Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Europos Sąjungos ES skiriama parama iš specialių vad struktūrinių arba sangla

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama

  • Pagrindinis puslapis
  • Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama
Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – Europos Sąjungos (ES) skiriama parama iš specialių (vad. struktūrinių arba sanglaudos) fondų. Tikslas – nuosekliai mažinti socialinius ir ekonominius išsivystymo skirtumus tarp ES šalių narių, atskirų regionų ir socialinių grupių. Pamatines vertybes išreiškia 2 žodžiai – „Solidarumas“ ir „Sanglauda“. Solidarumas išreiškiamas padedant ekonomiškai ir socialiai skurdesniems regionams (palyginti su ES vidurkiu). Sanglauda pasireiškia pajamų bei turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesnių regionų mažinimu, naudingu visiems. Šiai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES biudžeto. ES socialinės ir ekonominės atskirties mažinimo raida tiesiogiai siejama su Europos integracijos plėtra.

Istorija

1957 m. Romos sutarties preambulėje, įsteigusioje Europos Bendriją, paminėtas poreikis konsoliduoti ekonominę vienybę tarp šalių narių ir mažinti skirtumus tarp regionų.

1958 m. nuspręsta įkurti pirmuosius Struktūrinius fondus: Europos socialinį fondą (1958) bei Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą (1962). Šie du fondai įkuriami tam, kad finansinėmis priemonėmis padėtų įgyvendinti bendras politikas.

1975 m. prie Bendrijos prisijungus Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei įkuriamas . Įkuriant Fondą siekiama remti regionus, kurie buvo paveikti industrinio nuosmukio, ir sukurti atsvarą gausiai finansuojamoms agrarinėms šalims. Tai pirmoji perskirstomojo pobūdžio politika, kurios tikslas yra iš turtingesnių Europos Bendrijos regionų dalį išteklių skirti mažiau išsivysčiusioms šalims narėms. Šiuo laikotarpiu išlaidos struktūriniams fondams sudarė 10 proc. Europos Bendrijos biudžeto.

1986–1987 m. Ispanija ir Portugalija įstoja į Bendriją. Siekiant padėti šalims senbuvėms – pietiniams Prancūzijos regionams, Italijai bei Graikijai – atlaikyti konkurenciją, kylančią iš naujų narių, įsteigiamos integruotos Viduržemio jūros šalių programos. Pirmą sykį Bendrijoje atsiranda daugiametis koordinuotų plėtros veiksmų planas. Per 1986–1992 metus šiame regione planuojama investuoti beveik 6,6 mln. eurų. 1986 metais nusprendus kurti vieningą rinką pietinėms Europos valstybėms įvedami tam tikri apribojimai, todėl 1987 metais pasirašytame Vieningos Europos akte atsiranda naujas skyrius – Ekonominė ir socialinė sanglauda. Jame išdėstoma mintis, kad mažiau išsivysčiusios Bendrijos šalys turi atlaikyti iššūkius, kylančius dėl Bendros rinkos kūrimo, ir regionų išsivystymo skirtumų mažinimas susiejamas su konkrečia struktūrine politika bei teikiama ekonomine pagalba.

1988 m. Žakui Delorui inicijavus valstybių ir jų vyriausybių vadovai priima veiksmų planą, kuriuo ketinama padvigubinti Struktūrinių fondų (tuo metu vadinamų Solidarumo fondų) išteklius iki 1993 metų.

1989 m. pradėta pirmoji Struktūrinių fondų reforma, kuria siekiama užtvirtinti daugiamečio programavimo principą, tiksliai suformuluoti prioritetinius plėtros tikslus ir paskatinti bendradarbiavimą tarp šalių narių bei ekonominių ir socialinių veikėjų. Reformos dėka įvedamas struktūrinių fondų paskirstymo principas, kuris padėjo formuoti Bendrijos lygmens sanglaudos politiką. Nuo 1989 m. įgyvendinama PHARE programa papildoma Pasirengimo narystei struktūrinės politikos programa (ISPA) ir Specialiąja žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (SAPARD), kuriomis siekiama skatinti Vidurio ir Rytų Europos šalių kandidačių vystymąsi.

1992 m. valstybių ir vyriausybių vadovai sutaria Bendrijos struktūrinę paramą atsiliekantiems regionams dar padvigubinti iki 1999 metų. Įkuriamas Sanglaudos fondas skirtas transporto infrastruktūrai bei aplinkosaugos gerinimui. Sanglauda, greta ekonominės ir pinigų sąjungos bei bendrosios rinkos, tampa pagrindiniu Sąjungos tikslu.

