Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Diližano nacionalinis parkasIUCN II kategorija nacionalinis parkas Vieta Armėnija Tavušo sritisDiližano nacionalinis par
Diližano nacionalinis parkas
| Diližano nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
| Vieta: | Armėnija, Tavušo sritis |
Diližano nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 40°39′23″ š. pl. 45°01′17″ r. ilg. / 40.65639°š. pl. 45.02139°r. ilg. |
| Plotas: | 24 000 ha |
| Įkurtas: | 2002 m. |
Diližano nacionalinis parkas – Armėnijos nacionalinis parkas, esantis šiaurės rytinėje šalies dalyje, Tavušo srityje. Jo plotas yra 24 000 ha. Parką garsina miškai, bioįvairovė, medicininiai mineraliniai šaltiniai, gamtos ir kultūros paminklai. Tai vienas iš dviejų nacionalinių parkų šalyje (kitas – Sevano nacionalinis parkas).
Istorija
Diližano nacionalinis parkas įkurtas 2002 m. gamtos rezervato, įkurto 1958 m. ir saugojusio Diližano ir Kuibiševo miškus. Naujai įkurto nacionalinio parko teritorija nepasikeitė. Statuso pasikeitimą lėmė komercinės veiklos rezervato teritorijoje neišvengiamumas, kelios gyvenvietės jo teritorijoje, įskaitant Diližaną su mineraliniais šaltiniais, per teritoriją ėjo Jerevano-Idževano geležinkelis. Dabar nacionalinio parko ribos ir įvairios zonos yra derinamos.
Geografija
Parkas įsikūręs Pambako, Aregunio, Miaporo, Idževano (Kaeni) ir Halabo kalnų šlaituose, 1070–2300 m virš jūros lygio. Aukščiau esančios kalnų pievos nepriklauso parko teritorijai. Per parką teka Aghstevo upė ir jos intakai: Hovajuras, Štoghanajuras, Bldanas, Haghartsinas ir Getikas. Jame yra Parzo ežeras (Švarusis ežeras), Tzrkalich (Dėlių ežeras) ir mažesni ežerai.
Flora
Diližano nacionaliniame parke yra 902 Induočių rūšys: pataisų (1), papartūnų (12), plikasėklių (7), gaubtasėklių (881). Jame aptinkama 40 rūšių retų augalų, 29 rūšys yra Armėnijos raudonojoje knygoje, 4 buvo Tarybų Sąjungos raudonojoje knygoje.
Parko augalija Kaukazo tipo, susieta su mišku. Dauguma lapus metantys augalai, tokie kaip ąžuolas (Quercus iberica, Q. macranthera), rytų bukas (Fagus orientalis), paprastasis ir rytų skroblas (Carpinus betulus, C. orientalis), formuojantis vientisus ar mišrius miškus. Gruziškas ąžuolas (Q. iberica) aptinkamas pietiniuose kalnų šlaituose, o rytų buko miškai yra šiauriniuose. Aukštutinėse zonose auga Q. macranthera.
Skroblas randamas tik mišriuose miškuose. Rytų skroblas auga iki 1500 m virš jūros lygio, o paprastasis skroblas pasiekia 2000 m. Vidurio zonoje auga įvairios liepų (Tilia), klevų (Acer) ir uosių (Fraxinus) rūšys. Spygliuočių miškai parke pasitaiko retai. Pušis auga Hovajuro upės baseine ant Aregunio ir Pambako kalnų šlaitų prie Diližano kalnų greitkelio.
Kadagio miškai yra Getiko upės slėniuose, ypač prie žiočių, sausuose Idževano kalno šlaituose. Juniperus foetidissima Willd. yra dažniausiai parke aptinkama kadagių rūšis.
Parko miškuose daug uogų ir vaisių, nes jame auga rytų obelis (Malus orientalis), riešutmedis (Juglans regia), geltonžiedė sedula (Cornus mas), slyva (Prunus), dygioji slyva (Prunus spinosa), kriaušė (Pyrus communis subsp. caucasica), juodasis serbentas (Ribes nigrum), gudobelė (Crataegus spp.). Čia auga daug medicininių augalų: paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum), mėta (Mentha), vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris); valgomų augalų: valgomoji rūgštynė (Rumex acetosa) ir kiti.
