Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dolgoprudnas rus Долгопрудный miestas Rusijoje Maskvos srityje prie šiaurinių Maskvos pakraščių prie Maskvos kanalo Gele
Dolgoprudnas
Dolgoprudnas (rus. Долгопрудный) – miestas Rusijoje, Maskvos srityje, prie šiaurinių Maskvos pakraščių, prie Maskvos kanalo. Geležinkelio stotis prie linijos į . Vystoma statybinių medžiagų (taip pat akmens apdirbimo), chemijos, mašinų gamybos, baldų, asfalto ir betono gamybos, maisto (duonos, konditerijos, ledų) pramonė, teatro rekvizitų, karinės ginkluotės gamyba. Veikia , Centrinė aerologijos observatorija. Yra krašto muziejus, keletas cerkvių (seniausia – Kotovo, pastatyta 1684 m.), XVII–XX a. Vinogradovo dvaro rūmų ansamblis, keletas kitų XIX–XX a. pr. didikų statinių.
| Dolgoprudnas Долгопрудный | |
|---|---|
| Miesto reginys | |
| Laiko juosta: (UTC+4) | |
| Valstybė | Rusija |
| Sritis | Maskvos sritis |
| Įkūrimo data | 1931–1932 m. |
| Gyventojų | 111 930 |
| Plotas | 30,5 km² |
| Tankumas | 3 670 žm./km² |
| Altitudė | 180 m |
| Vikiteka | Dolgoprudnas |
Istorija
XIX a. pab. – XX a. pr. dabartinio miesto vietoje pradėti statyti Maskvos aukštuomenės vasarnamiai, įrengta Dolgoprudnojės geležinkelio stotis (taip pavadinta pagal ilgą Vinogradovų dvaro kūdrą). 1932 m. įsteigta „Dirižablestroj“ gamykla, skirta dirižablių gamybai. Prie gamyklos ėmė steigtis gyvenvietė, kuriai 1935 m. suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas ir Dirižablestrojaus (Дирижаблестрой) vardas. 1937 m. ji pervadinta į Dolgoprudną. Miestas nuo 1957 m.
Sportas
- FK Dolgoprudnij (futbolo klubas);
- (jungtinė futbolo komanda su Chimkų „Olimpu“);
- „Saliuto“ stadionas (Stadion-Saliut), kurio talpa 6 tūkst. žiūrovų;
Šaltiniai
- Dolgoprudnyj. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 138
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dolgoprudnas, Kas yra Dolgoprudnas? Ką reiškia Dolgoprudnas?
Dolgoprudnas rus Dolgoprudnyj miestas Rusijoje Maskvos srityje prie siauriniu Maskvos pakrasciu prie Maskvos kanalo Gelezinkelio stotis prie linijos į Vystoma statybiniu medziagu taip pat akmens apdirbimo chemijos masinu gamybos baldu asfalto ir betono gamybos maisto duonos konditerijos ledu pramone teatro rekvizitu karines ginkluotes gamyba Veikia Centrine aerologijos observatorija Yra krasto muziejus keletas cerkviu seniausia Kotovo pastatyta 1684 m XVII XX a Vinogradovo dvaro rumu ansamblis keletas kitu XIX XX a pr didiku statiniu Dolgoprudnas Dolgoprudnyj Miesto reginysDolgoprudnas55 56 0 s pl 37 30 0 r ilg 55 93333 s pl 37 50000 r ilg 55 93333 37 50000 Dolgoprudnas Laiko juosta UTC 4 Valstybe RusijaSritis Maskvos sritisĮkurimo data 1931 1932 m Gyventoju 2019 111 930Plotas 30 5 km Tankumas 2019 3 670 zm km Altitude 180 mVikiteka DolgoprudnasIstorijaXIX a pab XX a pr dabartinio miesto vietoje pradeti statyti Maskvos aukstuomenes vasarnamiai įrengta Dolgoprudnojes gelezinkelio stotis taip pavadinta pagal ilga Vinogradovu dvaro kudra 1932 m įsteigta Dirizablestroj gamykla skirta dirizabliu gamybai Prie gamyklos eme steigtis gyvenviete kuriai 1935 m suteiktas miesto tipo gyvenvietes statusas ir Dirizablestrojaus Dirizhablestroj vardas 1937 m ji pervadinta į Dolgoprudna Miestas nuo 1957 m SportasFK Dolgoprudnij futbolo klubas jungtine futbolo komanda su Chimku Olimpu Saliuto stadionas Stadion Saliut kurio talpa 6 tukst ziurovu SaltiniaiDolgoprudnyj Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 138