1993 m. pasirašoma Mastrichto sutartis, kurioje ekonominė ir socialinė sanglauda apibrėžiama kaip prioritetinis Sąjungos tikslas ir jam įgyvendinti numatoma skirti apie ketvirtadalį Sąjungos biudžeto. Greta Struktūrinių fondų sukuriama nauja Europos žvejybos orientavimo finansinė priemonė.

1995 m. prie ES prisijungus Suomijai bei Švedijai iš Sanglaudos fondų imama teikti paramą menkai apgyvendintoms teritorijoms naujose narėse.

1999 m. kovo 24–25 d. Berlyne ES valstybių bei vyriausybių vadovai sutaria dėl antros Struktūrinių fondų reformos. Susitikime suformuluojami trys nauji ES struktūrinės paramos tikslai, kuriais siekiama skiriamus išteklius efektyviau naudoti padedant atsiliekantiems regionams bei socialinėms grupėms. Šiuo laikotarpiu struktūriniams fondams skiriama apie 35 proc. ES biudžeto.

2000–2001 m. Berlyno Europos Vadovų Taryba (2000 m. kovo mėn.) patvirtina strategiją, orientuotą į užimtumą, kuria siekiama paversti Sąjungą „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje“ iki 2010 m. Geteborgo Taryba (2001 m. birželio mėn.) papildė šią strategiją, susiedama ją su subalansuota plėtra.

2002 m. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba (2002 m. gruodžio mėn.) priima susitarimą dėl dešimties naujų valstybių narių stojimo į Sąjungą sąlygų.

2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojo Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija ir Vengrija.

2005 m. Europos Vadovų Taryba sutarė dėl 2007–2013 m. ES biudžeto. Sanglaudos politikai skirta 347,410 mlrd. EUR (esamomis kainomis).

2006 m. gegužės 17 d. ES Taryba, Parlamentas ir Komisija pasirašė susitarimą dėl 2007–2013 m. biudžeto. Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo 2007–2013 m. struktūrinių fondų reglamentai. Taryba priėmė Bendrijos sanglaudos politikos strategines gaires, kuriomis grindžiama naujoji politika ir kuriose apibrėžiami 2007–2013 m. principai bei prioritetai.

Teisiniai pagrindai

  • Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006;
  • Europos regioninės plėtros fondo reglamentas Nr. 1080/2006;
  • Europos socialinės politikos reglamentas Nr. 1081/2006;
  • Sanglaudos fondo reglamentas Nr. 1084/2006;
  • Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006.

Principai

  • Daugiametis programavimas, kuriuo siekiama išvengti neveiksmingos ir nesuderinamos struktūrinės pagalbos. Programavimas taikomas nuo 1988 m., kai struktūrinę pagalbą imta teikti atskiroms programoms, kurios plėtojamos pagal Komisijos nustatytus kriterijus;
  • Finansinių išteklių koncentravimas, kai siekiama apibrėžti pagrindinius pagalbos prioritetus ir tikslus bei remtinus regionus;
  • Partnerystės – padalintos atsakomybės principas reiškia, kad į politikos formavimą bei įgyvendinimą būtina įtraukti ne tik Komisiją ir nacionalines vyriausybes bet ir regioninę bei vietos valdžią, kitus partnerius. Šiam principui realizuoti įkurtas Regionų komitetas;
  • Papildomumo (kofinansavimo) principas garantuoja, kad siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos bus naudojami ne tik ES fondų resursai, bet prie projektų įgyvendinimo prisidės ir suinteresuotos nacionalinės valstybės biudžeto lėšos.

Paramos fondai

(ERPF) teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondas numato investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, investicijas į infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas, energetiką) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą. Šio fondo paramą gauna 17 valstybių, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. Sąjungos vidurkio.

Europos socialinis fondas (ESF) remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas ir finansuoja švietimą ir profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą.

(SF) įsteigtas pagal Mastrichto sutartį, įsigaliojusią 1993 m. Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams.

