Didžioji depresija angl Great Depression didžiausia pasaulinės ekonomikos krizė istorijoje prasidėjusi 1929 ir trukusi m
Didžioji depresija

Didžioji depresija (angl. Great Depression) – didžiausia pasaulinės ekonomikos krizė istorijoje, prasidėjusi 1929 ir trukusi maždaug iki 1939 m. Beveik visose pasaulio šalyse krentančios pajamos (žemėjanti bendroji paklausa) sukėlė gamybos smukimą, augantį nedarbą, bankrotų bangą, krito kainos – prasidėjo defliacija. Žemiausias krizės taškas JAV buvo 1933 m., kai bendrasis nedarbo lygis pasiekė 25 %, o nedarbas išskyrus žemės ūkio darbuotojus pakilo netgi iki 37 %. Krizės priežastys siejamos su aukso standarto apribojimais, kurie nulėmė monetarinės politikos klaidas, finansų sektoriaus nestabilumu, anticiklinės fiskalinės politikos stoka bei stipriai padidintais muitais.
Krizės priešistorė ir pradžia
Prieš krizę JAV vyko devynerius metus (1921–1929 m.) trukęs spartus ekonomikos augimas. Spekuliacija akcijų biržoje kėlė nerimą, ir norėdamas pristabdyti augančias paskolas akcijų rinkos investicijoms, JAV centrinis bankas 1928-1929 m. didino palūkanų normas, auksas pradėjo plaukti į JAV. Prancūzijos centrinis bankas irgi kaupė aukso atsargas, tuo tarpu kitos šalys jo neteko. Pritrūkus aukso, 1928 m. su ekonominėmis problemomis susidūrė Vokietija ir Brazilija, 1929 m. pradžioje prie jų prisijungė Lenkija, Argentina ir Kanada, o 1929 m. rugpjūčio mėn. nustojo augti ir pati JAV ekonomika. 1929 m. spalio mėn. kilo panika JAV akcijų rinkose, šis įvykis tradiciškai laikomas Didžiosios depresijos pradžia.
Krizės gilėjimas
1930 m. lapkritį ir gruodį, 1931 m. vėlyvą pavasarį bei vasaros pradžioje atskiruose JAV regionuose bankrutavo bankai. 1931 m. gegužės mėn. Austrijoje žlugo didelę reikšmę Europos ekonomikai turintis bankas „Creditanstalt“. 1931 m. rugsėjo mėn. iš aukso standarto pasitraukė Didžioji Britanija, tai sustabdė ekonomikos kritimą šioje šalyje, tačiau sumažėjęs pasitikėjimas sistema padidino aukso paklausą (trūkumą) kitur. 1932 m. vasarą JAV „Dow Jones Industrial Average“ akcijų indeksas buvo praradęs net 89,2% savo vertės lyginant su prieškriziniu rekordu, pasiektu 1929 m. rugsėjį. 1932 m. lapkritį išrinktas būsimasis JAV prezidentas Ruzveltas atsisakė paneigti gandus apie galimą dolerio nuvertinimą aukso atžvilgiu. Tai paskatino aukso nutekėjimą iš šalies, ir bankų panika JAV 1933 m. pradžioje, dar iki inauguracijos, tapo masinė. Palyginus su krizės pradžia, realusis bendrasis nacionalinis produktas JAV nukrito 30,5%, didmeninės kainos sumažėjo 30,8%, o kainos vartotojams nukrito 24,4%.
Ekonomikos atsigavimas
Iš didžiųjų pasaulio ekonomikų krizė anksčiausiai baigėsi Japonijoje. 1931 m. gruodį prasidėjo jenos devalvacija, beveik per metus valiuta dolerio (ir aukso) atžvilgiu nuvertėjo 60%. 1932–1936 m. vyraujant ekspansinei monetarinei ir fiskalinei politikai Japonijos ekonomika augo itin sparčiai, tuo tarpu 1937–1940 m. imperialistinio karo sąlygomis gan didelį Japonijos ekonomikos augimą lydėjo aukšta infliacija.
1932 m. rudenį, sustabdžius Pirmojo pasaulinio karo reparacijų mokėjimus ir įvedus užsienio valiutos keitimo ribojimus, po itin gilios krizės pradėjo atsigauti Vokietijos ekonomika. Sunki ūkio padėtis padėjo Vokietijoje įsigalėti nacizmui, ir 1933 m. kovo mėn. vos pradedant atsigauti ekonomikai rinkimus laimėjo A. Hitlerio vadovaujami nacionalsocialistai. Tolesniam Vokietijos ekonomikos augimui padėjo pasitraukimas iš aukso standarto, dar didesnis operacijų užsienio valiuta kontrolės sugriežtinimas bei vienašalis sprendimas nustoti mokėti užsienio skolas.
