||
| Lakinskų piliakalnis 18 km | | Aniškio piliakalnis 18 km | |||||||||
| Atesninkų piliakalnis 2,5 km | Verstaminų IV piliakalnis 9 km | Papėčių piliakalnis 14 km Kaukų piliakalnis 12 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Literatūra
- Eugenijus Svetikas. Giluičių gyvenvietės tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. V., 1984.
- Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 8.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 31
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 26–27.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Giluičių piliakalnis, Kas yra Giluičių piliakalnis? Ką reiškia Giluičių piliakalnis?