Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dolomitinės AlpėsPasaulio paveldo sąrašasVieta ItalijaTipas MišrusKriterijus vii viiiNuoroda angl pranc 1287Regionas Eur
Dolomitinės Alpės
| Dolomitinės Alpės | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta | Italija |
| Tipas | Mišrus |
| Kriterijus | vii, viii |
| Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1287 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2009 (33-oji sesija) |
| Vikiteka: | Dolomitinės Alpės |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Dolomitai, Dolomitinės Alpės – Pietinių Klintinių Alpių kalnų (Rytinės Alpės) grandinė dviejose šiaurės Italijos regionuose – Trentino-Pietų Tirolio ir Veneto. Kalnai yra tarp Rendenos slėnio vakaruose, Piavos slėnio rytuose ir Pustertalio šiaurėje, administraciškai padalinti beveik lygiomis dalimis tarp Pietų Tirolio, Beluno ir provincijų.
Kalnai pavadinti žymaus prancūzų minerologo vardu. Jis pirmasis aprašė uolieną dolomitą, kuris suteikia šiems kalnams būdingas formas ir spalvas.
Dolomitai nesudaro aiškios kalnų grandinės, o susideda iš atskirų uolų grupių, kurias skiria gilūs slėniai ir perėjos. Skirtinguose šaltiniuose skirtingai nurodomos ir Dolomitų ribos. Pagal tradicinį supratimą šiaurinė Dolomitų riba yra , rytinė – , Kroicbergzatelis ir , pietinė – vėlgi Piavė, linija Feltrė-Genebe/Enego ir Suganos slėnis, vakaruose Adidžės ir slėniai. Už Adidžės slėnio vakaruose yra Dolomitams priskiriama .
Pagal Alpenvereinseinteilung der Ostalpen vakarinės, šalia Adidžės esančios kalnų grupės – ir nelaikomos tikraisiais Dolomitais.
Turizmas
Dolomitai yra populiari slidinėjimo ir laipiojimo vieta. Pagrindiniai tokio sporto ir turizmo centrai yra: Veneto regione, šalia aukščiausios Dolomitų viršūnės Marmolados, , , Cortina d'Ampezzo, , ir . Dolomituose yra vienas nacionalinis ir keli regioniniai parkai. Veikia klimato kurortai. Vasarą Dolomituose lankosi mėgėjai vaikščioti kalnų takais ir lipti į kalnus stačiais maršrutais su įrengtomis grandinėmis ir trosais.
Istorija
Pirmojo pasaulinio karo metu fronto linija tarp Italijos ir Austrijos-Vengrijos pajėgų ėjo per Dolomitines Alpes. Čia išliko šio karo laikų karinių pastatų, tunelių, šiuo metu lankomų turistų. Šie maršrutai pirmą kartą buvo nutiesti Pirmojo pasaulinio karo metais. Kortina d’Ampece 1956 m. įvyko VII žiemos olimpinės žaidynės.
Geomorfologija
Tikroji Dolomieu aprašyta uoliena bei joje esantis mineralas dolomitas sudaro tik nedidelę kalnų dalį. Dėl didelio magnio kiekio ši uoliena yra gelsvos spalvos. Didžiąją kalnų dalį sudaro balkšvai pilkos klintinės nuosėdos su nedideliu kiekiu dolomito, kas būdinga ir šiaurinėms Klintinėms Alpėms. Pasitaiko ir vulkaninės kilmės uolienų pėdsakų. Anksčiau bent kelios kalnų grupės buvo dengiamos ledynų, tačiau šiuo metu vienintelis didesnis ledynas yra Marmolados ledynas. Kalnuose paplitę spygliuočiai.
Kalnų grupės ir viršūnės
Aukščiausia Dolomitų viršūnė yra Marmolada (3 342 m). Kiti žinomiausi masyvai yra Sekstenerio Dolomituose, Sela, (vokiškai Rosengarten), , Langkofelio grupė.
