Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Fitocenozė sen gr phyton augalas koinos bendras dar vadinama augalų bendrija ilgainiui dėl sukcesinių procesų susiformav
Fitocenozė
Fitocenozė (sen. gr. phyton 'augalas', koinos 'bendras'), dar vadinama augalų bendrija, – ilgainiui dėl sukcesinių procesų susiformavusi ir esant toms pačioms aplinkos sąlygoms atsikartojanti (pastovi) įvairių rūšių augalų visuma tam tikroje teritorijoje. Fitocenozė susiformuoja santykinai vienalyčiame pagal aplinkos sąlygas kraštovaizdžio plote ir yra sudaryta iš atitinkamoms sąlygoms charakteringų augalų rūšių.
Fitocenozių (augalų bendrijų) visuma tam tikroje Žemės rutulio teritorijoje apibrėžiama kaip augalija. Fitocenozės, kartu su zoocenozėmis ir , sudaro biocenozės. Botanikos mokslo šaka, tirianti augalų bendrijas, jų išskyrimą bei klasifikaciją, vadinama fitosociologija (fitocenologija).
Struktūra
Kiekvienai fitocenozei būdingi saviti struktūrinės organizacijos parametrai, skiriantys ją nuo gretimų augalų bendrijų. Skiriama rūšinė (floristinė) ir erdvinė augalų bendrijų struktūra.
Floristinė struktūra
Floristinė struktūra apibūdina fitocenozę sudarančių rūšių tarpusavio kiekybines proporcijas, kurios gali būti išreiškiamos rūšine sudėtimi, gausumu, projekciniu padengimu, aptikimo dažniu ir kitais rodikliais. Fitocenozės rūšinė įvairovė susideda iš dviejų komponentų:
- rūšių sudėties ir jų gausumo, charakterizuojamo tam tikroje bendrijoje ar teritorijoje esančių augalų rūšių bendru skaičiumi;
- rūšių tolygumo, paremto kiekvienos rūšies reikšmingumu bendrijai. Augalų bendrijos rūšinę sudėtį lemia dirvožemio savybės, vietovės topografija, klimatas, veiklos pobūdis bei intensyvumas ir kiti aplinkos veiksniai.
Erdvinė struktūra
Erdvinė fitocenozės organizacija susideda iš vertikaliosios ir horizontaliosios struktūros:
- Vertikalioji struktūra (kitaip vadinama vertikaliąja fitocenozės diferenciacija, vertikaliąja augalų dangos , ardiškumu) yra charakterizuojama įvairių augalų gyvenimo formų (pvz., medžių, krūmų, žolinių augalų ir kt.) sudėtimi ir erdviniu išsidėstymu bendrijoje. Vertikalioji struktūra ypač gerai atsiskleidžia miškų bendrijose, tačiau ji būdinga ir pievų bendrijoms. Pagal Hulto skalę, skiriami tokie sluoksniai (ardai): M1 – aukštų medžių (daugiau kaip 6 m), M2 – žemų medžių (iki 6 m), K – krūmų (apie 2 m aukščio), Ž – žolių ir krūmokšnių, S – samanų ir kerpių.
- Horizontaliąją fitocenozės struktūrą (zoniškumą) apibūdina skirtingų plotų mozaika, iš dalies aprašoma rūšinio padengimo pobūdžio.
Erdvinei augalų bendrijos struktūrai būdinga diferenciacija laiko atžvilgiu, kadangi dėl augalų sezoniškumo ir vešančių rūšių tarpusavio kaitos per vegetacijos periodą kinta ir visos bendrijos fizionomija.
Klasifikacija
Kadangi fitozenozių rūšinę ir erdvinę sudėtį sąlygojančios ekologinės amplitudės yra linkusios telktis erdvėje, sudarydamos didesnius ar mažesnius vienalyčių aplinkos sąlygų plotus, augalų bendrijos gali būti apibrėžiamos geografiškai ir klasifikuojamos pagal tam tikras diagnostines augalų rūšis.
