Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gedertas Eliasas latv Ģederts EliassGimė 1887 m rugsėjo 23 d Zileniai Mintaujos apskritisMirė 1975 m sausio 29 d 87 meta
Gedertas Eliasas
| Gedertas Eliasas latv. Ģederts Eliass | |
|---|---|
| Gimė | 1887 m. rugsėjo 23 d. Zileniai, , Mintaujos apskritis |
| Mirė | 1975 m. sausio 29 d. (87 metai) Ryga |
| Tėvai | Karline ir Janis Eliass |
| Sutuoktinis (-ė) | 1928 m. Hedviga Velert 1933 m. Halina Kairiūkštytė 1943 m. Marta Kalnina |
| Veikla | latvių tapytojas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| 1936 m. – Trijų žvaigždžių ordinas | |
Gedertas Eliasas (latv. Ģederts Eliass, 1887 m. rugsėjo 23 d. Zileniai, , Mintaujos apskritis – 1975 m. sausio 29 d. Ryga) – latvių tapytojas. Latvijos dailės klasikas, profesorius, jaunųjų dailininkų ugdytojas, meno istorijos tyrinėtojas.
Biografija
1896–1897 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje, 1898–1904 m. Mintaujos realinėje mokykloje, kur pradėjo domėtis menu. Nuo 1902 m. piešimo mokėsi pas dailininką , nuo 1904 m. dailininko studijoje Rygoje. 1905-1907 m. revoliucijos dalyvis. 1906 m. vengdamas arešto išvyko į užsienį, gyveno prisidengęs Ludvigo Teodoro Lilau vardu. Danijoje ir Olandijoje susipažino su tų šalių meniniu gyvenimu, dailininkų darbais. 1908 m. įstojo į , kurioje studijavo tapybą ir skulptūrą. 1913 m. baigęs Karališkąją akademiją, dar metus praleido Prancūzijoje ir Italijoje, 1913 m. mokėsi privačiai Žiuljano akademijoje Paryžiuje pas Žaną-Polį Lorencą. Grįžęs į Latviją, 1914-1915 m. gyveno ir kūrė gimtajame sodžiuje Zileniuose. Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui 1916 m. išvyko į Rusiją, Maskvoje studijavo rusų realistinę tapybą. 1918 m. G. Eliasas grįžo į Rygą, 1919-1920 m. Latvijos kariuomenės savanoris.
1925–1942 m. ir 1944–1953 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; nuo 1938 m. profesorius, 1944-1953 m. Tapybos fakulteto dekanas. 1928 m. vedė Hedvigą Velert. 1933 m. vedė Haliną Kairiūkštytę (1896–1984 m.). Abu nemokėdami vienas kito kalbos, namuose kalbėjo prancūzų kalba. 1940 m. išsiskyrė, 1943 m. jo žmona tapo Marta Kalniņa.
G. Eliasas išugdė pokario Latvijos dailininkų kartą. 1953 m. išėjęs į pensiją, jis nenustojo kurti, dalyvavo parodose. Vis dėlto į Latvijos dailės istoriją kaip nepralenktas kompozicijos, peizažo ir figūrinių kompozicijų meistras, žymus portretistas įėjęs G. Eliasas paskutiniuosius 20 savo gyvenimo metų jautėsi vienišas. Anapilin ir svetur buvo iškeliavę daugelis jam artimų žmonių. Paties G. Eliaso gyvenimo gija nutrūko 1975 metų sausio 29 d., palaidotas Platuonės kapinėse. Menui buvo atiduota viskas – talentas, laikas, meilė, o sulaukta pripažinimo. Nepaisant to, jo vardo niekada nėra lydėjusi triukšminga šlovė.
Kūryba
Nuo 1919 m. G. Eliasas dalyvavo parodose. 1920 m. įsijungė į Rygos dailininkų ekspresionistų grupės, jungusios talentingiausius Latvijos tapytojus ir skulptorius, veiklą. 1920 m. grupės surengtoje pirmoje parodoje eksponavo 67 darbus. Šiuose darbuose labai aiškus modernistinių srovių pėdsakas. Nuo to laiko G. Eliasas aktyviai kūrė, dalyvavo parodose Latvijoje ir užsienyje, daug keliavo po Vakarų Europą. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje jo sukurti darbai – peizažai, figūrinės kompozicijos – tapo latvių dailės klasika. Šiuos darbus įkvėpė jau ne kelionės po užsienio šalis, o Latvijos gamta, žmonės. G. Eliasas tapo tikru kompozicijos meistru, dalyvavo parodose Latvijoje, užsienyje – Osle, Kopenhagoje, Londone, Paryžiuje.
