Gerard Kuiper

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Džerardas Koiperis (g. 1905 m. gruodžio 7 d. Olandija – m. 1978 m. gruodžio 23 d.) – olandų kilmės amerikiečių astronomas.

1927 m. Koiperis susidomėjo dvinarių žvaigždžių tyrimais. 1933 m. apsigynęs daktaro disertaciją išvyko į observatoriją į JAV. Joje praleido dvejus metus, tęsdamas dvinarių žvaigždžių ir baltųjų nykštukių tyrimus. 1935 m. D. P. Koiperis išvyko į Harvardo observatoriją.

1936 m. Čikagos universiteto Jerko (Yerkes) observatorijos direktorius Koiperį pasikvietė dirbti pas save. 1943 m. jis tapo profesoriumi. Tuo metu Čikagos universitetas statė naują Makdonaldo observatoriją Teksase. 1939 m. pasaulyje pradėjo veikti antras pagal dydį, 82 colių teleskopas. 1944 m. žiemą, Koiperis dirbdamas toje observatorijoje, aptiko metano juostą Saturno palydovo Titano atmosferoje. Nuo 1947–1949 metų ir 1957–1960 metų jis buvo ir observatorijų direktorius. 1960 m. Arizonos universitete Koiperis įkūrė Mėnulio ir planetų laboratoriją.

Koiperis pagrįstai vadinamas šiuolaikinės planetų astronomijos pradininku. 1948 m. jis atrado penktąjį Urano palydovą Mirandą, taip pat 1949 m. atrado antrąjį Neptūno palydovą Nereidę. Jis teisingai numatė, jog už Neptūno orbitos yra kometoidų juosta, ir iš jos, prie Saulės atskrieja trumpaperiodės kometos. Dabar ta juosta vadinama Koiperio–Edžvorto juosta. Jis pirmasis pradėjo taikyti infraraudonųjų spindulių imtuvus planetų atmosferoms tirti, aptiko angliarūgštės dujas Marso ir Veneros atmosferose, atrado ir minėtą Titano atmosferą.

Dirbdamas kartu su NASA, Koiperis labai atidžiai ištyrė Mėnulio paviršių, sudarė ir išleido keletą aukštos kokybės Mėnulio paviršiaus atlasų. Beje, jis dar vadovavo NASA kosminio aparato programai, dirbo ir Apollo programose. Žymusis astronomas mirė 1978 m. gruodžio 23 d.

Vikiteka: Gerard Kuiper – vaizdinė ir garsinė medžiaga