Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Fabijonas Sereika 1938 m birželio 7 d Dotiškių k Radviliškio r 2005 m birželio 25 d choro dirigentas ir pedagogas Biogra
Fabijonas Sereika
Fabijonas Sereika (1938 m. birželio 7 d. Dotiškių k., Radviliškio r. – 2005 m. birželio 25 d.) – choro dirigentas ir pedagogas.
Biografija
1957 baigęs Sidabravo vidurinę mokyklą, kurį laiką čia dirbo klubo vedėju, suorganizavo mišrųjį chorą. 1958–1962 muziką studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (diriguoti mokė V. Ūselis). 1968–1974 neakivaizdiniu būdu choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. L. Abariaus ir doc. A. Jozėno klasės). Vėliau po keletą mėnesių tobulinosi Estijos, Latvijos ir Baltarusijos muzikos akademijose.
1962–1974 Klaipėdos pedagoginės mokyklos muzikos dėstytojas, choro ir vokalinių ansamblių vadovas. 1969–1986 Klaipėdos mokytojų namų kamerinio mišriojo choro (35 dalyviai) „Gilija“ (1981) meno vadovas ir dirigentas. Stambiais kūriniais praturtino choro repertuarą, koncertų surengė ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Plungėje ir kitur, 1977 koncertavo Vokietijoje, 1979 Čekoslovakijoje, Estijoje ir Latvijoje. 1986 m. balandžio 25 d. koncertu pažymėtas choro kūrybinės veiklos 20-metis. Iš viso „Gilija“ surengė apie 200 koncertų, dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose, suorganizavo M. K. Čiurlionio, Č. Sasnausko. B. Dvariono, A. Vivaldi, J. S. Bacho jubiliejinius koncertus. Parengė ir atliko M. K. Čiurlionio kantatą „De profundis“, V. Budrevičiaus vokalinį ciklą „Metų spalvos“, J. Ch. Bacho „Magnificat“, L. Cherubini „Requiem“, A. Vivaldi kantatą „Gloria„, F. Schuberto Mišias G-dur. Pastaruosius du kūrinius ne kartą atliko su Lietuvos kameriniu orkestru (dirigentas prof. S. Sondeckis).
Nuo 1974 F. Sereika – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Chorvedybos katedros vyr. dėstytojas, nuo 1976 neakivaizdinio skyriaus vedėjas, 1979–1992 Muzikos mokytojų fakulteto dekanas, nuo 1989 docentas, nuo 1998 profesorius. 1995 buvo Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos muzikos ir teatro pedagogikos instituto rektorius, 1995–1998 Klaipėdos universiteto Menų fakulteto tarybos pirmininkas ir universiteto senato narys.
1997 išrinktas Menų fakulteto Chorvedybos katedros vedėju.
1975–1989 Muzikos mokytojų fakulteto merginų choro studijos (70 dalyvių) vadovas. Choras ruošė mokomąsias programas, surengė apie 100 viešų koncertų Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Rygoje, Taline, padarė įrašų Lietuvos radijui, dalyvavo 1980 ir 1985 respublikinėse dainų šventėse ir kituose kultūros renginiuose. Parengė sudėtingų kūrinių: Z. Virkšo koncertą chorui, orkestrui ir varpams „Vakarinių spingsula“, B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“, O. Narbutaitės kantatą „Kai ateina paskutinė taikos diena“, P. Dikčiaus oratoriją „Moters paveikslai“, O. Balakausko „Koncertino“ ir kt.