Tikslas Struktūriniai fondai ir instrumentai
Konvergencija ERPF ESF SF
Regiono konkurencingumas ir užimtumas ERPF ESF
Europos teritorinis bendradarbiavimas ERPF
Infrastruktūra, inovacijos, investicijos ir pan. Profesinis mokymas, užimtumo skatinimas ir pan. Aplinkosaugos ir transporto infrastruktūra, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas ir pan.
Visos šalys narės ir visi regionai Šalys narės, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 90 proc. ES vidurkio

Paramos prioritetai

Kiekvienas struktūrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu ES struktūrinė parama skiriama šiems prioritetams:

  • Konvergencijos prioritetas skirtas silpniau išsivysčiusioms šalims narėms ir regionams, kuriose siekiama sukurti ekonominiam augimui palankias sąlygas. Šiam prioritetui skiriama apie 82 % visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų.
  • Regioninio konkurencingumo ir užimtumo prioritetas skirtas labiau išsivysčiusiems regionams, kurie negali gauti paramos pagal Konvergencijos prioritetą. Šiuo prioritetu siekiama remti konkurencingas bei inovatyvias veiklas bei didinti užimtumą. Šiam prioritetui siūloma skirti apie 16 % visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų.
  • Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetas skirtas bendradarbiavimui abipus ES vidaus sienų ir tarp šalių narių tam tikrose teritorinėse zonose, skatinant integruotą teritorijų plėtrą, tarpregioninį bendradarbiavimą bei dalinimąsi patirtimi. Šiam prioritetui siūloma skirti apie 2,5 % visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų. Jis pakeistų INTERREG iniciatyvą.

Parama Lietuvai

Pagrindinis straipsnis – .

2000–2006 m. Lietuvoje vykdyti pirmieji Sanglaudos fondo paramos projektai. Pažymėtina ES struktūrinių fondų parama Lietuvoje 2007–2013 m., teikiama pagal ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, BPD ()

2007–2013 metų programavimo laikotarpių veiksmų programos

Veiksmų programos Asignavimai milijonais LTL

  • Sanglaudos skatinimo – 9 144,16
  • Ekonomikos augimo – 10 699,72
  • Žmogiškųjų išteklių plėtros – 3 228,43
  • Techninės paramos – 322,11

Iš viso: 23 394,42

Literatūra

  • G. Vitkus, Europos Sąjunga: Enciklopedinis žinynas.

Nuorodos

  • ES Struktūrinė parama Lietuvoje Archyvuota kopija 2012-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  • ES regioninė politika

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 12:33

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, Kas yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama? Ką reiškia Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama?

Europos Sajungos strukturiniu fondu parama Europos Sajungos ES skiriama parama is specialiu vad strukturiniu arba sanglaudos fondu Tikslas nuosekliai mazinti socialinius ir ekonominius issivystymo skirtumus tarp ES saliu nariu atskiru regionu ir socialiniu grupiu Pamatines vertybes isreiskia 2 zodziai Solidarumas ir Sanglauda Solidarumas isreiskiamas padedant ekonomiskai ir socialiai skurdesniems regionams palyginti su ES vidurkiu Sanglauda pasireiskia pajamu bei turtiniu skirtumu tarp skurdesniu ir turtingesniu regionu mazinimu naudingu visiems Siai politikai skiriama daugiau kaip 1 3 ES biudzeto ES socialines ir ekonomines atskirties mazinimo raida tiesiogiai siejama su Europos integracijos pletra Istorija1957 m Romos sutarties preambuleje įsteigusioje Europos Bendrija paminetas poreikis konsoliduoti ekonomine vienybe tarp saliu nariu ir mazinti skirtumus tarp regionu 1958 m nuspresta įkurti pirmuosius Strukturinius fondus Europos socialinį fonda 1958 bei Europos zemes ukio orientavimo ir garantiju fonda 1962 Sie du fondai įkuriami tam kad finansinemis priemonemis padetu įgyvendinti bendras politikas 1975 m prie Bendrijos prisijungus Danijai Airijai ir Jungtinei Karalystei įkuriamas Įkuriant Fonda siekiama remti regionus kurie buvo paveikti industrinio nuosmukio ir sukurti atsvara gausiai finansuojamoms agrarinems salims Tai pirmoji perskirstomojo pobudzio politika kurios tikslas yra is turtingesniu Europos Bendrijos regionu dalį istekliu skirti maziau issivysciusioms salims narems Siuo laikotarpiu islaidos strukturiniams fondams sudare 10 proc Europos Bendrijos biudzeto 1986 1987 m Ispanija ir Portugalija įstoja į Bendrija Siekiant padeti salims senbuvems pietiniams Prancuzijos regionams Italijai bei Graikijai atlaikyti konkurencija kylancia is nauju nariu įsteigiamos integruotos Vidurzemio juros saliu programos Pirma sykį Bendrijoje atsiranda daugiametis koordinuotu pletros veiksmu planas Per 1986 1992 metus siame regione planuojama investuoti beveik 6 6 mln euru 1986 metais nusprendus kurti vieninga rinka pietinems Europos valstybems įvedami tam tikri apribojimai todel 1987 metais pasirasytame Vieningos Europos akte atsiranda naujas skyrius Ekonomine ir socialine sanglauda Jame isdestoma mintis kad maziau issivysciusios Bendrijos salys turi atlaikyti issukius kylancius del Bendros rinkos kurimo ir regionu issivystymo skirtumu mazinimas susiejamas su konkrecia strukturine politika bei teikiama ekonomine pagalba 1988 m Zakui Delorui inicijavus valstybiu ir ju vyriausybiu vadovai priima veiksmu plana kuriuo ketinama padvigubinti Strukturiniu fondu tuo metu vadinamu Solidarumo fondu isteklius iki 1993 metu 1989 m pradeta pirmoji Strukturiniu fondu reforma kuria siekiama uztvirtinti daugiamecio programavimo principa tiksliai suformuluoti prioritetinius pletros tikslus ir paskatinti bendradarbiavima tarp saliu nariu bei ekonominiu ir socialiniu veikeju Reformos deka įvedamas strukturiniu fondu paskirstymo principas kuris padejo formuoti Bendrijos lygmens sanglaudos politika Nuo 1989 m įgyvendinama PHARE programa papildoma Pasirengimo narystei strukturines politikos programa ISPA ir Specialiaja zemes ukio ir kaimo pletros programa SAPARD kuriomis siekiama skatinti Vidurio ir Rytu Europos saliu kandidaciu vystymasi 1992 m valstybiu ir vyriausybiu vadovai sutaria Bendrijos strukturine parama atsiliekantiems regionams dar padvigubinti iki 1999 metu Įkuriamas Sanglaudos fondas skirtas transporto infrastrukturai bei aplinkosaugos gerinimui Sanglauda greta ekonomines ir pinigu sajungos bei bendrosios rinkos tampa pagrindiniu Sajungos tikslu 1993 m pasirasoma Mastrichto sutartis kurioje ekonomine ir socialine sanglauda apibreziama kaip prioritetinis Sajungos tikslas ir jam įgyvendinti numatoma skirti apie ketvirtadalį Sajungos biudzeto Greta Strukturiniu fondu sukuriama nauja Europos zvejybos orientavimo finansine priemone 1995 m prie ES prisijungus Suomijai bei Svedijai is Sanglaudos fondu imama teikti parama menkai apgyvendintoms teritorijoms naujose narese 1999 m kovo 24 25 d Berlyne ES valstybiu bei vyriausybiu vadovai sutaria del antros Strukturiniu fondu reformos Susitikime suformuluojami trys nauji ES strukturines paramos tikslai kuriais siekiama skiriamus isteklius efektyviau naudoti padedant atsiliekantiems regionams bei socialinems grupems Siuo laikotarpiu strukturiniams fondams skiriama apie 35 proc ES biudzeto 2000 2001 m Berlyno Europos Vadovu Taryba 2000 m kovo men patvirtina strategija orientuota į uzimtuma kuria siekiama paversti Sajunga konkurencingiausia ir dinamiskiausia ziniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje iki 2010 m Geteborgo Taryba 2001 m birzelio men papilde sia strategija susiedama ja su subalansuota pletra 2002 m Kopenhagos Europos Vadovu Taryba 2002 m gruodzio men priima susitarima del desimties nauju valstybiu nariu stojimo į Sajunga salygu 2004 m geguzes 1 d į Europos Sajunga įstojo Cekija Estija Kipras Latvija Lietuva Malta Lenkija Slovenija Slovakija ir Vengrija 2005 m Europos Vadovu Taryba sutare