Giacomo Leopardi

Giacomo Leopardi it. Giacomo Leopardi
Gimė	1798 m. birželio 29 d. , , Markės sritis
Mirė	1837 m. birželio 14 d. (38 metai) Neapolis
Tėvai
Veikla	italų poetas, folosofas, kalbininkas.
Vikiteka	Giacomo Leopardi

Džakomas Leopardis (pilnas vardas it. Giacomo Taldegardo Francesco di Sales Saverio Pietro Leopardi, 1798 m. birželio 29 d. , , Markės sritis – 1837 m. birželio 14 d. Neapolis) – italų poetas, filosofas, kalbininkas. Vienas žymiausių Italijos poetų.

Biografija

Grafas. Savarankiškai istoriją, klasikinę filologiją mokėsi namuose, mokėjo senovės graikų ir lotynų kalbas. Iki 1822 m. gyveno Rekanatyje, vėliau – Romoje, Bolonijoje, Florencijoje, Neapolyje.

Kūryba

Apie 14 metų pradėjo kurti, versti antikos autorių veikalus. Sukūrė tragediją „Pompėjus Egipte“ (Pompeo in Egitto, 1812 m.), poemą „Mirties artėjimas“ (L'Appressamento della morte, 1816 m., parašyta tercinomis), kanconas „Italijai“ (All'Italia), „Prie Dantės paminklo“ (Sopra il Monumento di Dante che si prepara in Firenze, abu 1818 m.). Parašė „Astronomijos istoriją“ (Storia dell'Astronomia, 1813 m.; tai gyvenamojo laikotarpio astronomijos žinių santrauka). 1815 m. iš graikų kalbos išvertė „Pelių ir varlių karą“, 1816 m. – Vergilijaus „Eneidos“ paskutinę knygą ir Homero „Odisėjos“ pirmą knygą, Mosko, Hesiodo kūrinių fragmentų. Ankstyvosios jo kūrybos ir vertimų buvo paskelbta italų periodinėje spaudoje.

Italų literatūroje vykstant klasicistų ir romantikų polemikai jis palaikė klasicistus. Kūrė įvairių žanrų ir temų klasicistinę poeziją (išleista rinktinėje „Giesmės“, Canti, 1831 m., papild. leid. 1835 m. ir 1845 m.), įvedė laisvąją kanconą. Jo satyros dialoguose proza „Dvasios veikalėliai“ (Operette morali, 1827 m., papild. leid. 1834 m.) reiškiamas vadinamasis pasaulio sielvartas. Satyros poemoje oktavomis „Varlių ir pelių karo kronikos“ (Paralipomeni alla Batracomiomachia, par. 1831–1835 m., išl. 1842 m.) vaizduojamas 1815–1821 m. Italijos gyvenimas.

Leopardžio kūryboje reiškiamas kraštutinis pesimizmas, negatyvus požiūris į žmogaus lemtį ir istoriją. Jo pasaulėžiūros ir kūrybos raida atsispindi memuaruose „Dienoraščio sąsiuviniai“ (Zibaldone di pensieri, par. 1817–1832 m., išsp. 7 t. 1898–1907 m. pavadinimu „Įvairios mintys apie filosofiją ir literatūrą“, Pensieri di varia filosofia e di bella letteratura), juose yra jo filosofinių pastabų, filologijos analizių, literatūros kritikos.

Leopardžio pažiūros iki 1824 m. tyrinėtojų vadinamos istorijos pesimizmu. Jis teigė, kad žmogaus ir gamtos ryšys, teikęs laimės iliuziją ir valią gyventi, nutrūko dėl mokslo ir civilizacijos įtakos. Šį ryšį reikią atkurti, o literatūroje tai padaryti galima laikantis antikinės poezijos ir klasicizmo poetikos tradicijų. Nuo 1824 m. jo požiūris ir į gamtą tapo negatyvus: ją laikė mechaniškai veikiančia destruktyvia jėga, abejinga žmogaus ir kitų būtybių kančiai. Poezija, anot Leopardžio, turinti liudyti šią tiesą, o žmonės, ją suvokę, atsisakyti tuščių ambicijų, gyventi santarvėje ir užjausti vieni kitus.

Leopardžio kūrinių paskelbta lietuvių kalba.

Šaltiniai

1. Dainius Būrė. Džakomas Leopardis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 19 psl.

• G. Leopardi atgarsiai Lietuvoje