Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bernardina Eženi Dezirė Klari pranc Désirée Clary 1777 m lapkričio 8 d 1860 m gruodžio 17 d garsi prancūzė pirmoji Napol
Désirée Clary
Bernardina Eženi Dezirė Klari (pranc. Désirée Clary, 1777 m. lapkričio 8 d. – 1860 m. gruodžio 17 d.) – garsi prancūzė, pirmoji Napoleono Bonaparto sužadėtinė, Žano Batisto Bernadoto (Karolio XIV Jono) žmona, Švedijos ir Norvegijos karalienė, kuri pasikeitė vardą į lotynišką formą – Deziderija.
| Désirée Clary | |
|---|---|
| Dėzirė Klari, Roberto Lefèvre portretas (1807) | |
| Bernadotai | |
| Gimė | 1777 m. lapkričio 8 d. Švedija |
| Mirė | 1860 m. gruodžio 17 d. (83 metai) Stokholmas |
| Palaidotas (-a) | Ridarholmo bažnyčia |
| Tėvas | Fransua Klari |
| Motina | Frasuaza Rose Somis |
| Sutuoktinis (-ė) | Karolis XIV Jonas |
| Vaikai | Oskaras I |
| Švedijos karalienė | |
| Vikiteka | Désirée Clary |
| Parašas | |
Vaikystė ir šeima
Dezirė Klari gimė Marselyje, Prancūzijoje turtingo šilkų pirklio ir pardavėjo Fransua Klari (1725 m. vasario 24 d. Marselyje – 1794 m. sausio 20 d. Marselyje) ir Frasuazos Rose Somis (1737 m. rugpjūčio 30 d. Marselyje – 1815 m. sausio 28 d. Paryžiuje) šeimoje. Frasuaza Rose Somis buvo antroji Fransua Klari žmona, jo pirmoji žmona buvo Gabrielė Fléchon (1732 m. – 1758 m. gegužės 3 d.) su kuria jis vaikų neturėjo.
Dezirės Klari sesuo Žiuli Klari ištekėjo už Žozefo Bonaparto, su kuriuo susilaukė trijų dukterų: Žiuli Žozefinos Bonapart (1796–1796), (1801–1854) ir (1802–1839). Dezirės sesuo Žiuli vėliau tapo Nepalo ir Ispanijos karaliene. Klari šeima turėjo taip pat ir sūnų Nikolą Žozefą Klari, kuris vedė Anne Jeanne Rouyer, su kuria turėjo dukterį Zenaidą Fransuazą Klari (1812 m. lapkričio 25 d. Paryžiuje – 1884 m. balandžio 27 d. Paryžiuje), kuri ištekėjo už .
Dezirė Klari mokėsi vienuolyne, tačiau 1798 m. prasidėjus revoliucijai, vienuolynas, kuriame Dezirė mokėsi buvo uždarytas ir ji buvo priversta grįžti namo pas tėvus. Jos išsilavinimas buvo žemesnis, nei tuomet įprastas jos amžiaus mergaičių. Ji visą gyvenimą buvo labai artima su savo šeima. 1794 m. jos tėvas mirė, o brolis buvo areštuotas revoliucinės vyriausybės, kuris kaip ji teigė vėliau, buvo paleistas dėl jos ryšių su Žozefu Bonapartu. Po šio įvykio Žozefas buvo pristatytas jos šeimai ir vedė jos seserį Žiuli. Dezirė susipažino su Napoleonu Bonapartu, su kuriuo susižadėjo 1795 m. balandžio 21 d., tačiau jis po pažinties su jas nutraukė, o vėliau Žozefina tapo jo žmona.
Dezirė Klari 1795–1797 m. gyveno su savo motina , Italijoje. 1797 m. ji apsigyveno su seserimi Žiuli ir svainiu Žozefu, kuris tuomet buvo Romos ambasadorius. Ji ketino ištekėti už Prancūzijos generolo Leonardo Defo, tačiau jis buvo nužudytas riaušių metu 1797 m. gruodį Romoje, jų vestuvių išvakarėse.
Vedybos su Žanu Batistu Bernadotu
Po to kai Dėzirė Klari sugrįžo į Paryžių, ji sutiko savo būsimą vyrą generolą Žaną Batistą Bernadotą. Jie susituokė 1798 m. rugpjūčio 17 d. Sutuoktuvių sutartyje Dėzirei buvo suteikta ekonominė nepriklausomybė. 1799 m. ji pagimdė vienintelį judviejų vaiką – , tačiau pora gyveno daugiau laiko atskirai nei kartu.