1933 m. pavasarį atėjusi į valdžią JAV prezidento Ruzvelto administracija atstatė pasitikėjimą bankine sistema, sustiprino bankų veiklos reguliavimą ir devalvavo dolerį aukso atžvilgiu. Lyginant su žemiausiu tašku 1933 m. kovo mėn., iki 1933 m. vasaros vidurio pramonės gamybos apimtys pašoko daugiau nei pusantro karto. Deja, tolesnis JAV ekonomikos atsigavimas buvo vangus – 1939 m. bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui vos viršijo 1929 m. lygį, o 1938 m. birželio mėn. nedarbas vis dar siekė 20%. Valdžios nurodymai mažinti gamybą ir pasėlių plotus, paskersti gyvulius, riboti verslo konkurenciją, dirbtinai stabilizuoti atlyginimus ribojo ekonomikos potencialą, o per griežta monetarinė politika neleido ekonomikai atsitiesti. Nepaisant to, kad buvo sukurta valstybinė pensijų sistema, finansuoti viešieji darbai bei valstybinės investicijos, išmokėtos didelės premijos veteranams, visgi JAV fiskalinė politika išliko atsargi ir nepakankamai stimuliavo ekonomiką. Mobilizacija per Antrąjį pasaulinį karą išsprendė nedarbo problemą JAV ir užbaigė Didžiąją depresiją, tačiau pragyvenimo lygis karo metu pablogėjo. JAV prezidento F. Ruzvelto 1933–1944 m. ekonominių reformų programa, stipriai padidinusi valstybės įtaką ekonomikai, vadinama Naujuoju kursu (angl. New Deal).
Prancūzijoje ekonomikos nuosmukis užsitęsė ilgiau, pramonės gamybos apimtys pradėjo ženkliai atsilikti nuo kaimyninės Vokietijos. Devalvavus franką aukso atžvilgiu, ekonomika šiek tiek paaugo tik 1937–1939 m.
Krizė Lietuvoje
Per krizę Lietuvoje išaugus nedarbui, darbo užmokestis sumažėjo 30–40%, išvaržius daug valstiečių ūkių vyko streikai.Lito kursas aukso atžvilgiu per krizę išliko nepakitęs (dolerio atžvilgiu litas sustiprėjo), nors tam tikrais laikotarpiais teko imtis apribojimų laisvam valiutos konvertavimui.
Ekonominė situacija Sovietų Sąjungoje
Didžiosios depresijos laikotarpiu Sovietų Sąjunga vykdė didelę industrializacijos programą, pagrindinis resursų šaltinis jai buvo kaimas. Valstiečiai nuskurdo, kilo badas, mirė milijonai žmonių, tuo pat metu Sovietų Sąjunga toliau eksportavo grūdus į užsienį. Sparti sovietinės pramonės plėtra pasaulinės depresijos metu kai kuriems vakarų intelektualams suformavo teigiamą nuomonę apie marksizmą, didėjo komunistų partijų populiarumas vakaruose.
Didžiosios depresijos įtaka ekonomikos mokslo raidai
Ekonomistai, kurių požiūris panašus į šiuolaikinį, gilėjant krizei neturėjo didelės įtakos JAV ekonominei politikai. Dominavo požiūris, kad svarbiausia centrinių bankų užduotis yra stabilizuoti komercinių paskolų ciklą, neleisti jam įsibėgėti, užtikrinti, kad paskolos finansuotų tik žaliavas ir prekes – užkirsti kelią spekuliacijoms. Defliacija depresijų metu paprastai buvo interpretuojama kaip natūrali reakcija į prieš tai buvusį ekonominį pakilimą. Didžioji depresija privertė pakeisti požiūrį į ekonomiką, ir po Antrojo pasaulinio karo įsigalėjo . Ši teorija pabrėžė valstybės vaidmenį kovojant su nedarbu, prioritetą teikiant fiskalinei politikai. Nesaikingas ekonomikos skatinimo priemonių taikymas daugelyje valstybių XX a. aštuntajame dešimtmetyje sukėlė stagfliaciją – didelį nedarbą esant aukštai infliacijai. Tiek Didžiąją depresiją, tiek stagfliaciją paaiškino monetarizmas – teorija, ekonomikos ciklus siejanti su centrinių bankų veiklos nulemtais pinigų masės svyravimais. Vėlesni Didžiosios depresijos tyrinėjimai pabrėžė aukso standarto vaidmenį aiškinant Didžiosios depresijos kilmę, jos tarptautinį pobūdį.
