Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Getautės piliakalnis Image 250px Getautės piliakalnisKoordinatės 55 54 16 6 š pl 22 19 02 r ilg 55 904611 š pl 22 31722
Getautės piliakalnis
| Getautės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Getautės piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Telšių rajonas | ||
| Seniūnija | Viešvėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 28 m | ||
| Plotas | 33x28 m | ||
| Priešpilis | 20x75 | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio vidurys - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1948, 1964 | ||
| Tirtas | 2002 m. | ||
| Registro Nr. | A1360/ 3487 / AR1210 | ||
Getautės piliakalnis, Kungiai, Getautės pilis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1360, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1210) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Getautės kaimo, Viešvėnų seniūnija. Pasiekiamas iš plento 160 Telšiai–Varniai–Laukuva prieš Kungius pasukus į dešinę vakarų kryptimi, pavažiavus 800 m laikantis dešinės – yra kairėje, į vakarus, pervažiavus Viešvės upelį.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Viešvės kairiajame krante esančios ilgos siauros kalvos viršūnėje. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 28 m aukščio. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 33 m ilgio, 28 m pločio, 1 m iškiliu viduriu. Pietiniame aikštelės krašte supiltas 0,4 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 4,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3 m pločio, 0,3 m gylio griovį, už kurio yra antras 0,3 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas. Jo 3 m aukščio išorinis šlaitas pereina į kalvos šlaitą. Aikštelės šiauriniame gale supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3-5 m pločio terasą. Žemiau jos, 6 m žemiau aikštelės, iškastas 50 m ilgio, 0,9 m gylio, 10 m pločio griovys, už kurio įrengtas priešpilis. Jo aikštelė orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 20 m ilgio, 75 m pločio, į šiaurę nuolaidėjanti per 2,5 m. Priešpilio šiauriniame šlaite, 3-4 m žemiau aikštelės yra 7-15 m pločio terasa, šiaurės vakarų dalyje virstanti 20 m pločio, 2 m gylio grioviu.
Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs kiek praretintais lapuočiais.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 2002 m. – Žemaičių muziejus Alka (vadovas ). Aikštelėje rasta grublėtos keramikos, apvali žalvarinė ir gerai išsilaikiusi žalvarinė pasaginė segė, papuošta gyvulinės kilmės galais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.
Rytinėje – šiaurės rytų papėdėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 200 m į pietryčius, už slėnio yra aukštuma, vadinama Gojumi, greičiausiai senojo kulto vieta.
Istorija
Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Viešvė. Čia galėjo būti ir 1219 m. Haličo-Voluinės sutartyje minimos žemaičių kunigaikščio Vambuto valdos.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Džiuginėnų piliakalnis 11 km Kalnėnų piliakalnis 9 km | Daubarių piliakalnis 42 km Skurvydiškės piliakalnis 10 km | Papilės piliakalnis 40 km Buišų piliakalnis 15 km | |||||||||
| Gandingos piliakalnis 33 km Lauko Sodos piliakalnis 5 km | | Biržuvėnų piliakalnis 9 km Šatrija 15 km | |||||||||
| Paplienijos piliakalnis 11 km Lopaičių piliakalnis 17 km | Vembūtų piliakalnis 16 km Burbiškių piliakalnis 27 km | Sėbų piliakalnis 8 km Sprūdės piliakalnis 16 km Girgždūtė 23 km | |||||||||
Šaltiniai
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 63 (Nr. 208)
- Stasys Kasparavičius, Kunigaikščio Vykinto pilies beieškant. Žemaičių žemė. 2001 m. Nr. 1 Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.190
- Kosarzewskis A. Keli tautotyros mažmožiai iš kun. A. Kosarzewskio rinkinio // Tauta ir žodis. Kaunas. 1923. T. I, p. 101–123.
- Gintautas Zabiela. Iš tolimiausios Viešvėnų apylinkių praeities // Viešvėnai: istorija ir dailės paminklai. Vilniaus dailės akademijos darbai. T. 28. Vilnius, 2003. p. 13-15.
- Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela. Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė // Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos. Vilnius, 2004. p. 29, 53.
Nuorodos
- Lietuvos piliakalniai
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Getautės piliakalnis, Kas yra Getautės piliakalnis? Ką reiškia Getautės piliakalnis?