Svarbiausios Dolomitų kalnų grupės:
|
| |
Aukščiausios viršūnės
| Pavadinimas | Aukštis | Pavadinimas | Aukštis |
|---|---|---|---|
| Marmolada | 3344 m | Pala di San Martino | 2996 m |
| 3264 m | Rosengartenspitze | 2981 m | |
| Tofana di Mezzo | 3241 m | Marmarolė | 2961 m |
| Punta Sorapis | 3229 m | Cima di Fradusta | 2941 m |
| 3220 m | Fermedaturm | 2867 m | |
| Monte Cristallo | 3199 m | Cima d’Asta | 2848 m |
| Cima di Vezzana | 3191 m | Cima di Canali | 2846 m |
| Cimon della Pala | 3186 m | Croda Grande | 2839 m |
| Langkofelis | 3181 m | Vajoletturm / Torri del Vajolet | 2821 m |
| Pelmo | 3169 m | Sass Maor | 2816 m |
| Dreischusterspitze | 3162 m | Cima di Ball | 2783 m |
| Boespitze / Piz Boè () | 3152 m | Cima della Madonna (Sass Maor) | 2751 m |
| Croda Rossa | 3148 m | Rosetta | 2741 m |
| Vernelis | 3145 m | Croda da Lago | 2716 m |
| Piz Popena | 3143 m | Centrinė Grasleitenspitze | 2705 m |
| Elferkofel | 3115 m | Sciliaras | 2562 m |
| Gromanšpicė | 3111 m | Sasso di Mur | 2554 m |
| Zwölferkofel | 3091 m | Cima delle Dodici | 2338 m |
| Sass Rigais | 3027 m | Monte Pavione | 2336 m |
| 3003 m | Cima di Posta | 2235 m | |
| Kesselkogel | 3001 m | Monte Pasubio | 2232 m |
| Fiunffingeršpicė | 2997 m |
Pagrindinės perėjos
| Perėjos pavadinimas | Aukštis (m) |
|---|---|
| Ombretos perėja | 2738 |
| Langkofeljoch | 2683 |
| Tschagerjoch | 2644 |
| Grasleiteno perėja | 2597 |
| Passo di Pravitale | 2580 |
| Passo delle Comelle | 2579 |
| Passo della Rosetta | 2573 |
| Vajolet perėja | 2549 |
| Passo di Canali | 2497 |
| Tierseralpljoch | 2455 |
| Passo di Ball | 2450 |
| Forcella di Giralba | 2436 |
| Col dei Bos | 2313 |
| Forcella Grande | 2262 |
| 2250 | |
| 2218 | |
| Passo Tre Sassi | 2199 |
| Mahlknechtjoch | 2168 |
| 2137 | |
| 2117 | |
| Fedajos perėja | 2046 |
| 2032 | |
| 1984 | |
| Forcella Forada | 1975 |
| 1910 | |
| Forcella d’Alleghe | 1820 |
| 1808 | |
| /Karerpaß | 1753 |
| 1638 | |
| 1544 | |
| 1372 | |
| Passo di /Toblach | 1209 |
| 1601 |
Šaltiniai
- Dolomitinės Alpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 60 psl.
- Dolomites. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dolomitinės Alpės, Kas yra Dolomitinės Alpės? Ką reiškia Dolomitinės Alpės?
Dolomitines AlpesPasaulio paveldo sarasasVieta ItalijaTipas MisrusKriterijus vii viiiNuoroda angl pranc 1287Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 2009 33 oji sesija Vikiteka Dolomitines Alpes Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Dolomitai Dolomitines Alpes Pietiniu Klintiniu Alpiu kalnu Rytines Alpes grandine dviejose siaures Italijos regionuose Trentino Pietu Tirolio ir Veneto Kalnai yra tarp Rendenos slenio vakaruose Piavos slenio rytuose ir Pustertalio siaureje administraciskai padalinti beveik lygiomis dalimis tarp Pietu Tirolio Beluno ir provinciju Vaizdas į Langkofelio grupe nuo Marmolados papedesTipiskai gelsvos Dolomitu uolienosPirmojo pasaulinio karo laiku statiniai Marmolados slaite kaireje matoma laipiojimo trasa su įrengtais trosais ir laipteliaisPelmo papedes pievose besiganancios ozkos Kalnai pavadinti zymaus prancuzu minerologo vardu Jis pirmasis aprase uoliena dolomita kuris suteikia siems kalnams budingas formas ir spalvas Dolomitai nesudaro aiskios kalnu grandines o susideda is atskiru uolu grupiu kurias skiria gilus sleniai ir perejos Skirtinguose saltiniuose skirtingai nurodomos ir Dolomitu ribos Pagal tradicinį supratima siaurine Dolomitu riba yra rytine Kroicbergzatelis ir pietine velgi Piave linija Feltre Genebe Enego ir