Žanas Batistas Bernadotas buvo vadovaujantysis Napoleono armijos generolas ir todėl jis dažnai būdavo išvykęs. Dezirė gerai sutarė su Bonapartų šeima, taip pat su imperatoriene Žozefina. Dezirė Klari turėjo imperatorienės svitoje vietą 1804 m. karūnacijoje ir vėliau sakėsi padėjusi Žozefinai, kai Bonaparto seserys bandė sudaryti situaciją, kad Žozefina prarastų balansą karūnacijos metu ir parkristų.
Dezirė gyveno patogų socialinį gyvenimą Paryžiuje, kai jos vyras tuo metu būdavo išvykęs. Yra tikėtina, jog ji turėjo romaną. 1804–1805 m. Bernadotas buvo paskirtas Hanoverio gubernatoriumi ir Dezirė su sūnumi persikėlė į Hamburgą, tačiau greitai grįžo atgal į Paryžių. Ji buvo nelaiminga kai turėjo gyventi ne Paryžiuje. 1806 m. Žanas Batistas tapo princas ir Dezirė paklausė ar ji privalo persikelti į . Jos džiaugsmui jai neteko ten persikelti. 1807 m. ji aplankė savo vyrą , Berlyne.
Dezirė nesidomėjo politika, tačiau dėl jos gerų ryšių ji tapo marionete savo vyro ir Napoleono rankose. Jie abu naudojosi ja kaip komunikavimo priemone su viens kitu. 1810 m. jos vyras buvo išrinktas į Švedijos sostą. Dezirė tikėjosi, kad jos pozicijos bus panašios jos vyrui tapus princu, tačiau buvo stipriai nuliūdinta, kai jai teko palikti Paryžių.
Kronprincesė
Dezirė aplankė Švediją 1810 m. pirmą kartą, tačiau negalėjo prisitaikyti prie ten vyraujančių etiketo taisyklių. Ji sakė, kad su ja elgėsi snobiškai karališkoji šeima, o ypač karalienė ir karalienė našlė. Klimatas ją taip pat šokiravo, kadangi ji atvyko vidurį žiemos. Ji nekentė sniego, todėl labai kentėjo būdama Švedijoje. Ji niekada nenorėjo būti karaliene ir gyventi taip toli nuo savo šeimos. Karalienė manė, kad Dezirė yra išlepinta ir neori. Dezirės kompanijonės, o ypač Elisė de Flotte, padarė ją labai nepopuliaria sakydama, kad ji skundžiasi dėl visko.
Ji paliko Švediją 1811 m., kaip Gotlando grafienė. Oficialiai buvo skelbiama, jog Dezirė palieka Švediją sveikatos sumetimais ir išvyksta į Paryžių gydytis. Grįžusi į Prancūziją ji ten pasiliko dvylika metų, palikusi savo vyrą ir sūnų. Ji sakė, kad Švedijos kilmingieji elgėsi su ja, kaip jie būtų padaryti iš ledo: „Nešnekėk su manimi apie Stokholmą, nes man pasidaro šalta kuomet išgirstu jo pavadinimą“ – yra pasakiusi ji. Ji gyveno svetima pavarde Paryžiuje Švedijos ir Prancūzijos karo metu, tačiau jos namas buvo nuolat stebimas ir jos laiškai buvo skaitomi slaptos policijos. 1814 m. Napoleonui pralaimėjus, jos namai tapo prieglobsčiu jos seseriai Žiuli. Bernadotas ir ji susitiko Paryžiuje, tačiau jis grįžo į Švediją be jos. 1816 m. ji norėjo grįžti į Švediją, tačiau kartu su seserimi Žiuli, jos vyras su tuo nesutiko, nes Žiuli buvo Bonapartų šeimos narė. 1817 m. Žanas Batistas pasamdė šnipą, kad šis praneštų ar jo žmona nedaro nieko tokio, kas galėtų pakenkti jam.
Karalienė
1818 m. jos vyras tapo Švedijos karaliumi Karoliu XIV Jonu, tačiau Dezirė liko Paryžiuje, oficialiai – sveikatos sumetimais, kas buvo labai diskutuotina tų dienų laikraščiuose ir jos svečių tarpe. Švedijoje Žanas Batistas turėjo meilužę . Paryžiuje Dezirė rengdavo priėmimus kaip Švedijos karalienė ketvitadieniais ir sekmadieniais, tačiau taip pat naudojo grafienės titulą. Ji įsimylėjo prancūzų ministrą Richelieu kunigaikštį ir lydėdavo jį jo kelionėse iki jo mirties (1822). 1822 m. ji sutiko savo sūnų Achene. 1823 m. sugrįžo į Švediją kartu su savo sūnaus nuotaka .
1829 m. rugpjūčio 21 d. ji buvo karūnuota jos pačios prašymu. Karalienė Deziderija norėjo būti karūnuota ir Norvegijoje, tačiau norvegai nesutiko dėl jos religijos. Ji buvo nereliginga, tačiau buvo verčiama lankyti mišias ir eiti išpažinties. Ji buvo pirmoji nekilminga karalienė po . Ji labai stengėsi vaidinti aktyvią karalienę, nors nenorėjo niekada ja tapti. Dezirė greitai pavargo nuo karališko gyvenimo ir norėjo sugrįžti į Prancūziją, bet jos vyras to neleido.
Nėra jokių duomenų, jog turėjo kokią nors politinę galią ar įtaką. Ji praleisdavo savo vasaras ir rezidencijose. Ji dažnai lankydavosi Švedijos mineralinių vandenų kurortuose, ypač kurortą. Ji lankėsi Norvegijoje kelis kartus. 1825 m. pirmą kartą. Aukštuomenė buvo nustebinta jos neformaliu elgesiu. Žanas Batistas dažnai posėdžiaudavo savo kambaryje su taryba, kuri būdavo šokiruota Dezirė elgesio, kadangi ji kiekvieną rytą aplankydavo savo vyrą su naktiniais marškiniais. Ji eidavo vėlai miegoti ir keldavosi irgi vėlai. Ji niekada nebuvo labai populiari tarp kilmingųjų ir niekada neišmoko švedų kalbos, todėl apie jos pastangas šnekėti švediškai buvo sukurta daug anekdotų.
Našlystė
1844 m. jos vyras Karolis XIV Jonas (Žanas Batistas Bernadotas) mirė. 1953 m. ji norėjo sugrįžti į Paryžių, tačiau bijojo keliauti jūra. Tapus našle jis darėsi vis didesnė ekscentrikė. Ji eidavo miegoti ryte, atsikeldavo vakare, pusryčius valgydavo naktį ir važinėdavo savo karieta gatvėmis, kieme ar klajodavo po pilį su šviesa.
Dezirė grožinėje literatūroje
Dezirė Klari yra pagrindinė veikėja Anos Marijos Selinko biografinėje knygoje „Dėzirė“ (1951 m.) bei Allison Pataki romane "Karalienės likimas". Taip pat pastatyti du filmai apie Dezirė Klari:
- Le Destin fabuleux de Désirée Clary (1942), prancūziškas filmas;
- (1954), amerikiečių filmas pastatytas pagal Selinko knygą, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka ir Marlon Brando.
Nuorodos
- Royal House of Sweden and Royal House of Norway Archyvuota kopija 2009-03-26 iš Wayback Machine projekto.
- Désirée Clary
- The story of Desiree (ger.)
- Désirée svetainėje Internet Movie Database
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Désirée Clary, Kas yra Désirée Clary? Ką reiškia Désirée Clary?
Bernardina Ezeni Dezire Klari pranc Desiree Clary 1777 m lapkricio 8 d 1860 m gruodzio 17 d garsi prancuze pirmoji Napoleono Bonaparto suzadetine Zano Batisto Bernadoto Karolio XIV Jono zmona Svedijos ir Norvegijos karaliene kuri pasikeite varda į lotyniska forma Deziderija Desiree ClaryDezire Klari Roberto Lefevre portretas 1807 BernadotaiBernadotaiBernadotaiGime 1777 m lapkricio 8 d SvedijaMire 1860 m gruodzio 17 d 83 metai StokholmasPalaidotas a Ridarholmo baznyciaTevas Fransua KlariMotina Frasuaza Rose SomisSutuoktinis e Karolis XIV JonasVaikai Oskaras ISvedijos karalieneVikiteka Desiree ClaryParasasDesiree Clary monogramaVaikyste ir seimaDezire Klari gime Marselyje Prancuzijoje turtingo silku pirklio ir pardavejo Fransua Klari 1725 m vasario 24 d Marselyje 1794 m sausio 20 d Marselyje ir Frasuazos Rose Somis 1737 m rugpjucio 30 d Marselyje 1815 m sausio 28 d Paryziuje seimoje Frasuaza Rose Somis buvo antroji Fransua Klari zmona jo pirmoji zmona buvo Gabriele Flechon 1732 m 1758 m geguzes 3 d su kuria jis vaiku neturejo Dezires Klari sesuo Ziuli Klari istekejo uz Zozefo Bonaparto su kuriuo susilauke triju dukteru Ziuli Zozefinos Bonapart 1796 1796 1801 1854 ir 1802 1839 Dezires sesuo Ziuli veliau tapo Nepalo ir Ispanijos karaliene Klari seima turejo taip pat ir sunu Nikola Zozefa Klari kuris vede Anne Jeanne Rouyer su kuria turejo dukterį Zenaida Fransuaza Klari 1812 m lapkricio 25 d Paryziuje 1884 m balandzio 27 d Paryziuje kuri istekejo uz Dezire Klari mokesi vienuolyne taciau 1798 m prasidejus revoliucijai vienuolynas kuriame Dezire mokesi buvo uzdarytas ir ji buvo priversta grįzti namo pas tevus Jos issilavinimas buvo zemesnis nei tuomet įprastas jos amziaus mergaiciu Ji visa gyvenima buvo labai artima su savo seima 1794 m jos tevas mire o brolis buvo arestuotas revoliucines vyriausybes kuris kaip ji teige veliau buvo paleistas del jos rysiu su Zozefu Bonapartu Po sio įvykio Zozefas buvo pristatytas jos seimai ir vede jos seserį Ziuli Dezire susipazino su Napoleonu Bonapartu su kuriuo susizadejo 1795 m balandzio 21 d taciau jis po pazinties su jas nutrauke o veliau Zozefina tapo jo zmona Dezire Klari 1795 1797 m gyveno su savo motina Italijoje 1797 m ji apsigyveno su seserimi Ziuli ir svainiu Zozefu kuris tuomet buvo Romos ambasadorius Ji ketino isteketi uz Prancuzijos generolo Leonardo Defo taciau jis buvo nuzudytas riausiu metu 1797 m gruodį Romoje ju vestuviu isvakarese Vedybos su Zanu Batistu BernadotuPo to kai Dezire Klari sugrįzo į Paryziu ji sutiko savo busima vyra generola Zana Batista Bernadota Jie susituoke 1798 m rugpjucio 17 d Sutuoktuviu sutartyje Dezirei buvo suteikta ekonomine nepriklausomybe 1799 m ji pagimde vienintelį judvieju vaika taciau pora gyveno daugiau laiko atskirai nei kartu Zanas Batistas Bernadotas buvo vadovaujantysis Napoleono armijos generolas ir todel jis daznai budavo isvykes Dezire gerai sutare su Bonapartu seima taip pat su imperatoriene Zozefina Dezire Klari turejo imperatorienes svitoje vieta 1804 m karunacijoje ir veliau sakesi padejusi Zozefinai kai Bonaparto seserys bande sudaryti situacija kad Zozefina prarastu balansa karunacijos metu ir parkristu Dezire gyveno patogu socialinį gyvenima Paryziuje kai jos vyras tuo metu budavo isvykes Yra tiketina jog ji turejo romana 1804 1805 m Bernadotas buvo paskirtas Hanoverio gubernatoriumi ir Dezire su sunumi persikele į Hamburga taciau greitai grįzo atgal į Paryziu Ji buvo nelaiminga kai turejo gyventi ne Paryziuje 1806 m Zanas Batistas tapo princas ir Dezire paklause ar ji privalo persikelti į Jos dziaugsmui jai neteko ten persikelti 1807 m ji aplanke savo vyra Berlyne Dezire nesidomejo politika taciau del jos geru rysiu ji tapo marionete savo vyro ir Napoleono rankose Jie abu naudojosi ja kaip komunikavimo priemone su viens kitu 1810 m jos vyras buvo isrinktas į Svedijos sosta Dezire tikejosi kad jos pozicijos bus panasios jos vyrui tapus princu taciau buvo stipriai nuliudinta kai jai teko palikti Paryziu KronprinceseDezire Klari Fransua Gerardo portretas 1810 Dezire aplanke Svedija 1810 m pirma karta taciau negalejo prisitaikyti prie ten vyraujanciu etiketo taisykliu Ji sake kad su ja elgesi snobiskai karaliskoji seima o ypac karaliene ir karaliene nasle Klimatas ja taip pat sokiravo kadangi ji atvyko vidurį ziemos Ji nekente sniego todel labai kentejo budama Svedijoje Ji niekada nenorejo buti karaliene ir gyventi taip toli nuo savo seimos Karaliene mane kad Dezire yra islepinta ir neori Dezires kompanijones o ypac Elise de Flotte padare ja labai nepopuliaria sakydama kad ji skundziasi del visko Ji paliko Svedija 1811 m kaip Gotlando grafiene Oficialiai buvo skelbiama jog Dezire palieka Svedija sveikatos sumetimais ir isvyksta į Paryziu gydytis Grįzusi