Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Džamalas Chašogis جمال خاشقجيGimė 1958 m spalio 13 d Saudo Arabija MedinaMirė 2018 m spalio 2 d 59 metai Turkija Stambul

Džamalas Chašogis

  • Pagrindinis puslapis
  • Džamalas Chašogis
Džamalas Chašogis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Džamalas Chašogis
جمال خاشقجي
Gimė 1958 m. spalio 13 d.
 Saudo Arabija,
Medina
Mirė 2018 m. spalio 2 d. (59 metai)
 Turkija, Stambulas
Tautybė arabas
Pareigos žurnalistas

Džamalas Chašogis (arab. جمال خاشقجي‎ = jamāl ḵāšuqji, 1958 m. spalio 13 d. Medinoje – 2018 m. spalio 2 d. Stambule) – Saudo Arabijos žurnalistas.

Biografija

Džamalas Chašogis gimė 1958 m. Medinoje. Studijavo žurnalistiką (JAV) ir karjerą pradėjo dirbdamas korespondentu Saudo Arabijoje anglų kalba leidžiamame „Saudi Gazette“ laikraštyje. 1987−1990 m. kūrė reportažus Londone leidžiamam ir priklausančiam „Asharq Al-Awsat“ laikraščiui, taip pat 8 metus rašė arabiškam „Arab Al-Hayat“. 1990-aisiais jis ne kartą buvo susitikęs su Osama bin Ladenu. Rašė apie įvykius Afganistane, Alžyre, Kuveite ir kitur Artimuosiuose Rytuose.

1999 m. Dž. Chašogis tapo vienu iš Saudidams priklausančio „Arab News“ redaktorių, kuriuo išbuvo ketverius metus. Po to du mėnesius buvo „Al-Watan“ laikraščio vyr. redaktoriumi, atleistas be aiškios priežasties. Po to jis tapo žiniasklaidos patarėju Saudidų princui Turkiui bin Faisalui, kuris 2005−2006 m. buvo Saudo Arabijos ambasadoriumi JAV. 2007 m. Dž. Ašogis buvo grąžintas į „Al-Watan“ vyr. redaktoriaus postą iki atleidimo 2010 metais. Tais pačiais metais paskirtas būsimo „Al Arab“ naujienų TV kanalo, įsikūrusio Bahreine, generaliniu vadybininku, tačiau šis kanalas teveikė vos 1 dieną 2015 metais ir buvo uždarytas, tikriausiai dėl neatitikimo Bahreino politikai.

Dž. Chašogis didesniąją karjeros dalį buvo artimas karališkajai šeimai, teikė politinius komentarus arabų žiniasklaidoje. Saudo Arabijoje įgyjant valdžią princui Mohamedui bin Salmanui Dž. Chašogis vis labiau pradėjo pasisakyti už laisvą spaudą ir priešintis oficialiai politikai, ypač po to, kai po pažadų reformuoti Saudo Arabijos visuomenę sekė represijos ir suėmimai. 2017 m. jis kritiškai pasisakė dėl Saudo Arabijos sprendimo paskelbti Musulmonų broliją teroristine organizacija. Po to emigravo į JAV, apsistojo Vašingtone tvirtindamas, kad jam buvo „liepta užsičiaupti“. „The Washington Post“ pasirodė jo straipsnis pavadinimu „Saudo Arabija ne visuomet buvo tokia represyvi. Dabar tai nepakenčiama“. 2017 m. gruodį „Al-Hayat“ laikraštis nutraukė su juo ryšius dėl „išpuolių prieš Saudo Arabiją“.