1988 F. Sereika iš Klaipėdos miesto vidurinių mokyklų suorganizavo vyresniųjų klasių merginų chorą (50-60 dalyvių), kuris pasivadino „Aušrinės“ vardu. Choro repertuaro pagrindą sudaro XVI–XVIII a. ir šiuolaikinių užsienio kompozitorių kūriniai, nemaža dėmesio skiriama ir lietuvių chorinei muzikai. „Aušrinė“ su pasisekimu atliko G. Pergolesi „Stabat Mater“, A. Vivaldi „Gloria“, A. Caplet Mišias, A. Scarlatti „Stabat Mater“, C. Monteverdi „Magnificat“, B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ ir kt. „Aušrinė“ ne kartą koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru ir Klaipėdos orkestrais, solistais, vargonininkais. Choras gieda Lietuvos didžiųjų miestų bažnyčiose, koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje – Vengrijoje (1989), Baltarusijoje (1991), Vokietijoje (1991, 1992, 1996), Danijoje (1994). 1995 tarptautiniame jaunimo chorų konkurse Danijoje (Kolundborge) pelnė antrąją vietą, o 1996 F. Mendelssohno-Bartholdy tarptautiniame konkurse Vokietijoje sidabro diplomą. „Aušrinė“ dalyvavo 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventėje ir daugelyje kitų kultūros renginių, padarė įrašų Lietuvos radijui, 1994 įdainavo ir išleido kompaktinį diską. Iš viso merginos jau išmoko apie 120 įvairių kūrinių ir surengė per 150 koncertų. 1997 tarptautiniame chorų konkurse Italijoje (Riva del Garda) laimėjo aukso ir du sidabro diplomus. 1998 m. birželio 6 d. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje „Aušrinė“ koncertu pažymėjo savo kūrybinės veiklos 10-metį. Be kitų kūrinių, choras, solistas ir kamerinis orkestras pirmą kartą Lietuvoje atliko H. Purcello odę „Comeye songs of art“. F. Sereika dalyvauja mokslinėse konferencijose, spaudoje paskelbė straipsnių, sudarė ir išleido kūrinių chorui rinkinį „Baltam laive nakties“ (1996), išugdė būrį muzikos mokytojų – chorvedžių. 1993, 1994 ir 1995 buvo choro dirigavimo valstybinių egzaminų komisijos pirmininkas Daugpilio (Latvija) pedagogikos universitete. Dirigavo 1981 Lietuvos studentų dainų šventėje Marijampolėje ir tų metų Baltijos studentų dainų šventėje „Gaudeamus-VH“ Rygoje ir Jelgavoje, 1987 respublikinėje moksleivių dainų šventėje Vilniuje. Yra Klaipėdos miesto dainų švenčių ir festivalių dirigentas, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras" narys, nuo 1997 ir Lietuvos muzikų draugijos narys. 1977 apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, 1987 dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
Sūnus - prokuroras Gintautas Sereika (1968-1999).
Palaidotas Klaipėdoje, Joniškės kapinėse.
Šaltiniai
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fabijonas Sereika, Kas yra Fabijonas Sereika? Ką reiškia Fabijonas Sereika?
Fabijonas Sereika 1938 m birzelio 7 d Dotiskiu k Radviliskio r 2005 m birzelio 25 d choro dirigentas ir pedagogas Biografija1957 baiges Sidabravo vidurine mokykla kurį laika cia dirbo klubo vedeju suorganizavo misrujį chora 1958 1962 muzika studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute diriguoti moke V uselis 1968 1974 neakivaizdiniu budu choro dirigavima studijavo Lietuvos valstybineje konservatorijoje dest L Abariaus ir doc A Jozeno klases Veliau po keleta menesiu tobulinosi Estijos Latvijos ir Baltarusijos muzikos akademijose 1962 1974 Klaipedos pedagogines mokyklos muzikos destytojas choro ir vokaliniu ansambliu vadovas 1969 1986 Klaipedos mokytoju namu kamerinio misriojo choro 35 dalyviai Gilija 1981 meno vadovas ir dirigentas Stambiais kuriniais praturtino choro repertuara koncertu surenge ne tik Klaipedoje bet ir Vilniuje Kaune Siauliuose Plungeje ir kitur 1977 koncertavo Vokietijoje 1979 Cekoslovakijoje Estijoje ir Latvijoje 1986 m balandzio 25 d koncertu pazymetas choro kurybines veiklos 20 metis Is viso Gilija surenge apie 200 koncertu dalyvavo įvairiuose kulturos renginiuose suorganizavo M K Ciurlionio