Europoje, taip pat ir Lietuvoje, dominuojanti fitocenozių klasifikacijos sistema remiasi XX a. pirmosios pusės prancūzų ir šveicarų fitocenologijos mokyklos atstovo (J. Braun-Blanquet, 1884–1980) išvystytais augalų bendrijų tyrimo, taksonomijos ir nomenklatūros metodais. Taikant šiuos metodus, bendrijos subordinuojamos į hierarchines sistemas pagal diagnostines rūšis, kurias sudaro charakteringos ir diferencinės rūšys, o fitocenozės pavadinimas sudaromas prie šių rūšių pavadinimų pridedant hierarchinį sintaksono (augalų bendrijų taksonomijos vieneto) rangą nurodančias priesagas.
Pagrindinis augalų bendrijų sintaksonas yra asociacija. Asociacija – smulkiausias sintaksonominio skirstymo vienetas, turintis vienareikšmiškai apibrėžtą floristinį, taip pat ekologinį ir biogeografinį tapatumą. Asociacijos yra sudarytos iš panašių augalų bendrijų, pasižyminčių panašia rūšine sudėtimi ir buveinėmis ir savo ruožtu pagal hierarchinę klasifikavimo sistemą grupuojamos į sąjungas, eiles ir klases. Asociacijos rango sintaksoną lotynų kalba pažymi priesaga -etum (lietuvių kalba -ynas), sąjungos – -ion (lietuvių kalba -ynai), eilės – -etalia, klasės – -etea (dviejų pastarųjų rangų sintaksonams lietuvių kalba rangą žyminčių priesagų netaikoma). Prie kiekvieno sintaksono paprastai nurodomas jį aprašęs autorius ir sintaksono aprašo paskelbimo metai.
| Sintaksono rangas | Lotyniško vardo priesaga | Sintaksono lotyniško vardo pavyzdys | Sintaksono lietuviško vardo pavyzdys |
|---|---|---|---|
| Klasė | -etea | Molinio-Arrhenatheretea elatioris R. Tx. 1937 | Trąšios pievos |
| Eilė | -etalia | Arrhenatheretalia elatioris Pawłowski 1928 | Europinės trąšios pievos |
| Sąjunga | -ion | Arrhenatherion elatioris (Br.-Bl. 1925) W. Koch 1926 | Avižuolynai |
| Asociacija | -etum | Arrhenatheretum elatioris Br.-Bl. ex Scherrer 1925 | Aukštasis avižuolynas |
Buveinės
Pagal tai, kokias aplinkos sąlygas sukuria kitiems toje pačioje teritorijoje įsikuriantiems organizmams (pvz., grybams, gyvūnams, mikroorganizmams), tam tikra fitocenozė gali būti priskirta prie vieno ar kito buveinės tipo ar tipų grupės. Nors buveinių klasifikacija ir nomenklatūra dažnai nesiremia vien augalų bendrijomis, identifikuojant buveines daug dėmesio skiriama būtent augalų rūšinei sudėčiai ir būdingųjų augalų rūšių kompleksams, tad fitocenozes galima klasifikuoti ir pagal buveinės tipą.
Pagrindiniai Lietuvos augaliją sudarantys buveinių tipai yra šie:
- Miškai
- Pievos
- Vidaus paviršiniai vandens telkiniai
- Pelkės
- Smėlynai
- Viržynai ir
Dėl urbanizacijos plėtros ir vis didėjančio skaičiaus miestuose besitelkiančių ruderalinių augalų, formuojančių savitas bendrijas sąvartynuose, rekreacijos zonose, prie transporto magistralių ar kiemuose, galima išskirti ir specifinį miestams būdingą fitocenozių tipą – urbofitocenozes. Taip pat, kadangi dėl sinantropizacijos (prisitaikymo gyventi žmogaus aplinkoje) poveikio stipriai pakinta net ir gamtinių fitocenozių, susiformuojančių urbanizuotose teritorijose, struktūra, tokias bendrijas, pvz., miestuose esančius miškus, siūloma traktuoti kaip savitą fitocenozės tipą.
Šaltiniai
- Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir jų būdingosios rūšys. – Vilnius
- Willner W., 2006. The association concept revisited. Phytocoenologia, 36(1), 67-76. DOI: 10.1127/0340-269X/2006/0036-0067
- Tupčiauskaitė J., 2012. Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai. – Vilnius.