Nutapė buitinių („Derliaus nuėmimas“ 1938 m., „Ankstyvas rytas“ 1945 m.), teminių („1905 metai“ 1958 m.) kompozicijų, portretų („Dvigubas portretas“ 1952 m., motinos, 1953 m.), aktų, natiurmortų. Patyrė XX a. pradžioje modernizmo srovių įtaką, vėlesnėje kūryboje rėmėsi realizmo, toninės tapybos principais. Žymiausias portretas – „Maja su skėčiu“ (1919 m.).
Šeštajame dešimtmetyje ėmęsis pastelės, jis sukūrė daug įsimintinų šio žanro darbų. Jo darbai turėjo įtakos Latvijos vaizduojamojo meno raidai. Parašė straipsnių apie dailę. 1928-1940 m. Latvijos enciklopedijos dailės istorijos skyriaus vadovas. Daug jo darbų saugo , , Stokholmo, Prahos, Helsinkio, Oslo, Malmės muziejai. 1983 m. 774 jo tapybos darbai, 258 pastelės, 660 akvarelių, 2422 straipsnių, knygų ir kitų dokumentų perduota Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailės muziejui, kuris įsikūręs „Academia Petrina“. 1987 m. rugsėjo 23 d. prie muziejaus atidengtas Gederto Eliaso paminklas (dailininkas ).
Įvertinimas
- 1936 m. – Trijų žvaigždžių ordinas
- 1962 m. – Latvijos TSRS nusipelnęs meno veikėjas
Bibliografija
- Prancūzų naujoji tapyba (Franču jaunlaiku glezniecība), su broliu Kristapu Eliasu, 1940 m.
- Latvijos TSR dailės akademijai 20 metų. 1919–1940 (Latvijas PSR Makslas akademijas 20. gadi. 1919–1940 m., su A. Pupu, 1941 m.
Šaltiniai
- Virginija Šiukščienė. Paroda „Gederto Eliaso tapyba“. Šiaulių Aušros muziejus
- Gedertas Eliasas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 467 psl.
Literatūra
- Art and Architecture. Biographies, Riga, 1995, pp. 146–147
- A. Osmanis. Gederts Eliass. Riga, 1995
- Latvian Fine Arts in 1860–1940. Riga, 1986
- J. Silins. Latvian Art in 1915–1940, I. Stockholm, 1988
- Unerwartete Begegnung: lettische Avantgarde: 1910–1935. Köln, 1990.
Nuorodos
- Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailės muziejus
- Gederts Eliass. Virtual Art Gallery Archyvuota kopija 2008-07-05 iš Wayback Machine projekto.
- Gederts Eliass. Galerija[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gedertas Eliasas, Kas yra Gedertas Eliasas? Ką reiškia Gedertas Eliasas?
Gedertas Eliasas latv Gederts EliassGime 1887 m rugsejo 23 d Zileniai Mintaujos apskritisMire 1975 m sausio 29 d 87 metai RygaTevai Karline ir Janis EliassSutuoktinis e 1928 m Hedviga Velert 1933 m Halina Kairiukstyte 1943 m Marta KalninaVeikla latviu tapytojasZymus apdovanojimai1936 m Triju zvaigzdziu ordinas Gedertas Eliasas latv Gederts Eliass 1887 m rugsejo 23 d Zileniai Mintaujos apskritis 1975 m sausio 29 d Ryga latviu tapytojas Latvijos dailes klasikas profesorius jaunuju dailininku ugdytojas meno istorijos tyrinetojas Gederto Eliaso parodos atidarymas Siauliu Ausros muziejuje Jelgavos Gederto Eliaso muziejaus direktores pavaduotoja Marija Kaupere direktore Gita Grase Siauliu Ausros muziejaus direktorius Raimundas Balza prie Gederto Eliaso portreto Maja su skeciu Biografija1896 1897 m mokesi Mintaujos gimnazijoje 1898 1904 m Mintaujos realineje mokykloje kur pradejo dometis menu Nuo 1902 m piesimo mokesi pas dailininka nuo 1904 m dailininko studijoje Rygoje 1905 1907 m revoliucijos dalyvis 1906 m vengdamas aresto isvyko į uzsienį gyveno prisidenges Ludvigo Teodoro Lilau vardu Danijoje ir Olandijoje susipazino su tu saliu meniniu gyvenimu dailininku darbais 1908 m įstojo į kurioje studijavo tapyba ir skulptura 1913 m baiges Karaliskaja akademija dar metus praleido Prancuzijoje ir Italijoje 1913 m mokesi privaciai Ziuljano akademijoje Paryziuje pas Zana Polį Lorenca Grįzes į Latvija 1914 1915 m gyveno ir kure gimtajame sodziuje Zileniuose Priartejus Pirmojo pasaulinio karo