Vakariniuose uolinguose Abeghasaro kalno šlaituose auga daug petrofitų ir kitų retų augalų. Uolose auga armėninė jonažolė (Hypericum armenum), uolaskėlė (Saxifraga juniperifolia, S. tridactylites), gelteklė (Scorzonera rigida), žvaigždūnė (Scabiosa columbaria) ir kiti.
Iš terciaro išlikęs kukmedis ir Kaukazo rododendras yra parko puošmenos. Kukmedžių giraitė Polado upės slėnyje tapo rezervatu 1958 m. Kita kukmedžių giraitė yra Aghstevo upės aukštupyje Frolova Balka tarpeklyje Pambako kalnuose. N. Troitski mini, kad anksčiau kukmedžių buvo daugiau. Pavienių kukmedžių yra visoje parko teritorijoje.
Kaukazo rododendras auga šiauriniuose Pambako kalnų šlaituose. Jis auga drėgnose subalpinėse pievose į vakarus link Ampasaro kalno, kur yra didžiausia rododendrų sritis Armėnijoje (Rododendrų rezervatas).
Fauna
Nacionalinio parko fauna labai įvairi. Čia yra 800 rūšių vabzdžių, daug reptilijų, amfibijų, žuvų. Paukščių yra 150 rūšių, tarp jų tetervinas (Tetrao mlokosievicsi), auksinis erelis (Aquila chrysaetos), barzdotasis erelis (Gypaetus barbatus aureus), Kaspijos ularas (Tetraogallus caspius) ir kiti. Parke yra virš 40 žinduolių rūšių. Tarp jų raudonasis elnias (Cervus elaphus), rudasis lokys (Ursus arctos), lapė (Vulpes vulpes), lūšis (Lynx), vilkas (Canis lupus), laukinis šernas (Sus scrofa), vilpišys (Felis silvestris), stirna (Capreolus capreolus), barsukas (Meles meles), voverė (Sciurus anomalus) ir kiti.
Kultūriniai paminklai
Svarbiausi parko kultūriniai paminklai yra (XIII a.), (XIII a.), (XIII a.), (XIII a.), Akhnabato bažnyčia (XI a.).
Išnašos
- Khanjyan, N.S. Specially Protected Nature Areas of Armenia. Ministry of Nature Protection, 2004, Rep. Armenia. (downloadable from here Archyvuota kopija 2007-12-16 iš Wayback Machine projekto.)
- Khanjyan, N.S., Sharbatyan M.I. Flora of Dilijan Reserve. Yerevan, 1999. “Amaras” (in Russian)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Diližano nacionalinis parkas, Kas yra Diližano nacionalinis parkas? Ką reiškia Diližano nacionalinis parkas?
Dilizano nacionalinis parkasIUCN II kategorija nacionalinis parkas Vieta Armenija Tavuso sritisDilizano nacionalinis parkasKoordinates 40 39 23 s pl 45 01 17 r ilg 40 65639 s pl 45 02139 r ilg 40 65639 45 02139Plotas 24 000 haĮkurtas 2002 m Dilizano nacionalinis parkas Armenijos nacionalinis parkas esantis siaures rytineje salies dalyje Tavuso srityje Jo plotas yra 24 000 ha Parka garsina miskai bioįvairove medicininiai mineraliniai saltiniai gamtos ir kulturos paminklai Tai vienas is dvieju nacionaliniu parku salyje kitas Sevano nacionalinis parkas IstorijaDilizano nacionalinis parkas įkurtas 2002 m gamtos rezervato įkurto 1958 m ir saugojusio Dilizano ir Kuibisevo miskus Naujai įkurto nacionalinio parko teritorija nepasikeite Statuso pasikeitima leme komercines veiklos rezervato teritorijoje neisvengiamumas kelios gyvenvietes jo teritorijoje įskaitant Dilizana su mineraliniais saltiniais per teritorija ejo Jerevano Idzevano gelezinkelis Dabar nacionalinio parko ribos ir įvairios zonos yra derinamos GeografijaParkas įsikures Pambako Aregunio Miaporo Idzevano Kaeni ir Halabo kalnu slaituose 1070 2300 m virs juros lygio Auksciau esancios kalnu pievos nepriklauso parko teritorijai Per parka teka Aghstevo upe ir jos intakai Hovajuras Stoghanajuras Bldanas Haghartsinas ir Getikas Jame yra Parzo ezeras Svarusis ezeras Tzrkalich Deliu ezeras ir