- Bernat A., 2020. Miesto miškų ir ekotonų sudėtis, struktūra, sinantropizacija ir miško įtaka gyventojų gyvenimo kokybei: daktaro disertacija. – Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas.
Taip pat skaitykite
- Biocenozė
- Biotopas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fitocenozė, Kas yra Fitocenozė? Ką reiškia Fitocenozė?
Fitocenoze sen gr phyton augalas koinos bendras dar vadinama augalu bendrija ilgainiui del sukcesiniu procesu susiformavusi ir esant toms pacioms aplinkos salygoms atsikartojanti pastovi įvairiu rusiu augalu visuma tam tikroje teritorijoje Fitocenoze susiformuoja santykinai vienalyciame pagal aplinkos salygas krastovaizdzio plote ir yra sudaryta is atitinkamoms salygoms charakteringu augalu rusiu Fitocenoziu augalu bendriju visuma tam tikroje Zemes rutulio teritorijoje apibreziama kaip augalija Fitocenozes kartu su zoocenozemis ir sudaro biocenozes Botanikos mokslo saka tirianti augalu bendrijas ju isskyrima bei klasifikacija vadinama fitosociologija fitocenologija StrukturaKiekvienai fitocenozei budingi saviti strukturines organizacijos parametrai skiriantys ja nuo gretimu augalu bendriju Skiriama rusine floristine ir erdvine augalu bendriju struktura Floristine struktura Floristine struktura apibudina fitocenoze sudaranciu rusiu tarpusavio kiekybines proporcijas kurios gali buti isreiskiamos rusine sudetimi gausumu projekciniu padengimu aptikimo dazniu ir kitais rodikliais Fitocenozes rusine įvairove susideda is dvieju komponentu rusiu sudeties ir ju gausumo charakterizuojamo tam tikroje bendrijoje ar teritorijoje esanciu augalu rusiu bendru skaiciumi rusiu tolygumo paremto kiekvienos rusies reiksmingumu bendrijai Augalu bendrijos rusine sudetį lemia dirvozemio savybes vietoves topografija klimatas veiklos pobudis bei intensyvumas ir kiti aplinkos veiksniai Erdvine struktura Erdvine fitocenozes organizacija susideda is vertikaliosios ir horizontaliosios strukturos Vertikalioji struktura kitaip vadinama vertikaliaja fitocenozes diferenciacija vertikaliaja augalu dangos ardiskumu yra charakterizuojama įvairiu augalu gyvenimo formu pvz medziu krumu zoliniu augalu ir kt sudetimi ir erdviniu issidestymu bendrijoje Vertikalioji struktura ypac gerai atsiskleidzia misku bendrijose taciau ji budinga ir pievu bendrijoms Pagal Hulto skale skiriami tokie sluoksniai ardai M1 aukstu medziu daugiau kaip 6 m M2 zemu medziu iki 6 m K krumu apie 2 m aukscio Z zoliu ir krumoksniu S samanu ir kerpiu Horizontaliaja fitocenozes struktura zoniskuma apibudina skirtingu plotu mozaika is dalies aprasoma rusinio padengimo pobudzio Erdvinei augalu bendrijos strukturai budinga diferenciacija laiko atzvilgiu kadangi del augalu sezoniskumo ir vesanciu rusiu tarpusavio kaitos per vegetacijos perioda kinta ir visos bendrijos fizionomija KlasifikacijaAukstapelkiu klasei priskiriama augalu bendrija Kadangi fitozenoziu rusine ir erdvine sudetį salygojancios ekologines amplitudes yra linkusios telktis erdveje sudarydamos didesnius ar mazesnius vienalyciu aplinkos salygu plotus augalu bendrijos gali buti apibreziamos geografiskai ir klasifikuojamos pagal tam tikras diagnostines augalu rusis Europoje taip pat ir Lietuvoje dominuojanti fitocenoziu klasifikacijos sistema remiasi XX a pirmosios puses prancuzu ir sveicaru fitocenologijos mokyklos atstovo J Braun Blanquet 1884 1980 isvystytais augalu