Drūtasis vijukas

Vertigo moulinsiana
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis

Pūstoji suktenė (Vertigo moulinsiana).
Dydžio palyginimui – prie milimetrinės juostos]]
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Moliuskai
( Mollusca)
Klasė: Pilvakojai
( Gastropoda)
Poklasis: Orthogastropoda
( Orthogastropoda)
Būrys: Plautiniai
( Pulmonata)
Pobūris: Iškeltaakės sraigės
( Stylommatophora)
Šeima: Sukteniniai
( Vertiginidae)
Gentis: Vertigo (gentis)
( Vertigo)
Rūšis: Pūstoji suktenė
( Vertigo moulinsiana)
Binomas
Vertigo moulinsiana
Dominique Dupuy, 1849
Sinonimai
Pupa moulinsiana Dupuy, 1849
Pupa laevigata
Kokeil, in Gallenstein, 1852
Pupa charpentieri
Shuttleworth, in Küster, 1852
Pupa moulinsiana var. personata
Moqu in-Tandon, 1855
Vertigo ventrosa Heynemann, 1862
Pupa küsteriana Westerlund, 1875
Pupa mulinsania var. octodentata
Westerlund, 1878
Vertigo limbata
Moquin-Tandon, 1855
Pupa desmoulinsi Germain, 1913

Drūtojo vijuko paplitimo arealas Europoje:
  Žinomos radavietės
  Nenustatyta

Pūstoji suktenė (Vertigo moulinsiana) – pilvakojų moliuskų (Gastropoda) sukteniinių (Vertiginidae) šeimos rūšis. Paplitusi Pietų Europoje nuo Pirėnų iki Užkaukazės, šiaurėje – iki Didžiosios Britanijos šiaurės, taip pat Danijoje, Švedijoje.

Pūstoji suktenė įrašyta Lietuvos raudonojoje knygoje kaip saugoma reta rūšis, kurios populiacijų mažai dėl biologinių ypatybių. Taip pat įtraukta į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašą.

Biologija ir ekologija

Moliuskas gyvena eutrofinių ežerėlių liūnuose su aukštaisiais hidrofitiniais augalais, taip pat didelių ežerų nendrynuose (Phragmitetum communis ir Thelypteridi–Phragmitetum) ir didžiuosiuose viksvynuose (ajerynai Aceretum calami). Pūstoji suktenė aptinkama ant nendrių, viksvų, viksvameldžių stiebų (maždaug iki 60 cm aukščio). Taip pat randama tarp minėtų augalų atliekų prie žemės, kur labai drėgna ar net telkšo vanduo. Aktyvi lyjant lietui ir po lietaus – tuomet lipa augalų stiebais ir lapais. Ant vieno stiebo galima surasti iki 4–5 individų. Minta mikroflora – bakterijomis ir grybais. Žiemoja arti žemės, tarp augalų lapų.

Pūstosios suktenės kriauklė yra 2,2-2,7 mm aukščio ir 1,3-1,6 mm pločio, kiaušiniškos formos, blizgi, nuo tamsiai rusvos iki gelsvos spalvos, 4 vijų. Kriauklės landoje 4 dantukai, kurių mažesnių gali būti ir daugiau, skirtų sutrukdyti patekti plėšrūnams, pvz., grobuoniškų vabzdžių lervoms.

Populiacija Lietuvoje

Lietuvoje ši sukteninių rūšis į Raudonąją knygą įtraukta 2003 m.

Moliuskų aptikta 1937 m. Alytaus rajone – Metelytės upelyje prie Buckūnų kaimo ir pietiniame Obelijos ežero gale prie Maušės pelkių pakraščio. 1945 m. rastas 1 individas Vaickūnų upelio pakraštyje prie pietinio Metelio ežero galo. 20012005 m. duomenimis, didesnės populiacijos gyvuoja Buckūnuose prie Metelio ežero ir Cigoniškėse prie Obelijos ežero. Kitos radavietės – Juodeliuose prie Skaistelių ežero (Kalvarijos sav.), Deguliuose prie Kigio ir Kigelio ežerų (Utenos raj.) ir prie Rūžo ežero (Ignalinos raj.).

Moliuskų išlikimui grėsmę kelia natūrali buveinių kaita (užžėlimas krūmais, medžiais), hidrologinio režimo kitimas, cheminė tarša, įvairūs staigūs gyvenamosios aplinkos pokyčiai.

Kitos saugomos sukteninių rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą:

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Drūtasis vijukas, Kas yra Drūtasis vijukas? Ką reiškia Drūtasis vijukas?