Getautes piliakalnis Image 250px Getautes piliakalnisKoordinates 55 54 16 6 s pl 22 19 02 r ilg 55 904611 s pl 22 31722 r ilg 55 904611 22 31722Vieta Telsiu rajonasSeniunija Viesvenu seniunijaAukstis 28 mPlotas 33x28 mPriespilis 20x75Naudotas I tukstantmecio vidurys XIII a Zvalgytas 1948 1964Tirtas 2002 m Registro Nr A1360 3487 AR1210 Getautes piliakalnis Kungiai Getautes pilis registro kodas iki 2005 m balandzio 19 d A1360 Lietuvos Respublikos kulturos paminklu saraso Nr AR1210 piliakalnis Telsiu rajono savivaldybes teritorijoje prie Getautes kaimo Viesvenu seniunija Pasiekiamas is plento 160 Telsiai Varniai Laukuva pries Kungius pasukus į desine vakaru kryptimi pavaziavus 800 m laikantis desines yra kaireje į vakarus pervaziavus Viesves upelį Piliakalnis3D modelis Piliakalnis įrengtas Viesves kairiajame krante esancios ilgos siauros kalvos virsuneje Piliakalnio slaitai status iki 28 m aukscio Aikstele ovali pailga siaures pietu kryptimi 33 m ilgio 28 m plocio 1 m iskiliu viduriu Pietiniame aiksteles kraste supiltas 0 4 m aukscio 10 m plocio pylimas kurio isorinis 4 5 m aukscio slaitas leidziasi į 3 m plocio 0 3 m gylio griovį uz kurio yra antras 0 3 m aukscio nuo griovio 5 m plocio pylimas Jo 3 m aukscio isorinis slaitas pereina į kalvos slaita Aiksteles siauriniame gale supiltas 1 5 m aukscio 10 m plocio pylimas kurio isorinis 5 m aukscio slaitas leidziasi į 3 5 m plocio terasa Zemiau jos 6 m zemiau aiksteles iskastas 50 m ilgio 0 9 m gylio 10 m plocio griovys uz kurio įrengtas priespilis Jo aikstele orientuota siaures pietu kryptimi 20 m ilgio 75 m plocio į siaure nuolaidejanti per 2 5 m Priespilio siauriniame slaite 3 4 m zemiau aiksteles yra 7 15 m plocio terasa siaures vakaru dalyje virstanti 20 m plocio 2 m gylio grioviu Piliakalnis apardytas arimu apauges kiek praretintais lapuociais TyrimaiPiliakalnio zvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 m ir 1964 m atliko Lietuvos istorijos institutas 2002 m Zemaiciu muziejus Alka vadovas Aiksteleje rasta grubletos keramikos apvali zalvarine ir gerai issilaikiusi zalvarine pasagine sege papuosta gyvulines kilmes galais Piliakalnis datuojamas I tukstantmeciu XIII a Rytineje siaures rytu papedese 1 ha plote yra papedes gyvenviete 200 m į pietrycius uz slenio yra aukstuma vadinama Gojumi greiciausiai senojo kulto vieta IstorijaManoma kad piliakalnyje stovejo 1253 m balandzio 5 d Livonijos ordino ir Kurso vyskupo Heinricho raste del pietiniu kursiu zemiu dalybu minima kursiu pilis Viesve Cia galejo buti ir 1219 m Halico Voluines sutartyje minimos zemaiciu kunigaikscio Vambuto valdos Aplinkiniai piliakalniaiDziuginenu piliakalnis 11 km Kalnenu piliakalnis 9 km Daubariu piliakalnis 42 km Skurvydiskes piliakalnis 10 km Papiles piliakalnis 40 km Buisu piliakalnis 15 kmGandingos piliakalnis 33 km Lauko Sodos piliakalnis 5 km Birzuvenu piliakalnis 9 km Satrija 15 kmPaplienijos piliakalnis 11 km Lopaiciu piliakalnis 17 km Vembutu piliakalnis 16 km Burbiskiu piliakalnis 27 km Sebu piliakalnis 8 km Sprudes piliakalnis 16 km Girgzdute 23 kmSaltiniaiLietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 63 Nr 208 Stasys Kasparavicius Kunigaikscio Vykinto pilies beieskant Zemaiciu zeme 2001 m Nr 1 Archyvuota kopija 2016 03 06 is Wayback Machine projekto Lietuvos kulturos ir gamtos paminklu atlasas Enciklopediju leidykla Vilnius 1991 m p 78 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas V 1973 p 190 Kosarzewskis A Keli tautotyros mazmoziai is kun A Kosarzewskio rinkinio Tauta ir zodis Kaunas 1923 T I p 101 123 Gintautas Zabiela Is tolimiausios Viesvenu apylinkiu praeities Viesvenai istorija ir dailes paminklai Vilniaus dailes akademijos darbai T 28 Vilnius 2003 p 13 15 Tomas Baranauskas Gintautas Zabiela Ceklis 1253 metais istorine archeologine analize Zemaiciu istorijos virsmas is 750 metu perspektyvos Vilnius 2004 p 29 53 NuorodosLietuvos piliakalniai Hillforts eu atviruju duomenu istekliai