Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Friulio hercogystė Friulio hercogija it Ducato del Friuli seniausia ir viena didžiausių lombardų hercogijų buvusi buferi
Friulio hercogystė
Friulio hercogystė, Friulio hercogija (it. Ducato del Friuli) – seniausia ir viena didžiausių lombardų hercogijų, buvusi buferiu tarp Italijos ir slavų žemių. Kaip ir , Benevento ir Friulio valdovai kelis kartus bandė atsiskirti nuo Lombardų karalystės, kurios sostinė buvop Pavijoje.
| it. Ducato del Friuli ' Friulio hercogystė | |||||
| , vėliau - Frankų imperijos vasalas | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | |||||
| Kalbos | italų | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| hercogas | |||||
| 568–584 | Grasulfas I ar Gisulfas I | ||||
| 584–590 | Gisulfas I | ||||
| Era | viduramžiai | ||||
| - Lombardų karalius užkariavo teritoriją ir paskytė sūnėną Gisulfą I | 569 m., 569 | ||||
| - Suskaldyta į atskiras grafystės. | 828 m. | ||||
Friulį Italijoje lombardai, vedami Alboino, 568 m. užkariavo pirmiausia. Prieš skverbdamasis gilyn į Italiją Alboinas užkariautos srities valdytoju paskyrė savo sūnėną Gisulfą I (Gisulf I), kuriam leido pasirinkti kilmingųjų šeimas, kurios apgyvendins tą kraštą. Pradžioje hercogija šiaurėje ir rytuose buvo apribota Karnijos Alpėmis ir , pro kur įsiveržti priuešams buvo sunku. Pietuose buvo Ravenos egzarchatas, kur hercogija pradžioje neturėjo pakrantės. Rytuose, palei Adrijos jūrą, buvo lyguma, besijungianti su Panonijos lyguma, pro kur buvo patogu veržtis užpuolikams (chorvatams, avarams, o vėliau – madjarams). Vakarinė siena pradžioje buvo neapibrėžta, kol po vėlesnių užkariavimų buvo įkurta , kurios žemės plytėjo už Taljamento upės (Tagliamento), tarp Livencos (Livenza) ir Pjavos (Piave) upių.
Pradžioje pagrindinis miestas buvo romėnų Akvilėja (Aquileia), bet vėliau ja tapo Forum Julii, o dabar vadinasi Čividale del Friulis (it. Cividale del Friuli).
Hercogai savo teritoriją plėtė į pietus egzarchato sąskaita: 615 m. buvo užkariauta Konkordija (Concordia), 642 m. – Opitergijus (Opitergium, dabartinis Oderzo). 663 m. Čividalę trumpam užgrovė avarai, bet Benevento hercogas Grimoaldas I miestą iš avarų atėmė.
Hercogas Hrodgaudas (Hrodgaud) 776 m. sukilo prieš Karolį Didįjį ir žuvo mūšyje. Karolis Didysis nauju hercogu paskyrė Makarijų (Macarius). Hercogija toliau gyvavo Frankų imperijoje iki 828 m., kai ją padalino į atskiras grafystes ir taip panaikino.
846 m. vientisumas buvo atkurtas, bet tai jau buvo Friulio marka.
Išnašos
- Thomas Hodgkin, Italy and Her Invaders, vol. 5:160.
- Paul the Deacon, Historia Langobardorum, ii.9.65-66.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Friulio hercogystė, Kas yra Friulio hercogystė? Ką reiškia Friulio hercogystė?
Friulio hercogyste Friulio hercogija it Ducato del Friuli seniausia ir viena didziausiu lombardu hercogiju buvusi buferiu tarp Italijos ir slavu zemiu Kaip ir Benevento ir Friulio valdovai kelis kartus bande atsiskirti nuo Lombardu karalystes kurios sostine buvop Pavijoje it Ducato del Friuli Friulio hercogyste veliau Franku imperijos vasalas 569 828 Veliava HerbasSostineKalbos italuValdymo forma monarchijahercogas 568 584 Grasulfas I ar Gisulfas I 584 590 Gisulfas IEra viduramziai Lombardu karalius uzkariavo teritorija ir paskyte sunena Gisulfa I 569 m 569 Suskaldyta į atskiras grafystes 828 m Friulį Italijoje lombardai vedami Alboino 568 m uzkariavo pirmiausia Pries skverbdamasis gilyn į Italija Alboinas uzkariautos srities valdytoju paskyre savo sunena Gisulfa I Gisulf I kuriam leido pasirinkti kilminguju seimas kurios apgyvendins ta krasta Pradzioje hercogija siaureje ir rytuose buvo apribota Karnijos Alpemis ir pro kur įsiverzti priuesams buvo sunku Pietuose buvo Ravenos egzarchatas kur hercogija pradzioje neturejo pakrantes Rytuose palei Adrijos jura buvo lyguma besijungianti su Panonijos lyguma pro kur buvo patogu verztis uzpuolikams chorvatams avarams o veliau madjarams Vakarine siena pradzioje buvo neapibrezta kol po velesniu uzkariavimu buvo įkurta kurios zemes plytejo uz Taljamento upes Tagliamento tarp Livencos Livenza ir Pjavos Piave upiu Pradzioje pagrindinis miestas buvo romenu Akvileja Aquileia bet veliau ja tapo Forum Julii o dabar vadinasi Cividale del Friulis it Cividale del Friuli Hercogai savo teritorija plete į pietus egzarchato saskaita 615 m buvo uzkariauta Konkordija Concordia 642 m Opitergijus Opitergium dabartinis Oderzo 663 m Cividale trumpam uzgrove avarai bet Benevento hercogas Grimoaldas I miesta is avaru ateme Hercogas Hrodgaudas Hrodgaud 776 m sukilo pries Karolį Didįjį ir zuvo musyje Karolis Didysis nauju hercogu paskyre Makariju Macarius Hercogija toliau gyvavo Franku imperijoje iki 828 m kai ja padalino į atskiras grafystes ir taip panaikino 846 m vientisumas buvo atkurtas bet tai jau buvo Friulio marka IsnasosThomas Hodgkin Italy and Her Invaders vol 5 160 Paul the Deacon Historia Langobardorum ii 9 65 66