Suganos slenis vakaruose Adidzes ir sleniai Uz Adidzes slenio vakaruose yra Dolomitams priskiriama Pagal Alpenvereinseinteilung der Ostalpen vakarines salia Adidzes esancios kalnu grupes ir nelaikomos tikraisiais Dolomitais TurizmasDolomitai yra populiari slidinejimo ir laipiojimo vieta Pagrindiniai tokio sporto ir turizmo centrai yra Veneto regione salia auksciausios Dolomitu virsunes Marmolados Cortina d Ampezzo ir Dolomituose yra vienas nacionalinis ir keli regioniniai parkai Veikia klimato kurortai Vasara Dolomituose lankosi megejai vaikscioti kalnu takais ir lipti į kalnus staciais marsrutais su įrengtomis grandinemis ir trosais IstorijaPirmojo pasaulinio karo metu fronto linija tarp Italijos ir Austrijos Vengrijos pajegu ejo per Dolomitines Alpes Cia isliko sio karo laiku kariniu pastatu tuneliu siuo metu lankomu turistu Sie marsrutai pirma karta buvo nutiesti Pirmojo pasaulinio karo metais Kortina d Ampece 1956 m įvyko VII ziemos olimpines zaidynes GeomorfologijaTikroji Dolomieu aprasyta uoliena bei joje esantis mineralas dolomitas sudaro tik nedidele kalnu dalį Del didelio magnio kiekio si uoliena yra gelsvos spalvos Didziaja kalnu dalį sudaro balksvai pilkos klintines nuosedos su nedideliu kiekiu dolomito kas budinga ir siaurinems Klintinems Alpems Pasitaiko ir vulkanines kilmes uolienu pedsaku Anksciau bent kelios kalnu grupes buvo dengiamos ledynu taciau siuo metu vienintelis didesnis ledynas yra Marmolados ledynas Kalnuose paplite spygliuociai Kalnu grupes ir virsunesAuksciausia Dolomitu virsune yra Marmolada 3 342 m Kiti zinomiausi masyvai yra Sekstenerio Dolomituose Sela vokiskai Rosengarten Langkofelio grupe Svarbiausios Dolomitu kalnu grupes Sela Marmolada Langkofelio grupe Geizlerio grupe Puez grupe grupe Catinaccio grupe Pala Civeta PelmasAuksciausios virsunesSelos grupes kalnaiVaizdas į Rosalia slenį is Forcella de la Marmolada perejos 2896 m Pavadinimas Aukstis Pavadinimas AukstisMarmolada 3344 m Pala di San Martino 2996 m3264 m Rosengartenspitze 2981 mTofana di Mezzo 3241 m Marmarole 2961 mPunta Sorapis 3229 m Cima di Fradusta 2941 m3220 m Fermedaturm 2867 mMonte Cristallo 3199 m Cima d Asta 2848 mCima di Vezzana 3191 m Cima di Canali 2846 mCimon della Pala 3186 m Croda Grande 2839 mLangkofelis 3181 m Vajoletturm Torri del Vajolet 2821 mPelmo 3169 m Sass Maor 2816 mDreischusterspitze 3162 m Cima di Ball 2783 mBoespitze Piz Boe 3152 m Cima della Madonna Sass Maor 2751 mCroda Rossa 3148 m Rosetta 2741 mVernelis 3145 m Croda da Lago 2716 mPiz Popena 3143 m Centrine Grasleitenspitze 2705 mElferkofel 3115 m Sciliaras 2562 mGromanspice 3111 m Sasso di Mur 2554 mZwolferkofel 3091 m Cima delle Dodici 2338 mSass Rigais 3027 m Monte Pavione 2336 m3003 m Cima di Posta 2235 mKesselkogel 3001 m Monte Pasubio 2232 mFiunffingerspice 2997 mPagrindines perejosMarmolados ledynasPerejos pavadinimas Aukstis m Ombretos pereja 2738Langkofeljoch 2683Tschagerjoch 2644Grasleiteno pereja 2597Passo di Pravitale 2580Passo delle Comelle 2579Passo della Rosetta 2573Vajolet pereja 2549Passo di Canali 2497Tierseralpljoch 2455Passo di Ball 2450Forcella di Giralba 2436Col dei Bos 2313Forcella Grande 226222502218Passo Tre Sassi 2199Mahlknechtjoch 216821372117Fedajos pereja 204620321984Forcella Forada 19751910Forcella d Alleghe 18201808 Karerpass 1753163815441372Passo di Toblach 12091601SaltiniaiDolomitines Alpes Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 60 psl Dolomites 2012 Encyclopaedia Britannica Encyclopaedia Britannica Ultimate Reference Suite Chicago Encyclopaedia Britannica