mazesni ezerai FloraDilizano nacionalinis parkasDilidzano miskai Dilizano nacionaliniame parke yra 902 Induociu rusys pataisu 1 papartunu 12 plikasekliu 7 gaubtasekliu 881 Jame aptinkama 40 rusiu retu augalu 29 rusys yra Armenijos raudonojoje knygoje 4 buvo Tarybu Sajungos raudonojoje knygoje Parko augalija Kaukazo tipo susieta su misku Dauguma lapus metantys augalai tokie kaip azuolas Quercus iberica Q macranthera rytu bukas Fagus orientalis paprastasis ir rytu skroblas Carpinus betulus C orientalis formuojantis vientisus ar misrius miskus Gruziskas azuolas Q iberica aptinkamas pietiniuose kalnu slaituose o rytu buko miskai yra siauriniuose Aukstutinese zonose auga Q macranthera Skroblas randamas tik misriuose miskuose Rytu skroblas auga iki 1500 m virs juros lygio o paprastasis skroblas pasiekia 2000 m Vidurio zonoje auga įvairios liepu Tilia klevu Acer ir uosiu Fraxinus rusys Spygliuociu miskai parke pasitaiko retai Pusis auga Hovajuro upes baseine ant Aregunio ir Pambako kalnu slaitu prie Dilizano kalnu greitkelio Kadagio miskai yra Getiko upes sleniuose ypac prie ziociu sausuose Idzevano kalno slaituose Juniperus foetidissima Willd yra dazniausiai parke aptinkama kadagiu rusis Parko miskuose daug uogu ir vaisiu nes jame auga rytu obelis Malus orientalis riesutmedis Juglans regia geltonziede sedula Cornus mas slyva Prunus dygioji slyva Prunus spinosa kriause Pyrus communis subsp caucasica juodasis serbentas Ribes nigrum gudobele Crataegus spp Cia auga daug medicininiu augalu paprastoji jonazole Hypericum perforatum meta Mentha vaistinis ciobrelis Thymus vulgaris valgomu augalu valgomoji rugstyne Rumex acetosa ir kiti Vakariniuose uolinguose Abeghasaro kalno slaituose auga daug petrofitu ir kitu retu augalu Uolose auga armenine jonazole Hypericum armenum uolaskele Saxifraga juniperifolia S tridactylites geltekle Scorzonera rigida zvaigzdune Scabiosa columbaria ir kiti Is terciaro islikes kukmedis ir Kaukazo rododendras yra parko puosmenos Kukmedziu giraite Polado upes slenyje tapo rezervatu 1958 m Kita kukmedziu giraite yra Aghstevo upes aukstupyje Frolova Balka tarpeklyje Pambako kalnuose N Troitski mini kad anksciau kukmedziu buvo daugiau Pavieniu kukmedziu yra visoje parko teritorijoje Kaukazo rododendras auga siauriniuose Pambako kalnu slaituose Jis auga dregnose subalpinese pievose į vakarus link Ampasaro kalno kur yra didziausia rododendru sritis Armenijoje Rododendru rezervatas FaunaNacionalinio parko fauna labai įvairi Cia yra 800 rusiu vabzdziu daug reptiliju amfibiju zuvu Pauksciu yra 150 rusiu tarp ju tetervinas Tetrao mlokosievicsi auksinis erelis Aquila chrysaetos barzdotasis erelis Gypaetus barbatus aureus Kaspijos ularas Tetraogallus caspius ir kiti Parke yra virs 40 zinduoliu rusiu Tarp ju raudonasis elnias Cervus elaphus rudasis lokys Ursus arctos lape Vulpes vulpes lusis Lynx vilkas Canis lupus laukinis sernas Sus scrofa vilpisys Felis silvestris stirna Capreolus capreolus barsukas Meles meles vovere Sciurus anomalus ir kiti Kulturiniai paminklaiSvarbiausi parko kulturiniai paminklai yra XIII a XIII a XIII a XIII a Akhnabato baznycia XI a IsnasosKhanjyan N S Specially Protected Nature Areas of Armenia Ministry of Nature Protection 2004 Rep Armenia downloadable from here Archyvuota kopija 2007 12 16 is Wayback Machine projekto Khanjyan N S Sharbatyan M I Flora of Dilijan Reserve Yerevan 1999 Amaras in Russian