Gaudeamus igitur

Gaudeamus igitur – studentų himnas lotynų kalba, ypač populiarus Europos aukštosiose mokyklose.

Tiksli himno sukūrimo vieta nežinoma. Manoma, kad himnas sukurtas XIII arba XIV amžiuje, tikriausiai Paryžiaus universitete. Jo anksčiausios versijos, datuojamos 1267 m., lotyniškas rankraštis yra saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje. Plačiai paplito 1781 m. Christian Wilhelm Kindleben himno versija su XV a. kompozitoriaus Johannes Ockeghem muzika. Į lietuvių kalbą pirmą kartą himnas buvo išverstas F. Bekerio ir išspausdintas apie 1872 m. Tilžėje.

Tekstas

(Pirmos dvi ir paskutinė kiekvienos strofos eilutė giedant kartojama du kartus).

Lotynų kalba	Lietuvių kalba
Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus! Post iucundam iuventutem, post molestam senectutem nos habebit humus.	Taigi džiaukimės, kol esame jauni! Po malonios jaunystės, po sunkios senatvės mus priglaus žemė.
Vita nostra brevis est, brevi finietur. Venit mors velociter, rapit nos atrociter, nemini parcetur.	Mūsų gyvenimas yra trumpas, netrukus pasibaigs. Mirtis ateina greitai, pagrobia mus žiauriai, niekam nebus pasigailėjimo.
Vivant omnes virgines, faciles, formosae! Vivant et mulieres tenerae, amabiles, bonae, laboriosae!	Tegyvuoja visos merginos, meilios, dailios! Tegyvuoja ir moterys, švelnios, mylinčios, geros, darbščios!
Vivat academia! Vivant professores! Vivat membrum quodlibet! Vivant membra quaelibet! Semper sint in flore!	Tegyvuoja akademija! Tegyvuoja profesoriai! Tegyvuoja kiekvienas narys! Tegyvuoja visi nariai! Visada teklesti!
Vivat et res publica et qui illam regunt! Vivat nostra civitas, Maecenatum caritas, qui nos hic protegunt!	Tegyvuoja ir respublika, ir kurie ją valdo! Tegyvuoja mūsų miestas, Malonė mecenatų, kurie mus čia globoja!