bendriju tyrimo taksonomijos ir nomenklaturos metodais Taikant siuos metodus bendrijos subordinuojamos į hierarchines sistemas pagal diagnostines rusis kurias sudaro charakteringos ir diferencines rusys o fitocenozes pavadinimas sudaromas prie siu rusiu pavadinimu pridedant hierarchinį sintaksono augalu bendriju taksonomijos vieneto ranga nurodancias priesagas Pagrindinis augalu bendriju sintaksonas yra asociacija Asociacija smulkiausias sintaksonominio skirstymo vienetas turintis vienareiksmiskai apibrezta floristinį taip pat ekologinį ir biogeografinį tapatuma Asociacijos yra sudarytos is panasiu augalu bendriju pasizyminciu panasia rusine sudetimi ir buveinemis ir savo ruoztu pagal hierarchine klasifikavimo sistema grupuojamos į sajungas eiles ir klases Asociacijos rango sintaksona lotynu kalba pazymi priesaga etum lietuviu kalba ynas sajungos ion lietuviu kalba ynai eiles etalia klases etea dvieju pastaruju rangu sintaksonams lietuviu kalba ranga zyminciu priesagu netaikoma Prie kiekvieno sintaksono paprastai nurodomas jį aprases autorius ir sintaksono apraso paskelbimo metai Hierarchine sintaksonu sistema Sintaksono rangas Lotynisko vardo priesaga Sintaksono lotynisko vardo pavyzdys Sintaksono lietuvisko vardo pavyzdysKlase etea Molinio Arrhenatheretea elatioris R Tx 1937 Trasios pievosEile etalia Arrhenatheretalia elatioris Pawlowski 1928 Europines trasios pievosSajunga ion Arrhenatherion elatioris Br Bl 1925 W Koch 1926 AvizuolynaiAsociacija etum Arrhenatheretum elatioris Br Bl ex Scherrer 1925 Aukstasis avizuolynasBuveinesPagal tai kokias aplinkos salygas sukuria kitiems toje pacioje teritorijoje įsikuriantiems organizmams pvz grybams gyvunams mikroorganizmams tam tikra fitocenoze gali buti priskirta prie vieno ar kito buveines tipo ar tipu grupes Nors buveiniu klasifikacija ir nomenklatura daznai nesiremia vien augalu bendrijomis identifikuojant buveines daug demesio skiriama butent augalu rusinei sudeciai ir budinguju augalu rusiu kompleksams tad fitocenozes galima klasifikuoti ir pagal buveines tipa Pievos buveine sudaranti augalu bendrija Pagrindiniai Lietuvos augalija sudarantys buveiniu tipai yra sie Miskai Pievos Vidaus pavirsiniai vandens telkiniai Pelkes Smelynai Virzynai ir Del urbanizacijos pletros ir vis didejancio skaiciaus miestuose besitelkianciu ruderaliniu augalu formuojanciu savitas bendrijas savartynuose rekreacijos zonose prie transporto magistraliu ar kiemuose galima isskirti ir specifinį miestams budinga fitocenoziu tipa urbofitocenozes Taip pat kadangi del sinantropizacijos prisitaikymo gyventi zmogaus aplinkoje poveikio stipriai pakinta net ir gamtiniu fitocenoziu susiformuojanciu urbanizuotose teritorijose struktura tokias bendrijas pvz miestuose esancius miskus siuloma traktuoti kaip savita fitocenozes tipa SaltiniaiUlevicius A Tupciauskaite J 2013 Ekosistemu praktikumas buveines ir ju budingosios rusys Vilnius Willner W 2006 The association concept revisited Phytocoenologia 36 1 67 76 DOI 10 1127 0340 269X 2006 0036 0067 Tupciauskaite J 2012 Botanikos mokomoji lauko praktika Stuomeniniu augalu mokomuju ekskursiju konspektai uzduotys ir kontroliniai klausimai Vilnius Bernat A 2020 Miesto misku ir ekotonu sudetis struktura sinantropizacija ir misko įtaka gyventoju gyvenimo kokybei daktaro disertacija Kaunas Vytauto Didziojo universitetas Taip pat skaitykiteBiocenoze Biotopas