Dorferdenas vok Dorferdenas52 51 00 š pl 9 14 00 r ilg 52 85000 š pl 9 23333 r ilg 52 85000 9 23333 Dorferdenas Laiko ju
Dorferdenas

Dorferdenas vok. ' | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Žemutinė Saksonija |
Regionas | |
Įkūrimo data | 1200 |
Gyventojų | 9 420 |
Plotas | 83,32 km² |
Tankumas | 113 žm./km² |
Tinklalapis | [www.doerverden.de] |
Dorferdenas (vok. Dörverden) – miestelis Vokietijos šiaurės vakaruose, Žemutinė Saksonija, į pietryčius nuo Bremeno, Vėzerio dešiniajame krante. 9300 gyv. (2009 m.). Pro Dorferdeną eina geležinkelis ir Hanoveris–Bremenas. Apylinkėse auginami smidrai.
Turizmas
Yra gotikinė Šv. Kozmo ir Damijono bažnyčia, pastatyta 1454 m., rotušė, pastatyta 1976 m. Dorferdeno vietovė pirmąkart paminėta apie 1200 m., vadinta Dorffernu; dab. pavadinimas maždaug nuo XVII a.
Lietuviai
1945 m. rugsėjo mėn. Dorferdene buvo įkurta lietuvių pabėgėlių stovykla. 1945 m. čia gyveno daugiau kaip 700 lietuvių, veikė 60–70 mokinių pradžios mokykla, 100 mokinių gimnazija, vaikų darželis, koplyčia (kun. Bronius Zdanavičius). 1945 m. išrinktas lietuvių komitetas, vėliau pervadintas Lietuvių sąjungos skyriumi. Veikė mišrus „Aušrinės“ choras (vadovai Adolfas Narbutas, Mykolas Liuberskis ir kt.), tautinių šokių grupė (vad. D. Liuberskytė), taip pat skautų tuntas (vadovas A. Samušis), Lietuvių katalikų moksleivių ateitininkų sąjungos skyrius (vad. J. Jasaitis), vairuotojų, elektromechanikų, siuvimo, kirpimo, kalbų ir kiti kursai.
Buvo leidžiami laikraščiai: „Aktualiosios informacijos“ (1945–1946 m.), „Kirvarpa“ (1945–1946 m.), „Lietuvis“ (1945 m.), žurnalas „Aušros belaukiant“ (1945–1946 m.). Veikė paštas, bendruomenė turėjo savo pašto ženklus, kuriuos sukūrė dail. J. Steponavičius. 1946 m. lietuvius perkėlus į stovykla uždaryta.
Šaltiniai
- Dorferdenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 731 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dorferdenas, Kas yra Dorferdenas? Ką reiškia Dorferdenas?
Dorferdenas vok Dorferdenas52 51 00 s pl 9 14 00 r ilg 52 85000 s pl 9 23333 r ilg 52 85000 9 23333 Dorferdenas Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe VokietijaZeme Zemutine SaksonijaRegionasĮkurimo data 1200Gyventoju 2007 9 420Plotas 83 32 km Tankumas 2007 113 zm km Tinklalapis www doerverden de Dorferdenas vok Dorverden miestelis Vokietijos siaures vakaruose Zemutine Saksonija į pietrycius nuo Bremeno Vezerio desiniajame krante 9300 gyv 2009 m Pro Dorferdena eina gelezinkelis ir Hanoveris Bremenas Apylinkese auginami smidrai TurizmasYra gotikine Sv Kozmo ir Damijono baznycia pastatyta 1454 m rotuse pastatyta 1976 m Dorferdeno vietove pirmakart pamineta apie 1200 m vadinta Dorffernu dab pavadinimas mazdaug nuo XVII a Lietuviai1945 m rugsejo men Dorferdene buvo įkurta lietuviu pabegeliu stovykla 1945 m cia gyveno daugiau kaip 700 lietuviu veike 60 70 mokiniu pradzios mokykla 100 mokiniu gimnazija vaiku darzelis koplycia kun Bronius Zdanavicius 1945 m isrinktas lietuviu komitetas veliau pervadintas Lietuviu sajungos skyriumi Veike misrus Ausrines choras vadovai Adolfas Narbutas Mykolas Liuberskis ir kt tautiniu sokiu grupe vad D Liuberskyte taip pat skautu tuntas vadovas A Samusis Lietuviu kataliku moksleiviu ateitininku sajungos skyrius vad J Jasaitis vairuotoju elektromechaniku siuvimo kirpimo kalbu ir kiti kursai Buvo leidziami laikrasciai Aktualiosios informacijos 1945 1946 m Kirvarpa 1945 1946 m Lietuvis 1945 m zurnalas Ausros belaukiant 1945 1946 m Veike pastas bendruomene turejo savo pasto zenklus kuriuos sukure dail J Steponavicius 1946 m lietuvius perkelus į stovykla uzdaryta SaltiniaiDorferdenas Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 731 psl