Dž. Chašogis toliau publikavo straipsnius, kritikuojančius Saudo Arabiją ir princą Mohamedą bin Salmaną „The Washington Post“ laikraštyje. 2018 m. spalio 2 d. jis atskrido į Turkiją, kur Stambule nuėjo į Saudo Arabijos konsulatą dokumentų, reikalingų jo vedyboms su drauge turke. Nuo to laiko laikytas dingusiu. Dėl jo dingimo kilo tarptautinis skandalas Turkijai tvirtinant, kad turi įrodymų, esą Dž. Chašogis buvo nužudytas konsulate Saudo Arabijos pasiųstų žudikų, tuo tarpu Saudo Arabija tai neigė ir tvirtino, kad skandalą sukėlė jos priešai, o Dž. Chašogis esą išėjo iš konsulato. Po 18 dienų nuo dingimo Saudo Arabijos atstovai patvirtino, kad Dž. Chašogis mirė jos konsulate Stambule esą po muštynių su Saudo Arabijos pareigūnais. Atsakingi asmenys esą tai bandė nuslėpti, todėl penki Saudo Arabijos pareigūnai buvo atleisti, aštuoniolika piliečių suimti. Po to Saudo Arabijos atstovai kelis kartus keitė versijas apie Dž. Chašogio mirtį JAV prezidentui D. Trampui išreiškus nepasitenkinimą dėl paaiškinimų tikrumo. Spalio 23 d. kalboje Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas išreiškė poziciją, kad Dž. Chašogio mirtis buvo iš anksto suplanuotas nužudymas. Lapkričio 15 d. Saudo Arabijos tyrėjai oficialiai tvirtino, kad Dž. Chašogis po muštynių buvo surištas ir mirė nuo mirtinos injekcijos, o jo kūnas po to buvo sukapotas ir išneštas iš konsulato. 2019 m. birželį JT paskirto tyrimo išvadose teigta, kad Dž. Chašogio žmogžudystė buvo sąmoningai įvykdyta Saudo Arabijos pareigūnų ir už tai atsakinga valstybė; gruodį Saudo Arabijos teisme už žurnalisto nužudymą mirties bausme nuteisti penki ir kalėti trys asmenys. Vėliau mirties bausmės nuteistiesiems pakeistos įkalinimais.

Šaltiniai

  1. CNN News, October 20, 2018
  2. ABC News, Oct 23, 2018
  3. CNN News, October 23, 2018
  4. CNN News, Nov 15, 2018
  5. BBC News, Dec 23, 2019
  6. CNN News, September 7, 2020
  • Al Jazeera, Who is Jamal Khashoggi?, 8 Oct 2018
  • CNN News, When Khashoggi mystery is solved, the story doesn’t end, October 14, 2018

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 22 Lie, 2025 / 12:46

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džamalas Chašogis, Kas yra Džamalas Chašogis? Ką reiškia Džamalas Chašogis?

