Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ertebiolės kultūra dan Ertebølle culture mezolito pabaigos neolito pradžios archeologinė kultūra pavadinta pagal 1919 m
Ertebelės kultūra
Ertebiolės kultūra (dan. Ertebølle culture) – mezolito pabaigos – neolito pradžios archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1919 m. T. Matiaseno tirtą Ertebiolės gyvenvietę (Danija).
| Ertebiolės kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Dab. valstybės | Danija, Švedija (Jotalandas) | |||||
| Gyvenvietės | ||||||
| Amžius | Neolitas | |||||
| Kultūros teritorija - raudona spalva viršuje | ||||||
Arealas
Ertebiolės kultūra 5500–4000 m. pr. m. e. buvo paplitusi dab. Pietų Švedijos, Danijos ir Šiaurės Vokietijos teritorijose. Susiklostė iš . Skiriami 3 periodai: ankstyvasis, vidurinis, vėlyvasis. Ertebiolės kultūrą pakeitė piltuvėlinės keramikos kultūra.
Kultūra
Ertebiolės kultūros gyvenvietės dviejų tipų: vasarą kurtos jūros pakrantėse, žiemą – atokiau. Žmonės gyveno mediniuose lengvos konstrukcijos mažuose pastatuose. Vasarą žvejojo ir medžiojo jūrų gyvūnus (ruoniai, ) bei paukščius, rinko moliuskus; pajūrio gyvenvietėse aptinkami iki 325 x 50 m dydžio ir iki 1,5 m aukščio kiaukutynai. Žiemą vertėsi žvejyba ir medžiokle (medžiojo tauriuosius elnius, stirnas, šernus, stumbrus, lapes, vilkus, ūdras, kiaunes, lūšis, antis, gulbes). Naudojo titnaginius trapecinius antgalius, gremžtukus, rėžtukus, grąžtus, peilius, kirvelius ir kt., akmeninius, kaulinius ir raginius žeberklus, T formos kirvius, kabliukus, strėlių ir iečių antgalius, kaplius, buožes, durklus) įrankius ir ginklus. Iš medžio skobė luotus, gaminosi irklus, indus. Apie pradėjo naudoti šiek tiek ornamentuotus indus – smailiadugnes plačiaanges puodynes ir pailgus dubenėlius.
Mirusiuosius (sudegintus ir nedegintus) laidojo gyvenvietės teritorijoje ar pastatuose, kiaukutynuose, vandenyje (luotuose), kapinynuose; aptinkama šunų laidojimo vietų. Rasta žmonių bei gyvūnų figūrėlių, gintaro dirbinių.
Šaltiniai
- Egidijus Šatavičius. Ertebiolės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 22 psl.
Literatūra
- Europe’s First Farmers – T. Douglas Price, University of Wisconsin, Madison, Cambridge University Press, 2000
- L. P. Louwe Kooijmans – Trijntje van de Betuweroute, Jachtkampen uit de Steentijd te Hardinxveld-Giessendam, 1998, Spiegel Historiael 33, blz. 423–428
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ertebelės kultūra, Kas yra Ertebelės kultūra? Ką reiškia Ertebelės kultūra?
Ertebioles kultura dan Ertebolle culture mezolito pabaigos neolito pradzios archeologine kultura pavadinta pagal 1919 m T Matiaseno tirta Ertebioles gyvenviete Danija Ertebioles kultura 4000 m pr m e Dab valstybes Danija Svedija Jotalandas GyvenvietesAmzius NeolitasKulturos teritorija raudona spalva virsujeArealasErtebioles kultura 5500 4000 m pr m e buvo paplitusi dab Pietu Svedijos Danijos ir Siaures Vokietijos teritorijose Susikloste is Skiriami 3 periodai ankstyvasis vidurinis velyvasis Ertebioles kultura pakeite piltuvelines keramikos kultura KulturaErtebioles kulturos gyvenvietes dvieju tipu vasara kurtos juros pakrantese ziema atokiau Zmones gyveno mediniuose lengvos konstrukcijos mazuose pastatuose Vasara zvejojo ir medziojo juru gyvunus ruoniai bei paukscius rinko moliuskus pajurio gyvenvietese aptinkami iki 325 x 50 m dydzio ir iki 1 5 m aukscio kiaukutynai Ziema vertesi zvejyba ir medziokle medziojo tauriuosius elnius stirnas sernus stumbrus lapes vilkus udras kiaunes lusis antis gulbes Naudojo titnaginius trapecinius antgalius gremztukus reztukus graztus peilius kirvelius ir kt akmeninius kaulinius ir raginius zeberklus T formos kirvius kabliukus streliu ir ieciu antgalius kaplius buozes durklus įrankius ir ginklus Is medzio skobe luotus gaminosi irklus indus Apie pradejo naudoti siek tiek ornamentuotus indus smailiadugnes placiaanges puodynes ir pailgus dubenelius Mirusiuosius sudegintus ir nedegintus laidojo gyvenvietes teritorijoje ar pastatuose kiaukutynuose vandenyje luotuose kapinynuose aptinkama sunu laidojimo vietu Rasta zmoniu bei gyvunu figureliu gintaro dirbiniu SaltiniaiEgidijus Satavicius Ertebioles kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 22 psl LiteraturaEurope s First Farmers T Douglas Price University of Wisconsin Madison Cambridge University Press 2000 L P Louwe Kooijmans Trijntje van de Betuweroute Jachtkampen uit de Steentijd te Hardinxveld Giessendam 1998 Spiegel Historiael 33 blz 423 428