del 2007 2013 m ES biudzeto Sanglaudos politikai skirta 347 410 mlrd EUR esamomis kainomis 2006 m geguzes 17 d ES Taryba Parlamentas ir Komisija pasirase susitarima del 2007 2013 m biudzeto Rugpjucio 1 d įsigaliojo 2007 2013 m strukturiniu fondu reglamentai Taryba prieme Bendrijos sanglaudos politikos strategines gaires kuriomis grindziama naujoji politika ir kuriose apibreziami 2007 2013 m principai bei prioritetai Teisiniai pagrindaiEuropos Parlamento ir Tarybos reglamentas EB Nr 1083 2006 Europos regionines pletros fondo reglamentas Nr 1080 2006 Europos socialines politikos reglamentas Nr 1081 2006 Sanglaudos fondo reglamentas Nr 1084 2006 Komisijos reglamentas EB Nr 1828 2006 PrincipaiDaugiametis programavimas kuriuo siekiama isvengti neveiksmingos ir nesuderinamos strukturines pagalbos Programavimas taikomas nuo 1988 m kai strukturine pagalba imta teikti atskiroms programoms kurios pletojamos pagal Komisijos nustatytus kriterijus Finansiniu istekliu koncentravimas kai siekiama apibrezti pagrindinius pagalbos prioritetus ir tikslus bei remtinus regionus Partnerystes padalintos atsakomybes principas reiskia kad į politikos formavima bei įgyvendinima butina įtraukti ne tik Komisija ir nacionalines vyriausybes bet ir regionine bei vietos valdzia kitus partnerius Siam principui realizuoti įkurtas Regionu komitetas Papildomumo kofinansavimo principas garantuoja kad siekiant ekonomines ir socialines sanglaudos bus naudojami ne tik ES fondu resursai bet prie projektu įgyvendinimo prisides ir suinteresuotos nacionalines valstybes biudzeto lesos Paramos fondai ERPF teikia regionams įvairia finansine parama Fondas numato investicijas į gamyba siekiant sukurti ir issaugoti ilgalaikes darbo vietas investicijas į infrastruktura kelius telekomunikacijas energetika siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais darbo vietu kurima bei parama smulkiam ir vidutiniam verslui įmoniu konsultavimas rinkos tyrimai mokslo tyrimai technologiju pletra Sio fondo parama gauna 17 valstybiu kuriu BVP vienam gyventojui yra mazesnis nei 75 proc Sajungos vidurkio Europos socialinis fondas ESF remia projektus sprendziancius socialines pirmiausia uzimtumo problemas ir finansuoja svietima ir profesinį mokyma įsidarbinimo galimybiu pletra mokslinius tyrimus ir technologiju pletra svietimo ir profesinio mokymo sistemu tobulinima SF įsteigtas pagal Mastrichto sutartį įsigaliojusia 1993 m Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams Tikslas Strukturiniai fondai ir instrumentaiKonvergencija ERPF ESF SFRegiono konkurencingumas ir uzimtumas ERPF ESFEuropos teritorinis bendradarbiavimas ERPFInfrastruktura inovacijos investicijos ir pan Profesinis mokymas uzimtumo skatinimas ir pan Aplinkosaugos ir transporto infrastruktura atsinaujinanciu energijos saltiniu naudojimas ir pan Visos salys nares ir visi regionai Salys nares kuriu BVP vienam gyventojui yra mazesnis nei 90 proc ES vidurkioParamos prioritetaiKiekvienas strukturinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinancias priemones 2007 2013 m finansiniu laikotarpiu ES strukturine parama skiriama siems prioritetams Konvergencijos prioritetas skirtas silpniau issivysciusioms salims narems ir regionams kuriose siekiama sukurti ekonominiam augimui palankias salygas Siam prioritetui skiriama apie 82 visu ES sanglaudos politikai numatytu lesu Regioninio konkurencingumo ir uzimtumo prioritetas skirtas labiau issivysciusiems regionams kurie negali gauti paramos pagal Konvergencijos prioriteta Siuo prioritetu siekiama remti konkurencingas bei inovatyvias veiklas bei didinti uzimtuma Siam prioritetui siuloma skirti apie 16 visu ES sanglaudos politikai numatytu lesu Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetas skirtas bendradarbiavimui abipus ES vidaus sienu ir tarp saliu nariu tam tikrose teritorinese zonose skatinant integruota teritoriju pletra tarpregioninį bendradarbiavima bei dalinimasi patirtimi Siam prioritetui siuloma skirti apie 2 5 visu ES sanglaudos politikai numatytu lesu Jis pakeistu INTERREG iniciatyva Parama LietuvaiPagrindinis straipsnis 2000 2006 m Lietuvoje vykdyti pirmieji Sanglaudos fondo paramos projektai Pazymetina ES strukturiniu fondu parama Lietuvoje 2007 2013 m teikiama pagal ES strukturines paramos panaudojimo strategija ir veiksmu programas BPD 2007 2013 metu programavimo laikotarpiu veiksmu programosVeiksmu programos Asignavimai milijonais LTL Sanglaudos skatinimo 9 144 16 Ekonomikos augimo 10 699 72 Zmogiskuju istekliu pletros 3 228 43 Technines paramos 322 11 Is viso 23 394 42LiteraturaG Vitkus Europos Sajunga Enciklopedinis zinynas NuorodosES Strukturine parama Lietuvoje Archyvuota kopija 2012 03 04 is Wayback Machine projekto ES regionine politika

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas

  • Liepa 15, 2025

    Naujųjų Verkių ežeras

  • Liepa 15, 2025

    Naujieji religiniai judėjimai

  • Liepa 15, 2025

    Naujieji Valkininkai

  • Liepa 15, 2025

    Naujosios Ispanijos Vicekaralystė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje