Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Feručas BuzonisF Buzonis apie 1906 metusGimė 1866 m balandžio 1 d EmpolisMirė 1924 m liepos 27 d 58 metai BerlynasTautyb
Ferruccio Busoni
| Feručas Buzonis | |
|---|---|
| F. Buzonis apie 1906 metus | |
| Gimė | 1866 m. balandžio 1 d. Empolis |
| Mirė | 1924 m. liepos 27 d. (58 metai) Berlynas |
| Tautybė | italas |
| Tėvas | Ferdinando Busoni |
| Motina | Anna Weiss |
| Sutuoktinis (-ė) | Gerda Sjöstrand |
| Veikla | Kompozitorius, pianistas, pedagogas, dirigentas ir muzikos teoretikas |
| Vikiteka | Ferruccio Busoni |
Feručas Buzonis (it. Ferruccio Busoni, 1866 m. balandžio 1 d., Empolis – 1924 m. liepos 27 d., Berlynas) – XIX a. pb. ir XX a. pr. italų kompozitorius, pianistas, dirigentas, muzikos pedagogas ir teoretikas.
Biografija
Feručas Buzonis (pilnas vardas Feručas Dantė Mikelandželas Benvenutas) gimė 1866 m. balandžio 1 d. Empolyje muzikantų šeimoje. Jo tėvas Ferdinandas buvo klarnetistas ir motina Ana, kilusi iš Austrijos − pianistė. Po Feručo gimimo šeima persikėlė iš Toskanos į Triestą, kur 1873 m. Feručas pradėjo pianisto veiklą ir parašė pirmą žinomą savo kūrinį. Jis daugiausiai lavinosi savarankiškai padedamas tėvų ir tapo neblogu lingvistu. 1875 m. pravedė pirmąjį savo koncertą. Vėliau jis prisiminė „aš niekuomet neturėjau vaikystės“. Vos devynerių metų būdamas F. Buzonis pradėjo studijas Vienos konservatorijoje, tačiau ją paliko po dvejų metų nepatenkintas mokymo metodais. 1881 m. F. Buzonis pradėjo mokslus pas Vilhelmą Majerį Grace. V. Majeris mokė jį kompozicijos ir kontrapunkto, sukėlė ilgalaikį susižavėjimą Mocarto kūryba bei susidomėjimą misticizmu ir orientalistine filosofija. 1885−1888 m. F. Buzonis studijavo Leipcige, kur susipažino su F. Deliju, G. Maleriu, vokiečių muzikos leidėjais. Po to jis užėmė dėstytojo postą Helsinkio muzikos kolegijoje, kur jo pažįstamais tapo J. Sibelijus ir broliai Jarnefeltai. 1890 m. F. Buzonis laimėjo A. Rubinšteino prizą už grojimą pianinu ir kompoziciją Sankt Peterburge. Jis dėstė Maskvoje, kur vedė švedę Gerdą Šjostrand. Po to persikėlė į JAV, mokė Bostone ir Niujorke.
1894 m. F. Buzonis grįžo į Europą, apsistojo Berlyne. Iki 1914 m. jis aktyviai dalyvavo koncertinėje veikloje, vedė to laikmečio ir praeities kompozitorių (daugiausiai J. S. Bacho, L. van Betchoveno, F. Listo) koncertus, dėstė bei kūrė savo muziką. F. Buzonio ankstyvoji kūryba buvo romantinio stiliaus (pvz., „Sonata E minore“), brandžiojo stiliaus pasikeitimas prasidėjo su 1907 m. sukurtomis „Elegijomis“ pianinui. Jis propagavo A. Šionbergo, B. Bartoko, E. Varezo kūrybą. 1911 m. šešiais rečitaliais, dedikuotais F. Listo kūriniams, F. Buzonis sulaukė didelės šlovės savo pianisto talentu, tačiau ši šlovė užmaskavo jo kompozitoriaus veiklą ir jo operos „Vedybų pasirinkimas“ (Die Brautwahl) premjera 1912 m. praėjo beveik nepastebėta. Po koncertų turo Italijoje jam buvo pasiūlytas dėstytojo postas Bolonijos muzikos licėjuje, tačiau tuometinė Italijos muzikinė kultūra F. Buzonio netenkino ir jis greitu laiku šio posto (dėstė 1913−1915 m.) atsisakė. Italijai įstojus į Pirmąjį pasaulinį karą F. Buzonis persikėlė gyventi į neutralią Šveicariją. 1916 m. publikuotas jo muzikos teoretinis veikalas „Muzikos naujosios estetikos eskizas“ (Entwurf einer neuen Ästhetik der Tonkunst). Ciuriche jis sukūrė dvi sekančias savo operas „Arlekinas“ ir „Turandot“. 1920 m. įkūrus Veimaro respubliką F. Buzonis grįžo į Vokietiją, dėstė kompoziciją Berlyno meno akademijoje. F. Buzonis mirė 1924 m. liepos 27 d. Berlyne taip ir neužbaigęs savo ketvirtosios operos „Daktaras Faustas“. Vienu iš pažymėtinų jo kūrinių yra „Koncertas pianinui“ (1904), trunkantis daugiau nei valandą, kuriame panaudoti orkestras ir choras, ir reikalaujantis ypač daug pastangų iš solisto (pianinu). 1949 m. įsteigtas F. Buzonio vardo tarptautinis pianistų konkursas Bolcane.
Literatūra
- Antony Beaumont, Grove Music Online, 2001 Archyvuota kopija 2017-11-07 iš Wayback Machine projekto.
- The Concise Oxford Dictionary of Music, 2007[neveikianti nuoroda]
- Encyclopaedia Britannica, 2006 09 28
Šaltiniai
- , 88 notes pour piano solo, Neva Editions, 2015, p.172. ISBN 978-2-3505-5192-0
Nuorodos
- F. Buzonio kūrinių partitūros IMSLP svetainėje
- Įrašų indeksas discogs.com svetainėje
- Ferruccio Busoni svetainėje Last.fm
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ferruccio Busoni, Kas yra Ferruccio Busoni? Ką reiškia Ferruccio Busoni?
Ferucas BuzonisF Buzonis apie 1906 metusGime 1866 m balandzio 1 d EmpolisMire 1924 m liepos 27 d 58 metai BerlynasTautybe italasTevas Ferdinando BusoniMotina Anna WeissSutuoktinis e Gerda SjostrandVeikla Kompozitorius pianistas pedagogas dirigentas ir muzikos teoretikasVikiteka Ferruccio Busoni Ferucas Buzonis it Ferruccio Busoni 1866 m balandzio 1 d Empolis 1924 m liepos 27 d Berlynas XIX a pb ir XX a pr italu kompozitorius pianistas dirigentas muzikos pedagogas ir teoretikas BiografijaFerucas Buzonis pilnas vardas Ferucas Dante Mikelandzelas Benvenutas gime 1866 m balandzio 1 d Empolyje muzikantu seimoje Jo tevas Ferdinandas buvo klarnetistas ir motina Ana kilusi is Austrijos pianiste Po Feruco gimimo seima persikele is Toskanos į Triesta kur 1873 m Ferucas pradejo pianisto veikla ir parase pirma zinoma savo kurinį Jis daugiausiai lavinosi savarankiskai padedamas tevu ir tapo neblogu lingvistu 1875 m pravede pirmajį savo koncerta Veliau jis prisimine as niekuomet neturejau vaikystes Vos devyneriu metu budamas F Buzonis pradejo studijas Vienos konservatorijoje taciau ja paliko po dveju metu nepatenkintas mokymo metodais 1881 m F Buzonis pradejo mokslus pas Vilhelma Majerį Grace V Majeris moke jį kompozicijos ir kontrapunkto sukele ilgalaikį susizavejima Mocarto kuryba bei susidomejima misticizmu ir orientalistine filosofija 1885 1888 m F Buzonis studijavo Leipcige kur susipazino su F Deliju G Maleriu vokieciu muzikos leidejais Po to jis uzeme destytojo posta Helsinkio muzikos kolegijoje kur jo pazįstamais tapo J Sibelijus ir broliai Jarnefeltai 1890 m F Buzonis laimejo A Rubinsteino priza uz grojima pianinu ir kompozicija Sankt Peterburge Jis deste Maskvoje kur vede svede Gerda Sjostrand Po to persikele į JAV moke Bostone ir Niujorke 1894 m F Buzonis grįzo į Europa apsistojo Berlyne Iki 1914 m jis aktyviai dalyvavo koncertineje veikloje vede to laikmecio ir praeities kompozitoriu daugiausiai J S Bacho L van Betchoveno F Listo koncertus deste bei kure savo muzika F Buzonio ankstyvoji kuryba buvo romantinio stiliaus pvz Sonata E minore brandziojo stiliaus pasikeitimas prasidejo su 1907 m sukurtomis Elegijomis pianinui Jis propagavo A Sionbergo B Bartoko E Varezo kuryba 1911 m sesiais recitaliais dedikuotais F Listo kuriniams F Buzonis sulauke dideles sloves savo pianisto talentu taciau si slove uzmaskavo jo kompozitoriaus veikla ir jo operos Vedybu pasirinkimas Die Brautwahl premjera 1912 m praejo beveik nepastebeta Po koncertu turo Italijoje jam buvo pasiulytas destytojo postas Bolonijos muzikos licejuje taciau tuometine Italijos muzikine kultura F Buzonio netenkino ir jis greitu laiku sio posto deste 1913 1915 m atsisake Italijai įstojus į Pirmajį pasaulinį kara F Buzonis persikele gyventi į neutralia Sveicarija 1916 m publikuotas jo muzikos teoretinis veikalas Muzikos naujosios estetikos eskizas Entwurf einer neuen Asthetik der Tonkunst Ciuriche jis sukure dvi sekancias savo operas Arlekinas ir Turandot 1920 m įkurus Veimaro respublika F Buzonis grįzo į Vokietija deste kompozicija Berlyno meno akademijoje F Buzonis mire 1924 m liepos 27 d Berlyne taip ir neuzbaiges savo ketvirtosios operos Daktaras Faustas Vienu is pazymetinu jo kuriniu yra Koncertas pianinui 1904 trunkantis daugiau nei valanda kuriame panaudoti orkestras ir choras ir reikalaujantis ypac daug pastangu is solisto pianinu 1949 m įsteigtas F Buzonio vardo tarptautinis pianistu konkursas Bolcane LiteraturaAntony Beaumont Grove Music Online 2001 Archyvuota kopija 2017 11 07 is Wayback Machine projekto The Concise Oxford Dictionary of Music 2007 neveikianti nuoroda Encyclopaedia Britannica 2006 09 28Saltiniai 88 notes pour piano solo Neva Editions 2015 p 172 ISBN 978 2 3505 5192 0NuorodosVikiteka Ferruccio Busoni vaizdine ir garsine medziagaF Buzonio kuriniu partituros IMSLP svetaineje Įrasu indeksas discogs com svetaineje Ferruccio Busoni svetaineje Last fm