Einšteino šachmatai

Romeo Bedonis

feenschach (58/s.306) 1981

h#3 Sutartas matas trimis ėjimais Kirkės šachmatai Einšteino šachmatai 1.Vc4(B) + Že3xc4(b R)[+j Ba8] 2.Bg8(jR) Rc4xg8(bB)[+jRc8] 3.Rc8-g4(jŽ) Bg8xg4(bV)[+j Žg8]#"

V. Aleksandrovas

StrateGems, 2006

H#2 Sutartas matas dviem ėjimais. Einšteino šachmatai. Keturi sprendiniai I.1.Bd4(R) g3 2.Bf4(R) Žxf4(R)# II.1.Bh3(R) gxh(Ž) 2.Bf2 Žxf2(R)# III.1.Bf3(R) gxf(Ž) 2.Bd4(R) Žd2(P)# IV.1.Bf5(R) g4 2.Ve4(B) gxf(Ž)#

Einšteino šachmatai (angl. Einstein chess) – tai pasakiškų šachmatų rūšis, kurioje po kiekvieno ėjimo figūros rangas keičiasi: po ėjimo be kirtimo – figūros vertė mažėja pagal schemą: V→B→R→Ž→P→P, o po kiekvieno kirtimo – ji didėja pagal schemą: P→Ž→R→B→V→– (kertančios valdovės vertė nesikeičia).

Pėstininkai pasiekę paskutinę gulstinę nėra aukštinami. Jie gali atsirasti ir pirmojoje gulstinėje atėjus į ją baltųjų žirgui ir tapus pėstininku. Toks pėstininkas gali eiti per vieną, du ar tris laukelius bei gali būti nukirstas prasilenkiant su priešingos pusės pėstininkais, esančiais trečioje ar ketvirtoje gulstinėse. Aštuntoje gulstinėje esantis baltųjų pėstininkas ėjimų neturi.

Rokiruotė su naujai gimusiu bokštu yra galima.

Figūros vaikšto, kerta pagal tradicinių šachmatų taisykles.

Einšteino šachmatų taisyklės dažniausiai naudojamos, kuriant sutarto mato, serijinius, tiesioginius uždavinius.

Einšteino šachmatų nuostatos panaudojamos ne tik uždaviniuose sudarytuose tradicinėmis, bet ir su pasakiškomis figūromis. Dalyvauja konkursuose.

Užrašai

Sutrumpintas šachmatų uždavinių tarptautinis žymėjimas prasideda trumpiniu, kuris užduotyje rašomas, nurodant uždavinio tipą ir ėjimų skaičių. Toliau seka sprendinių, ar dvynių skaičius.

Po užrašyto, pagal tradicinių šachmatų taisykles ėjimo, skliausteliuose pažymima: koks paėjusios figūros naujas rangas: pav., 1...Bxe5(V)

Kai uždaviniai sudaryti pagal pasakiškų šachmatų taisykles, tai pagal kokias, pažymima naujos eilutės viduryjeː pav., Einšteino šachmatai.

Einšteino šachmatų istorija

Einšteino šachmatų taisykles 1981 m. pasiūlė prancūzų šachmatų kompozitorius Romeo Bedonis (Romeo Bedoni).

Einšteino šachmatų uždaviniai

Nagrinėjant V. Aleksandrovo šachmatų uždavinį išryškėja Einšteino šachmatų ypatumai. Dar keletas uždavinių, kuriuose panaudotos Einšteino šachmatų taisyklės.

Jurajus Lorincas th HM Jean Zeller 90 JT 2000 #2 Tiesioginis matas dviem ėjimais. Einšteino šachmatai 1.Rxa4(B)! grėsmė 2.Žg4(P)# 1...Bd4(R) 2.Rh4(Ž)# 1...Bxe5(V) 2.Bxe5(V)# Peteris Haeilis 14630 Die Schwalbe 245 2010 Ser#7 Serijinių ėjimų matas septyniais ėjimais. Einšteino šachmatai. 1. 0-0-0(B→R) 2.Že1(Pe1) 3.Žc2(Pc2) 4.e4 5.e5 6.exd6(Ž) 7.Re2(Ž)# Eligiušas Cimeris K2467 Problemkiste 166 2006 H#2 Sutarto mato uždavinys. Einšteino šachmatai Du dvyniai b)jRb2→jBb2. a) 1.Rf6(Ž) Rf5(Ž) 2. Žh7(P) Žg7(P)# b) 1.Bc2(R) Kf7 2.Rh7(Ž) Rg6(Ž)# „Bedoni, Romeo“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-06-15. Antanas Vilkauskas. Fantazija ir harmonija. Klaipėda: Jokužio leidykla, 2013.— P. 179-181. „Jurajus Lorincas“ (vokiečių). Suarchyvuota iš originalo 2016-03-24. Nuoroda tikrinta 2020-08-17. „Peteris, Haeylis“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020-08-17. „Eligiušas Cimeris“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020-08-17. Einšteino šachmatų uždaviniai Pasakiškųjų šachmatų uždavinių abėcėlinė rodyklė