frontui 1916 m isvyko į Rusija Maskvoje studijavo rusu realistine tapyba 1918 m G Eliasas grįzo į Ryga 1919 1920 m Latvijos kariuomenes savanoris 1925 1942 m ir 1944 1953 m deste Latvijos dailes akademijoje nuo 1938 m profesorius 1944 1953 m Tapybos fakulteto dekanas 1928 m vede Hedviga Velert 1933 m vede Halina Kairiukstyte 1896 1984 m Abu nemokedami vienas kito kalbos namuose kalbejo prancuzu kalba 1940 m issiskyre 1943 m jo zmona tapo Marta Kalnina G Eliasas isugde pokario Latvijos dailininku karta 1953 m isejes į pensija jis nenustojo kurti dalyvavo parodose Vis delto į Latvijos dailes istorija kaip nepralenktas kompozicijos peizazo ir figuriniu kompoziciju meistras zymus portretistas įejes G Eliasas paskutiniuosius 20 savo gyvenimo metu jautesi vienisas Anapilin ir svetur buvo iskeliave daugelis jam artimu zmoniu Paties G Eliaso gyvenimo gija nutruko 1975 metu sausio 29 d palaidotas Platuones kapinese Menui buvo atiduota viskas talentas laikas meile o sulaukta pripazinimo Nepaisant to jo vardo niekada nera lydejusi triuksminga slove KurybaNuo 1919 m G Eliasas dalyvavo parodose 1920 m įsijunge į Rygos dailininku ekspresionistu grupes jungusios talentingiausius Latvijos tapytojus ir skulptorius veikla 1920 m grupes surengtoje pirmoje parodoje eksponavo 67 darbus Siuose darbuose labai aiskus modernistiniu sroviu pedsakas Nuo to laiko G Eliasas aktyviai kure dalyvavo parodose Latvijoje ir uzsienyje daug keliavo po Vakaru Europa Ketvirtajame XX a desimtmetyje jo sukurti darbai peizazai figurines kompozicijos tapo latviu dailes klasika Siuos darbus įkvepe jau ne keliones po uzsienio salis o Latvijos gamta zmones G Eliasas tapo tikru kompozicijos meistru dalyvavo parodose Latvijoje uzsienyje Osle Kopenhagoje Londone Paryziuje Nutape buitiniu Derliaus nuemimas 1938 m Ankstyvas rytas 1945 m teminiu 1905 metai 1958 m kompoziciju portretu Dvigubas portretas 1952 m motinos 1953 m aktu natiurmortu Patyre XX a pradzioje modernizmo sroviu įtaka velesneje kuryboje remesi realizmo tonines tapybos principais Zymiausias portretas Maja su skeciu 1919 m Sestajame desimtmetyje emesis pasteles jis sukure daug įsimintinu sio zanro darbu Jo darbai turejo įtakos Latvijos vaizduojamojo meno raidai Parase straipsniu apie daile 1928 1940 m Latvijos enciklopedijos dailes istorijos skyriaus vadovas Daug jo darbu saugo Stokholmo Prahos Helsinkio Oslo Malmes muziejai 1983 m 774 jo tapybos darbai 258 pasteles 660 akvareliu 2422 straipsniu knygu ir kitu dokumentu perduota Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailes muziejui kuris įsikures Academia Petrina 1987 m rugsejo 23 d prie muziejaus atidengtas Gederto Eliaso paminklas dailininkas Įvertinimas1936 m Triju zvaigzdziu ordinas 1962 m Latvijos TSRS nusipelnes meno veikejasBibliografijaPrancuzu naujoji tapyba Francu jaunlaiku gleznieciba su broliu Kristapu Eliasu 1940 m Latvijos TSR dailes akademijai 20 metu 1919 1940 Latvijas PSR Makslas akademijas 20 gadi 1919 1940 m su A Pupu 1941 m SaltiniaiVirginija Siuksciene Paroda Gederto Eliaso tapyba Siauliu Ausros muziejus Gedertas Eliasas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 467 psl LiteraturaArt and Architecture Biographies Riga 1995 pp 146 147 A Osmanis Gederts Eliass Riga 1995 Latvian Fine Arts in 1860 1940 Riga 1986 J Silins Latvian Art in 1915 1940 I Stockholm 1988 Unerwartete Begegnung lettische Avantgarde 1910 1935 Koln 1990 NuorodosJelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailes muziejus Gederts Eliass Virtual Art Gallery Archyvuota kopija 2008 07 05 is Wayback Machine projekto Gederts Eliass Galerija neveikianti nuoroda