Dzamalas Chasogis جمال خاشقجيGime 1958 m spalio 13 d Saudo Arabija MedinaMire 2018 m spalio 2 d 59 metai Turkija StambulasTautybe arabasPareigos zurnalistas Dzamalas Chasogis arab جمال خاشقجي jamal ḵasuqji 1958 m spalio 13 d Medinoje 2018 m spalio 2 d Stambule Saudo Arabijos zurnalistas BiografijaDzamalas Chasogis gime 1958 m Medinoje Studijavo zurnalistika JAV ir karjera pradejo dirbdamas korespondentu Saudo Arabijoje anglu kalba leidziamame Saudi Gazette laikrastyje 1987 1990 m kure reportazus Londone leidziamam ir priklausanciam Asharq Al Awsat laikrasciui taip pat 8 metus rase arabiskam Arab Al Hayat 1990 aisiais jis ne karta buvo susitikes su Osama bin Ladenu Rase apie įvykius Afganistane Alzyre Kuveite ir kitur Artimuosiuose Rytuose 1999 m Dz Chasogis tapo vienu is Saudidams priklausancio Arab News redaktoriu kuriuo isbuvo ketverius metus Po to du menesius buvo Al Watan laikrascio vyr redaktoriumi atleistas be aiskios priezasties Po to jis tapo ziniasklaidos patareju Saudidu princui Turkiui bin Faisalui kuris 2005 2006 m buvo Saudo Arabijos ambasadoriumi JAV 2007 m Dz Asogis buvo grazintas į Al Watan vyr redaktoriaus posta iki atleidimo 2010 metais Tais paciais metais paskirtas busimo Al Arab naujienu TV kanalo įsikurusio Bahreine generaliniu vadybininku taciau sis kanalas teveike vos 1 diena 2015 metais ir buvo uzdarytas tikriausiai del neatitikimo Bahreino politikai Dz Chasogis didesniaja karjeros dalį buvo artimas karaliskajai seimai teike politinius komentarus arabu ziniasklaidoje Saudo Arabijoje įgyjant valdzia princui Mohamedui bin Salmanui Dz Chasogis vis labiau pradejo pasisakyti uz laisva spauda ir priesintis oficialiai politikai ypac po to kai po pazadu reformuoti Saudo Arabijos visuomene seke represijos ir suemimai 2017 m jis kritiskai pasisake del Saudo Arabijos sprendimo paskelbti Musulmonu brolija teroristine organizacija Po to emigravo į JAV apsistojo Vasingtone tvirtindamas kad jam buvo liepta uzsiciaupti The Washington Post pasirode jo straipsnis pavadinimu Saudo Arabija ne visuomet buvo tokia represyvi Dabar tai nepakenciama 2017 m gruodį Al Hayat laikrastis nutrauke su juo rysius del ispuoliu pries Saudo Arabija Dz Chasogis toliau publikavo straipsnius kritikuojancius Saudo Arabija ir princa Mohameda bin Salmana The Washington Post laikrastyje 2018 m spalio 2 d jis atskrido į Turkija kur Stambule nuejo į Saudo Arabijos konsulata dokumentu reikalingu jo vedyboms su drauge turke Nuo to laiko laikytas dingusiu Del jo dingimo kilo tarptautinis skandalas Turkijai tvirtinant kad turi įrodymu esa Dz Chasogis buvo nuzudytas konsulate Saudo Arabijos pasiustu zudiku tuo tarpu Saudo Arabija tai neige ir tvirtino kad skandala sukele jos priesai o Dz Chasogis esa isejo is konsulato Po 18 dienu nuo dingimo Saudo Arabijos atstovai patvirtino kad Dz Chasogis mire jos konsulate Stambule esa po mustyniu su Saudo Arabijos pareigunais Atsakingi asmenys esa tai bande nuslepti todel penki Saudo Arabijos pareigunai buvo atleisti astuoniolika pilieciu suimti Po to Saudo Arabijos atstovai kelis kartus keite versijas apie Dz Chasogio mirtį JAV prezidentui D Trampui isreiskus nepasitenkinima del paaiskinimu tikrumo Spalio 23 d kalboje Turkijos prezidentas R T Erdoganas isreiske pozicija kad Dz Chasogio mirtis buvo is anksto suplanuotas nuzudymas Lapkricio 15 d Saudo Arabijos tyrejai oficialiai tvirtino kad Dz Chasogis po mustyniu buvo suristas ir mire nuo mirtinos injekcijos o jo kunas po to buvo sukapotas ir isnestas is konsulato 2019 m birzelį JT paskirto tyrimo isvadose teigta kad Dz Chasogio zmogzudyste buvo samoningai įvykdyta Saudo Arabijos pareigunu ir uz tai atsakinga valstybe gruodį Saudo Arabijos teisme uz zurnalisto nuzudyma mirties bausme nuteisti penki ir kaleti trys asmenys Veliau mirties bausmes nuteistiesiems pakeistos įkalinimais SaltiniaiCNN News October 20 2018 ABC News Oct 23 2018 CNN News October 23 2018 CNN News Nov 15 2018 BBC News Dec 23 2019 CNN News September 7 2020 Al Jazeera Who is Jamal Khashoggi 8 Oct 2018 CNN News When Khashoggi mystery is solved the story doesn t end October 14 2018

Naujausi straipsniai
  • Liepa 22, 2025

    Rusijos futbolas 1999 m.

  • Liepa 22, 2025

    Rukna Baisioji Akis

  • Liepa 22, 2025

    Rugilė Miklyčiūtė

  • Liepa 22, 2025

    Ričardas Rabavičius

  • Liepa 22, 2025

    Rimantas Rupšys

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje