Dunne D.5

Dunne D.5
Dunne C.5
Tipas Eksperimentinis orlaivis, beuodegis biplanas
Gamintojas Short Brothers
Kūrėjas John William Dunne
Gamybos metai 1910 m.
Pirmas skrydis 1910 m.
Pradėtas naudoti 1910 m.
Baigtas naudoti 1911 m.
Būsena Nenaudojamas
Pagaminta vnt. 1
Prototipas Dunne D.4

Dunne D.5 – 1910 m. Didžiojoje Britanijoje sukurtas eksperimentinis orlaivis – beuodegis biplanas su didelio strėliškumo sparnais. Orlaivį suprojektavo Džonas Diunas (angl. John William Dunne), o įmonės "Blair Atholl Aeroplane Syndicate Ltd. " užsakymu pastatė Leisdauno (angl. Leysdown-on-Sea) miestelyje įsikūrusi įmonė „Short Brothers“. Kaip ir jo kariniai pirmtakai, D.5 buvo varomas dviem stumiančiais sraigtais, kuriuos suko vienas, gerokai galingesnis variklis.

D.5 pirmą kartą pakilo į orą 1910 m. vasarą, tapęs pirmuoju sėkmingu Dunne sukurtu motorizuotu orlaiviu. Vėliau D.5 buvo oficialiai pripažintas pirmuoju fiksuoto sparno orlaiviu, pasiekusiu natūralų stabilumą skrydžio metu. Ir vienas oficialių skrydžio liudininkų buvo Orvilis Raitas.

Konstrukcija ir vystymas

1909 m. išėjęs iš Farnborou mieste įsikūrusios Kariuomenės oro balionų gamyklos Dž. Diunas įkūrė įmonę "Blair Atholl Aeroplane Syndicate Ltd. ", kurioje siekė kurti savo konstrukcijos neįprastus beuodegius orlaivius su strėliškais sparnais, nepaisant to, kad nei viena tokia konsturkcian dar nebuvo pakilusi varoma variklio. D.5 buvo pirmasis šioje įmonėje realizuotas jo projektas. Konstrukciškai šis orlaivis buvo tolimesnė modelo D.4 evoliucija: beuodegis biplanas su strėliškais sparnais, siaurėjančiais link galų (angl. wash-out) ir sparnų galais (angl. endplate), varomas dviem stumiančiais sraigtais. Nuo pirmtako jis skyrėsi aerodinamiškai aptakius centroplanu, kuriame buvo įrengta piloto kabina ir variklis.

Valdymo paviršiai buvo, kaip ir sparnai, buvo panašūs į D.4 – vieninteliai judantys paviršiai buvo viršutinių sparnų galuose įrengti elevonai. Modelyje D.5 jie buvo valdomi atskirai dviem svirtimis, įrengtomis abiejose piloto sėdynės pusėse. Krypties vairas nebuvo įrengtas – posūkiai buvo atliekami keičiant įstrižų ir išlenktų sparnų aerodinaminę formą. Skirtingai nuo daugumos lėktuvų, čia elevono pakėlimas sumažindavo keliamąją jėgą ir padidindavo pasipriešinimą, o nuleidimas – priešingai. Tokiu būdu nuleistas sparnas būdavo traukiamas atgal – šis reiškinys vadinamas proversiniu posūkiu (angl. proverse yaw) – automatiškai sukeldamas posūkį kartu su posvyriu. Prie sparnų buvo tvirtinamos vertikalios plokštės (endplate fins), kurios didino efektyvumą, su kvadratinėmis išpjovomis, kad netrukdytų elevonams.

Pagrindinės orlaivio statybos darbus atliko įmonė „Short Brothers“, įsikūrusi greta Sindikato angarų Sheppey salos Shellbeach kaime įrengtoje naujoje Didžiosios Britanijos Aero Klubo skraidymo aikštelėje.

Orlaivis buvo varomas keturių cilindrų vandeniu aušinamu varikliu Green C.4, išvystydavusiu 35 AG galią. Tai buvo gerokai galingesnis variklis nei tie, kuriuos leido naudoti kariuomenė. Du radiatoriai buvo įrengti abipus fiuzeliažo, vertikaliai oro srauto krypčiai, taip užtikrinant kuo mažesnį pasipriešinimą. Viduryje įtaisytas variklis per grandinę suko du stumiančius sraigtus, pritvirtintus ant laikiklių už sparno. Kaip ir anksčiau, sraigtai sukosi priešingomis kryptimis, taip atsveriant sukimo momentą.

Po surinkimo D.5 buvo nugabentas į Sheppey saloje įsikūrusiame Eastchurch kaimelyje įrengtą naująjį (dabar Karališkojo) Aero Klubo ir Sindikato centrą. Pradiniai orlaivio bandymai nebuvo sėkmingi – orlaivis pasirodę per sunkus. Po šių bandymų Dunne pervarkė konstrukciją, ją palengvino.

Eksploatacijos istorija

D.5 pirmą kartą į orą pakilo 1910 m. vasarą. Prieš kildamas Dunne su orlaiviu nuriedėjo iki kalvos viršūnės, tada apsisuko ir pakilo žemyn nuo kalvos prieš vėją. Vėliau savo knygoje „Eksperimentas su laiku“ (An Experiment with Time) jis prisiminė, kad vaikystėje jam buvo sapnavęs būtent šį skrydį.

D.5 pasirodė esantis aerodinamiškai stabilus ore. 1910 m. gruodį buvo surengti du demonstraciniai skrydžiai Karališkajam Aero Klubui, kuriuos oficialiai stebėjo Orvilis Raitas ir Grifitas Briueris (angl. Griffith Brewer). Antrojo skrydžio metu Dunne ilgesniam laikui paleido valdymo svirtis ir padarė įrašą ant popieriaus lapo. Šis tekstas tapo pirmuoju dokumentuotu liudijimu apie piloto skrydžio metu piloto užrašytą informaciją apie orlaivio veikimą. Vėliau D.5 buvo pripažintas pirmuoju fiksuoto sparno lėktuvu, pasiekusiu stabilų skrydį.

D.5 sudužo 1911 m. gruodį, kai jį pilotavo kitas pilotas. Atskiros jo dalys vėliau buvo panaudotos pirmojo D.8 modelio egzemplioriui pastatyti.

Techniniai duomenys

Bendrosios charakteristikos

Skrydžio duomenys

 Literatūra

  • Babington Smith, Constance; Testing Time, p. 11-17.
  • Barnes C.H. & James D.N (1989). Shorts Aircraft since 1900. London: Putnam. pp. 50, 439. ISBN 0-85177-819-4.
  • The Dunne Aeroplane. Flight. 18. 1910 m. birželis, p. 459–461.
  • Goodal, Michael H.; TAGG, Albert E. British Aircraft before the Great War. Atglen, PA, USA: Schiffer Publishing Ltd, 2001. ISBN 0-7643-1207-3.
  • Taylor, Michael J. H. Jane's Encyclopedia of Aviation. London: Studio Editions. p. 347. ISBN 0-7106-0710-5.
  • Munson, Kenneth. Pioneer Aircraft 1903-14. London: Macmillan. p. 44.
  • Poulsen, C. M. Tailless Trials. Flight. 27. 1943, p. 558.

Išnašos

  1. Poulsen, C. M. Tailless Trials. Flight. 27. 1943, p. 558.
  2. The Dunne Aeroplane. Flight. 18. 1910 m. birželis, p. 459–461.
  3. Barnes C.H. & James D.N (1989). Shorts Aircraft since 1900. London: Putnam. pp. 50, 439. ISBN 0-85177-819-4.
  4. „The Dunne Aeroplane“. Flight: 459–61. 1910-06-18. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.
  5. Constance Babington Smith; Testing Time, p. 11-17.
  6. Poulsen, C. M. (1943-05-27). „Tailless Trials“. Flight: 556–58. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Dunne D.5, Kas yra Dunne D.5? Ką reiškia Dunne D.5?