Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Galileo Galilėjus Galileo GalileiJusto Sustermanso portretas apie 1640 m Gimė 1564 m vasario 15 d PizaMirė 1642 m sausio
Galilėjas Galilėjus
| Galileo Galilėjus Galileo Galilei | |
|---|---|
| Justo Sustermanso portretas, apie 1640 m. | |
| Gimė | 1564 m. vasario 15 d. Piza |
| Mirė | 1642 m. sausio 8 d. (77 metai) Florencija |
| Palaidotas (-a) | Šventojo Kryžiaus bazilika |
| Veikla | Astronomas, matematikas, filosofas, fizikas |
| Organizacijos | Padujos universitetas |
| Alma mater | Pizos universitetas |
| Žinomas (-a) už | atradimus kinematikos, dinamikos srityse, teleskopo ištobulinimą, heliocentrizmo pagrindimą ir Galilėjaus palydovų atradimą. |
| Vikiteka | Galilėjus |
| Parašas | |
Galileo Galilėjus (it. Galileo Galilei; 1564 m. vasario 15 d. – 1642 m. sausio 8 d.) – italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas.
Galilėjus prisidėjo prie teleskopo tobulinimo, astronominių atradimų, palaikė Mikalojaus Koperniko idėjas.
Biografija
Pirmieji metai
Galilėjus 1564 m. vasario 15 d. gimė Vincento Galilėjaus ir Džiulios Amanati šeimoje Italijoje, Pizos mieste. Buvo vyriausias iš septynių vaikų. Šeima priklausė mažajai Florencijos bajorijai ir vertėsi prekyba Pizoje. Tėvas Vincentas Galilėjus buvo liutnininkas, muzikantas ir dainininkas.
Vaikystėje Galilėjus labai anksti pasižymėjo puikiais rankų darbo įgūdžiais, pavyzdžiui, jam patiko gaminti pamatytų mašinų modelius.
Iki 10 metų mokėsi tėvų namuose, po to šeima persikėlė į Florenciją, kur mokėsi pas vietinį kunigą Jacopą Borginį (Jacopo Borghini). Vėliau Galilėjus įstojo į Santa Maria de Vallombrosa vienuolyną, maždaug 30 km į pietryčius nuo Florencijos. Tačiau bažnytinė karjera tęsėsi neilgai, kadangi tėvas, pasinaudojęs sūnaus akių liga, 1579 m. grąžino jį į Florenciją.
Mokslinė karjera
1581 m. septyniolikmetis Galilėjus tėvo prašymu pradėjo studijuoti mediciną. Tačiau jauną studentą labiau domino Aristotelio idėjos, o ne medicinos mokslas.
1583 m. Galilėjus susitiko su Toskanos dvaro matematiku ir susižavėjo matematika. Tada universitete jis pradėjo lankyti ne medicinos, o matematikos paskaitas. Tačiau jo tėvas nesutiko keisti profesijos ir 1585 m. Galilėjus paliko Pizos universitetą be diplomo. 1591 m. mirė jo tėvas ir jis turėjo rūpintis savo jaunuoju broliu Mikelanjolu (Michelagnolo).
1592 m. Galilėjus persikėlė į Paduvos universitetą, kur iki 1610 m. dėstė geometriją, mechaniką ir astronomiją. Palaikė Koperniko heliocentrinę teoriją, dėl ko buvo kritikuotas nemažos dalies astronomų. Galilėjaus teorija dėl scholastinės Aristotelio fizikos neigimo buvo pasmerkta inkvizicijos – 1615 m. ši paskelbė, kad heliocentrizmo teorija yra „kvaila, absurdiška ir eretiška“, mat ji prieštarauja bibliniam kreacionizmui. Į tai atsakydamas, Galilėjus 1632 m. išleido knygą „Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas – Ptolemajo ir Koperniko“, kurioje gynė savo požiūrį, kritikavo popiežių Urboną VIII. Galilėjus taip atstūmė tiek popiežių, tiek jėzuitus, iki tol rėmusius jo požiūrį. Tais pačiais metais Galilėjui teko stoti prieš inkvizicijos teismą. Iš pradžių priverstas tylėti, vėliau, grasinamas kankinimais, atsisakė savo pažiūrų. Nuo 1633 m. iki mirties gyveno kaime namų arešto sąlygomis prie Florencijos. 1638 m. išleido veikalą „Du nauji mokslai“, kuriame išdėstė savo pagrindinius mechanikos atradimus per keturių dešimtmečių laikotarpį.
Paskutinieji metai
Savo gyvenimo pabaigoje Galilėjus buvo visiškai aklas. Mirė 1642 m. sausio 8 d. , netoli Florencijos. Palaidotas Šventojo Kryžiaus bazilikoje Florencijoje.
Galileo Galilėjaus raštai
- 1610 m. aprašė savo atradimus knygoje „Žvaigždžių pasiuntinys“, kuri tapo viena iš skaitomiausių knygų Italijoje ir kitose šalyse.
- 1612 m. paskelbė darbą „Svarstymai apie kūnus, kurie yra vandenyje, ir apie tuos, kurie jame plaukia“.
- 1638 m. Olandijoje buvo išleistas jo veikalas „Pokalbiai ir matematiniai įrodinėjimai apie dvi naujas mokslo šakas“, kuris padėjo pamatus medžiagų mechanikos mokslui.
Išradimai
Galilėjui klaidingai priskiriama teleskopo išradėjo garbė, tačiau jis buvo vienas pirmųjų efektyviai panaudojusių teleskopą dangui stebėti. Naudodamasis 1608 m. Nyderlanduose išrasto teleskopo brėžiniais, jis pats susikonstravo aštuonis kartus didinantį teleskopą, o vėliau jį patobulino – naujasis teleskopas vaizdą galėjo didinti iki 20 kartų. Galilėjus 1610 m. atrado keturis didžiausius Jupiterio palydovus (Galilėjaus palydovai), Mėnulio kalnus, Veneros fazių kaitą, taip pat buvo vienas pirmųjų europiečių, stebėjusių Saulės dėmes (kinai dėmes stebėjo žymiai anksčiau). Pirmasis pasisakė prieš manierizmą. Idėjų semtis siūlė iš realaus gyvenimo.
Atrado švytuoklės švytavimo dėsnį ir sukonstravo hidrostatines svarstykles kietujų kūnų tankiui matuoti. 1589 m. tapęs matematikos profesoriumi, pasvirusiame Pizos bokšte tyrė laisvojo kritimo dėsnį. Jo konfliktas su Katalikų Bažnyčia įkvėpė daugelį žymių rašytojų (pavyzdžiui., Bertoldą Brechtą). Praėjus daugiau kaip trims amžiams po Galilėjaus mirties, popiežius Jonas Paulius II Bažnyčios vardu pripažino, kad su Galilėjumi buvo elgtasi neteisingai.
Kiti Galilėjaus išradimai:
- 1597 m. išrado , tačiau jis nebuvo labai tikslus matuojant temperatūrą, kadangi rodmenys labai priklausė nuo atmosferos slėgio.
- 1624 m. – mikroskopas. Nors 1609 m. Galilėjus jau buvo išradęs mikroskopą nepriklausomai nuo olandų, tačiau 1624 m. jam pavyko jį gerokai patobulinti.
Palikimas ir atminimo įamžinimas
Anot astrofiziko Stiveno Hokingo, Galilėjaus prisidėjimas prie modernaus mokslo gimimo turbūt ženklesnis nei bet ko kito.Albertas Einšteinas Galilėjų vadino modernaus mokslo tėvu.
Galilėjaus garbei pavadintas , , Jungtinių Amerikos Valstijų erdvėlaivis Jupiteriui ir jo palydovams tirti, Ispanijoje, pagreičio matavimo vienetas . Taip pat Galilėjaus vardas suteiktas nuo 2016 m. veikiančiai palydovinei navigacinei sistemai, .
2009 m. Galilėjui pagerbti išleistas pašto ženklas Lietuvoje. Mokslininko vardas minimas ir populiariosios kultūros kūriniuose, pavyzdžiui., britų roko grupės „Queen“ dainos „“ (angl. Bohemian Rhapsody) operinėje dalyje.
Šaltiniai
- Romualdas Karazija. Galilei Galileo (Galileo Galilėjus). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 358 psl.