į Prancuzija ji ten pasiliko dvylika metu palikusi savo vyra ir sunu Ji sake kad Svedijos kilmingieji elgesi su ja kaip jie butu padaryti is ledo Nesnekek su manimi apie Stokholma nes man pasidaro salta kuomet isgirstu jo pavadinima yra pasakiusi ji Ji gyveno svetima pavarde Paryziuje Svedijos ir Prancuzijos karo metu taciau jos namas buvo nuolat stebimas ir jos laiskai buvo skaitomi slaptos policijos 1814 m Napoleonui pralaimejus jos namai tapo prieglobsciu jos seseriai Ziuli Bernadotas ir ji susitiko Paryziuje taciau jis grįzo į Svedija be jos 1816 m ji norejo grįzti į Svedija taciau kartu su seserimi Ziuli jos vyras su tuo nesutiko nes Ziuli buvo Bonapartu seimos nare 1817 m Zanas Batistas pasamde snipa kad sis pranestu ar jo zmona nedaro nieko tokio kas galetu pakenkti jam KaralieneSvedijos ir Norvegijos karaliene Deziderija 1818 m jos vyras tapo Svedijos karaliumi Karoliu XIV Jonu taciau Dezire liko Paryziuje oficialiai sveikatos sumetimais kas buvo labai diskutuotina tu dienu laikrasciuose ir jos sveciu tarpe Svedijoje Zanas Batistas turejo meiluze Paryziuje Dezire rengdavo priemimus kaip Svedijos karaliene ketvitadieniais ir sekmadieniais taciau taip pat naudojo grafienes titula Ji įsimylejo prancuzu ministra Richelieu kunigaikstį ir lydedavo jį jo kelionese iki jo mirties 1822 1822 m ji sutiko savo sunu Achene 1823 m sugrįzo į Svedija kartu su savo sunaus nuotaka 1829 m rugpjucio 21 d ji buvo karunuota jos pacios prasymu Karaliene Deziderija norejo buti karunuota ir Norvegijoje taciau norvegai nesutiko del jos religijos Ji buvo nereliginga taciau buvo verciama lankyti misias ir eiti ispazinties Ji buvo pirmoji nekilminga karaliene po Ji labai stengesi vaidinti aktyvia karaliene nors nenorejo niekada ja tapti Dezire greitai pavargo nuo karalisko gyvenimo ir norejo sugrįzti į Prancuzija bet jos vyras to neleido Nera jokiu duomenu jog turejo kokia nors politine galia ar įtaka Ji praleisdavo savo vasaras ir rezidencijose Ji daznai lankydavosi Svedijos mineraliniu vandenu kurortuose ypac kurorta Ji lankesi Norvegijoje kelis kartus 1825 m pirma karta Aukstuomene buvo nustebinta jos neformaliu elgesiu Zanas Batistas daznai posedziaudavo savo kambaryje su taryba kuri budavo sokiruota Dezire elgesio kadangi ji kiekviena ryta aplankydavo savo vyra su naktiniais marskiniais Ji eidavo velai miegoti ir keldavosi irgi velai Ji niekada nebuvo labai populiari tarp kilminguju ir niekada neismoko svedu kalbos todel apie jos pastangas sneketi svediskai buvo sukurta daug anekdotu NaslysteDeziderijos sarkofagas Riddarholmo baznycioje 1844 m jos vyras Karolis XIV Jonas Zanas Batistas Bernadotas mire 1953 m ji norejo sugrįzti į Paryziu taciau bijojo keliauti jura Tapus nasle jis daresi vis didesne ekscentrike Ji eidavo miegoti ryte atsikeldavo vakare pusrycius valgydavo naktį ir vazinedavo savo karieta gatvemis kieme ar klajodavo po pilį su sviesa Dezire grozineje literaturojeDezire Klari yra pagrindine veikeja Anos Marijos Selinko biografineje knygoje Dezire 1951 m bei Allison Pataki romane Karalienes likimas Taip pat pastatyti du filmai apie Dezire Klari Le Destin fabuleux de Desiree Clary 1942 prancuziskas filmas 1954 amerikieciu filmas pastatytas pagal Selinko knyga kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka ir Marlon Brando NuorodosRoyal House of Sweden and Royal House of Norway Archyvuota kopija 2009 03 26 is Wayback Machine projekto Desiree Clary The story of Desiree ger Desiree svetaineje Internet Movie Database