C Sasnausko B Dvariono A Vivaldi J S Bacho jubiliejinius koncertus Parenge ir atliko M K Ciurlionio kantata De profundis V Budreviciaus vokalinį cikla Metu spalvos J Ch Bacho Magnificat L Cherubini Requiem A Vivaldi kantata Gloria F Schuberto Misias G dur Pastaruosius du kurinius ne karta atliko su Lietuvos kameriniu orkestru dirigentas prof S Sondeckis Nuo 1974 F Sereika Lietuvos valstybines konservatorijos Klaipedos fakultetu Chorvedybos katedros vyr destytojas nuo 1976 neakivaizdinio skyriaus vedejas 1979 1992 Muzikos mokytoju fakulteto dekanas nuo 1989 docentas nuo 1998 profesorius 1995 buvo Lietuvos muzikos akademijos Klaipedos muzikos ir teatro pedagogikos instituto rektorius 1995 1998 Klaipedos universiteto Menu fakulteto tarybos pirmininkas ir universiteto senato narys 1997 isrinktas Menu fakulteto Chorvedybos katedros vedeju 1975 1989 Muzikos mokytoju fakulteto merginu choro studijos 70 dalyviu vadovas Choras ruose mokomasias programas surenge apie 100 viesu koncertu Klaipedoje Kaune Vilniuje Rygoje Taline padare įrasu Lietuvos radijui dalyvavo 1980 ir 1985 respublikinese dainu sventese ir kituose kulturos renginiuose Parenge sudetingu kuriniu Z Virkso koncerta chorui orkestrui ir varpams Vakariniu spingsula B Kutaviciaus oratorija Paskutines pagoniu apeigos O Narbutaites kantata Kai ateina paskutine taikos diena P Dikciaus oratorija Moters paveikslai O Balakausko Koncertino ir kt 1988 F Sereika is Klaipedos miesto viduriniu mokyklu suorganizavo vyresniuju klasiu merginu chora 50 60 dalyviu kuris pasivadino Ausrines vardu Choro repertuaro pagrinda sudaro XVI XVIII a ir siuolaikiniu uzsienio kompozitoriu kuriniai nemaza demesio skiriama ir lietuviu chorinei muzikai Ausrine su pasisekimu atliko G Pergolesi Stabat Mater A Vivaldi Gloria A Caplet Misias A Scarlatti Stabat Mater C Monteverdi Magnificat B Kutaviciaus oratorija Paskutines pagoniu apeigos ir kt Ausrine ne karta koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru ir Klaipedos orkestrais solistais vargonininkais Choras gieda Lietuvos didziuju miestu baznyciose koncertuoja Lietuvoje ir uzsienyje Vengrijoje 1989 Baltarusijoje 1991 Vokietijoje 1991 1992 1996 Danijoje 1994 1995 tarptautiniame jaunimo choru konkurse Danijoje Kolundborge pelne antraja vieta o 1996 F Mendelssohno Bartholdy tarptautiniame konkurse Vokietijoje sidabro diploma Ausrine dalyvavo 1994 I Pasaulio lietuviu dainu sventeje ir daugelyje kitu kulturos renginiu padare įrasu Lietuvos radijui 1994 įdainavo ir isleido kompaktinį diska Is viso merginos jau ismoko apie 120 įvairiu kuriniu ir surenge per 150 koncertu 1997 tarptautiniame choru konkurse Italijoje Riva del Garda laimejo aukso ir du sidabro diplomus 1998 m birzelio 6 d Klaipedos universiteto Menu fakulteto saleje Ausrine koncertu pazymejo savo kurybines veiklos 10 metį Be kitu kuriniu choras solistas ir kamerinis orkestras pirma karta Lietuvoje atliko H Purcello ode Comeye songs of art F Sereika dalyvauja mokslinese konferencijose spaudoje paskelbe straipsniu sudare ir isleido kuriniu chorui rinkinį Baltam laive nakties 1996 isugde burį muzikos mokytoju chorvedziu 1993 1994 ir 1995 buvo choro dirigavimo valstybiniu egzaminu komisijos pirmininkas Daugpilio Latvija pedagogikos universitete Dirigavo 1981 Lietuvos studentu dainu sventeje Marijampoleje ir tu metu Baltijos studentu dainu sventeje Gaudeamus VH Rygoje ir Jelgavoje 1987 respublikineje moksleiviu dainu sventeje Vilniuje Yra Klaipedos miesto dainu svenciu ir festivaliu dirigentas Klaipedos miesto chorines bendrijos Aukuras narys nuo 1997 ir Lietuvos muziku draugijos narys 1977 apdovanotas Kulturos zymuno zenklu 1987 dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbes vardas Sunus prokuroras Gintautas Sereika 1968 1999 Palaidotas Klaipedoje Joniskes kapinese SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999