- Brigitte Labbé, P.-F. Dupont-Beurier, Jean-Pierre Joblin, Galilée, Milan, 2009.
- Gribbin, J. (2009). Science. A History. 1543–2001. London: Penguin. p. 107. ISBN 978-0-14-104222-0.
- Sharratt 1994, psl. 45–66.
- Hannam 2009, pp. 303–316.
- Blackwell, R. (1991). Galileo, Bellarmine, and the Bible. Notre Dame: University of Notre Dame Press. p. 25. ISBN 978-0-268-01024-9.
- Hannam 2009, pp. 329–344.
- Sharratt 1994, pp. 127–131.
- Finocchiaro 2010, p. 74.
- Finocchiaro 1997, p. 47.
- Hilliam 2005, p. 96.
- Carney, J. E. (2000). Renaissance and Reformation, 1500–1620: a.
- KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 24 p. ISBN 5-430-03260-3.
- Algimantas Karpus. Mechanika: paskaitos. Vilnius: Enciklopedija, 2003, 23 p. ISBN 9986-433-29-0.
- „Medžiagų mechanikos istorijos apybraižos“. Suarchyvuota iš originalo 2014-11-27. Nuoroda tikrinta 2014-11-27.
- Hawking 1988, p. 179.
- Einstein 1954, p. 271.
- Stephen Hawking, Galileo and the Birth of Modern Science Archyvuota kopija 2012-03-24 iš Wayback Machine projekto., American Heritage’s Invention & Technology, 2009 m. pavasaris, 24-a serija, nr. 1, 36 pls.
- [1]Karazija, Romualdas. Galileo Galilei (VLE)
- Rikmeister. „Bohemian Rhapsody“. Everything2. Nuoroda tikrinta 2023-04-27.
Literatūra
- Einstein, A. (1954). Ideas and Opinions. Vertė Bargmann, S. London: Crown Publishers. ISBN 978-0-285-64724-4.
- Finocchiaro, M. A. (2010). Defending Copernicus and Galileo: Critical Reasoning in the two Affairs. Springer. ISBN 978-90-481-3200-3.
- Finocchiaro, M. A. (1997). Galileo on the world systems: a new abridged translation and guide. Berkeley: University of California Press. ISBN 978-0-520-20548-2.
- Hannam, J. (2009). God's philosophers: how the medieval world laid the foundations of modern science. Icon Books Ltd. ISBN 978-1-84831-158-9.
- Hawking, S. (1988). A Brief History of Time. New York: Bantam Books. ISBN 978-0-553-34614-5.
- Hilliam, R. (2005). Galileo Galilei: Father of modern science. The Rosen Publishing Group. ISBN 978-1-4042-0314-3.
- Sharratt, M. (1994). Galileo: Decisive Innovator. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-56671-1.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Galilėjas Galilėjus, Kas yra Galilėjas Galilėjus? Ką reiškia Galilėjas Galilėjus?
Galileo Galilejus Galileo GalileiJusto Sustermanso portretas apie 1640 m Gime 1564 m vasario 15 d PizaMire 1642 m sausio 8 d 77 metai FlorencijaPalaidotas a Sventojo Kryziaus bazilikaVeikla Astronomas matematikas filosofas fizikasOrganizacijos Padujos universitetasAlma mater Pizos universitetasZinomas a uz atradimus kinematikos dinamikos srityse teleskopo istobulinima heliocentrizmo pagrindima ir Galilejaus palydovu atradima Vikiteka GalilejusParasas Galileo Galilejus it Galileo Galilei 1564 m vasario 15 d 1642 m sausio 8 d italu astronomas matematikas filosofas ir fizikas Galilejus prisidejo prie teleskopo tobulinimo astronominiu atradimu palaike Mikalojaus Koperniko idejas BiografijaPirmieji metai Galilejus 1564 m vasario 15 d gime Vincento Galilejaus ir Dziulios Amanati seimoje Italijoje Pizos mieste Buvo vyriausias is septyniu vaiku Seima priklause mazajai Florencijos bajorijai ir vertesi prekyba Pizoje Tevas Vincentas Galilejus buvo liutnininkas muzikantas ir dainininkas Vaikysteje Galilejus labai anksti pasizymejo puikiais ranku darbo įgudziais pavyzdziui jam patiko gaminti pamatytu masinu modelius Iki 10 metu mokesi tevu namuose po to seima persikele į Florencija kur mokesi pas vietinį kuniga Jacopa Borginį Jacopo Borghini Veliau Galilejus įstojo į Santa Maria de Vallombrosa vienuolyna mazdaug 30 km į pietrycius nuo Florencijos Taciau baznytine karjera tesesi neilgai kadangi tevas pasinaudojes sunaus akiu liga 1579 m grazino jį į Florencija Moksline karjera 1581 m septyniolikmetis Galilejus tevo prasymu pradejo studijuoti medicina Taciau jauna studenta labiau domino Aristotelio idejos o ne medicinos mokslas 1583 m Galilejus susitiko su Toskanos dvaro matematiku ir susizavejo matematika Tada universitete jis pradejo lankyti ne medicinos o matematikos paskaitas Taciau jo tevas nesutiko keisti profesijos ir 1585 m Galilejus paliko Pizos universiteta be diplomo 1591 m mire jo tevas ir jis turejo rupintis savo jaunuoju broliu Mikelanjolu Michelagnolo 1592 m Galilejus persikele į Paduvos universiteta kur iki 1610 m deste geometrija mechanika ir astronomija Palaike Koperniko heliocentrine teorija del ko buvo kritikuotas nemazos dalies astronomu Galilejaus teorija del scholastines Aristotelio fizikos neigimo buvo pasmerkta inkvizicijos 1615 m si paskelbe kad heliocentrizmo teorija yra kvaila absurdiska ir eretiska mat ji priestarauja bibliniam kreacionizmui Į tai atsakydamas Galilejus 1632 m isleido knyga Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas Ptolemajo ir Koperniko kurioje gyne savo poziurį kritikavo popieziu Urbona VIII Galilejus taip atstume tiek popieziu tiek jezuitus iki tol remusius jo poziurį Tais paciais metais Galilejui teko stoti pries inkvizicijos teisma Is pradziu priverstas tyleti veliau grasinamas kankinimais atsisake savo paziuru Nuo 1633 m iki mirties gyveno kaime namu aresto salygomis prie Florencijos 1638 m isleido veikala Du nauji mokslai kuriame isdeste savo pagrindinius mechanikos atradimus per keturiu desimtmeciu laikotarpį Paskutinieji metai Savo gyvenimo pabaigoje Galilejus buvo visiskai aklas Mire 1642 m sausio 8 d netoli Florencijos Palaidotas Sventojo Kryziaus bazilikoje Florencijoje Galileo Galilejaus rastai1610 m aprase savo atradimus knygoje Zvaigzdziu pasiuntinys kuri tapo viena is skaitomiausiu knygu Italijoje ir kitose salyse 1612 m paskelbe darba Svarstymai apie kunus kurie yra vandenyje ir apie tuos kurie jame plaukia 1638 m Olandijoje buvo isleistas jo veikalas Pokalbiai ir matematiniai įrodinejimai apie dvi naujas mokslo sakas kuris padejo pamatus medziagu mechanikos mokslui IsradimaiGalilejui klaidingai priskiriama teleskopo isradejo garbe taciau jis buvo vienas pirmuju efektyviai panaudojusiu teleskopa dangui stebeti Naudodamasis 1608 m Nyderlanduose israsto teleskopo breziniais jis pats susikonstravo astuonis kartus didinantį teleskopa o veliau jį patobulino naujasis teleskopas vaizda galejo didinti iki 20 kartu Galilejus 1610 m atrado keturis didziausius Jupiterio palydovus Galilejaus palydovai Menulio kalnus Veneros faziu kaita taip pat buvo vienas pirmuju europieciu stebejusiu Saules demes kinai demes stebejo zymiai anksciau Pirmasis pasisake pries manierizma Ideju semtis siule is realaus gyvenimo Atrado svytuokles svytavimo desnį ir sukonstravo hidrostatines svarstykles kietuju kunu tankiui matuoti 1589 m tapes matematikos profesoriumi pasvirusiame Pizos bokste tyre laisvojo kritimo desnį Jo konfliktas su Kataliku Baznycia įkvepe daugelį zymiu rasytoju pavyzdziui Bertolda Brechta Praejus daugiau kaip trims amziams po Galilejaus mirties popiezius Jonas Paulius II Baznycios vardu pripazino kad su Galilejumi buvo elgtasi neteisingai Kiti Galilejaus isradimai 1597 m isrado taciau jis nebuvo labai tikslus matuojant temperatura kadangi rodmenys labai priklause nuo atmosferos slegio 1624 m mikroskopas Nors 1609 m Galilejus jau buvo isrades mikroskopa nepriklausomai nuo olandu taciau 1624 m jam pavyko jį gerokai patobulinti Palikimas ir atminimo įamzinimas2009 m Lietuvos pasto zenklas skirtas Galilejui Anot astrofiziko Stiveno Hokingo Galilejaus prisidejimas prie modernaus mokslo gimimo turbut zenklesnis nei bet ko kito Albertas Einsteinas Galileju vadino modernaus mokslo tevu Galilejaus garbei pavadintas Jungtiniu Amerikos Valstiju erdvelaivis Jupiteriui ir jo palydovams tirti Ispanijoje pagreicio matavimo vienetas Taip pat Galilejaus vardas suteiktas nuo 2016 m veikianciai palydovinei navigacinei sistemai 2009 m Galilejui pagerbti isleistas pasto zenklas Lietuvoje Mokslininko vardas minimas ir populiariosios kulturos kuriniuose pavyzdziui britu roko grupes Queen dainos angl Bohemian Rhapsody operineje dalyje SaltiniaiRomualdas Karazija Galilei Galileo Galileo Galilejus Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 358 psl Brigitte Labbe P F Dupont Beurier Jean Pierre Joblin Galilee Milan 2009 Gribbin J 2009 Science A History 1543 2001 London Penguin p 107 ISBN 978 0 14 104222 0 Sharratt 1994 psl 45 66 Hannam 2009 pp 303 316 Blackwell R 1991 Galileo Bellarmine and the Bible Notre Dame University of Notre Dame Press p 25 ISBN 978 0 268 01024 9 Hannam 2009 pp 329 344 Sharratt 1994 pp 127 131 Finocchiaro 2010 p 74 Finocchiaro 1997 p 47 Hilliam 2005 p 96 Carney J E 2000 Renaissance and Reformation 1500 1620 a KARAZIJA Romualdas Įzymus fizikai ir ju atradimai Kaunas Sviesa 2002 24 p ISBN 5 430 03260 3 Algimantas Karpus Mechanika paskaitos Vilnius Enciklopedija 2003 23 p ISBN 9986 433 29 0 Medziagu mechanikos istorijos apybraizos Suarchyvuota is originalo 2014 11 27 Nuoroda tikrinta 2014 11 27 Hawking 1988 p 179 Einstein 1954 p 271 Stephen Hawking Galileo and the Birth of Modern Science Archyvuota kopija 2012 03 24 is Wayback Machine projekto American Heritage s Invention amp Technology 2009 m pavasaris 24 a serija nr 1 36 pls 1 Karazija Romualdas Galileo Galilei VLE Rikmeister Bohemian Rhapsody Everything2 Nuoroda tikrinta 2023 04 27 LiteraturaEinstein A 1954 Ideas and Opinions Verte Bargmann S London Crown Publishers ISBN 978 0 285 64724 4 Finocchiaro M A 2010 Defending Copernicus and Galileo Critical Reasoning in the two Affairs Springer ISBN 978 90 481 3200 3 Finocchiaro M A 1997 Galileo on the world systems a new abridged translation and guide Berkeley University of California Press ISBN 978 0 520 20548 2 Hannam J 2009 God s philosophers how the medieval world laid the foundations of modern science Icon Books Ltd ISBN 978 1 84831 158 9 Hawking S 1988 A Brief History of Time New York Bantam Books ISBN 978 0 553 34614 5 Hilliam R 2005 Galileo Galilei Father of modern science The Rosen Publishing Group ISBN 978 1 4042 0314 3 Sharratt M 1994 Galileo Decisive Innovator Cambridge Cambridge University Press ISBN 978 0 521 56671 1