Austrų ekonomikos mokyklos krizės analizė
Alternatyvų požiūrį į Didžiąją depresiją pateikė austrų ekonominės mokyklos atstovai Liudvigas fon Mizesas, ir Frydrichas fon Hajekas, kritikuodami . Jų teigimu, depresiją sukėlė JAV centrinio banko politika 1920-aisiais, kai pinigų ir kredito ekspansija iškraipė santaupų ir investicijų pusiausvyrą, skatindama neefektyvų išteklių paskirstymą bei akcijų burbulą. Jų nuomone, vyriausybės kišimasis krizei prasidėjus – mokesčių didinimas, kainų reguliavimas, darbo užmokesčio politika – tik užkirto kelią natūraliems rinkos prisitaikymo procesams ir pailgino krizę.
Statistika
Pramoninės produkcijos gamybos indeksai nuo 1927 m. iki 1935 m. (1929 m. = 100 %)
1927 | 1928 | 1929 | 1930 | 1931 | 1932 | 1933 | 1934 | 1935 | |
Didžioji Britanija | 95 | 94 | 100 | 94 | 86 | 89 | 95 | 105 | 114 |
Kanada | 85 | 94 | 100 | 91 | 78 | 68 | 69 | 82 | 90 |
Prancūzija | 84 | 94 | 100 | 99 | 85 | 74 | 83 | 79 | 77 |
Vokietija | 95 | 100 | 100 | 86 | 72 | 59 | 68 | 83 | 96 |
Italija | 87 | 99 | 100 | 93 | 84 | 77 | 83 | 85 | 99 |
Nyderlandai | 87 | 94 | 100 | 109 | 101 | 90 | 90 | 93 | 95 |
Švedija | 85 | 88 | 100 | 102 | 97 | 89 | 93 | 111 | 125 |
JAV | 85 | 90 | 100 | 83 | 69 | 55 | 63 | 69 | 79 |
Šaltiniai
- Romer, Christina D; Pells, Richard H. „Great Depression“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2025-06-27.
- Great Depression. Causes of the decline. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2025-06-28.
- Smiley, Gene. „Great Depression“. The Library of Economics and Liberty. Nuoroda tikrinta 2025-06-27.
- „The Great Depression“. Federal Reserve History. Nuoroda tikrinta 2025-06-28.
- „The Stock Market Crash of 1929 and the Great Depression“. Investopedia. Nuoroda tikrinta 2025-06-28.
- Shizume, Masato. „The Japanese Economy during the Interwar Period“ (PDF). Bank of Japan. Nuoroda tikrinta 2025-06-28.
- Ritschl, Albrecht. „Reparations, Deficits, and Debt Default: the Great Depression in Germany“ (PDF). London School of Economics. Nuoroda tikrinta 2025-06-28.
{{cite web}}
: line feed character in|title=
at position 41 () - Hetzel, Robert (2022). The Federal Reserve: A New History. Čikaga: The University of Chicago Press. ISBN 978-0226821658.
- Beaudry, Paul; Portier, Franck. „The French Depression in the Thirties“ (PDF). University of British Columbia. Nuoroda tikrinta 2025-06-28.
- Keršienė, Reda. „Didžioji depresija“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-06-28.
- Hingley, Ronald Francis. „Joseph Stalin“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2025-06-29.
- Leck, Sebastian. „Macroeconomics“. The Canadian Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2025-06-29.
- Ebeling, Richard M. (2017-12-24). „America’s Great Depression and Austrian Business Cycle Theory“. Foundation for Economic Education. Nuoroda tikrinta 2025-06-28.
- Parker, Randall. „An Overview of the Great Depression“. Economic History Association. Nuoroda tikrinta 2025-07-01.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžioji depresija, Kas yra Didžioji depresija? Ką reiškia Didžioji depresija?
Didzioji depresija angl Great Depression didziausia pasaulines ekonomikos krize istorijoje prasidejusi 1929 ir trukusi mazdaug iki 1939 m Beveik visose pasaulio salyse krentancios pajamos zemejanti bendroji paklausa sukele gamybos smukima augantį nedarba bankrotu banga krito kainos prasidejo defliacija Zemiausias krizes taskas JAV buvo 1933 m kai bendrasis nedarbo lygis pasieke 25 o nedarbas isskyrus zemes ukio darbuotojus pakilo netgi iki 37 Krizes priezastys siejamos su aukso standarto apribojimais kurie nuleme monetarines politikos klaidas finansu sektoriaus nestabilumu anticiklines fiskalines politikos stoka bei stipriai padidintais muitais Dorotos Langens nuotrauka Migruojanti motina Bedarbe 32 metu amziaus zirniu rinkeja su septyniais vaikais Kalifornijoje Nipome 1936 m kovo men JAV bendrasis vidaus produktas 1920 1940 m Krizes priesistore ir pradziaPries krize JAV vyko devynerius metus 1921 1929 m trukes spartus ekonomikos augimas Spekuliacija akciju birzoje kele nerima ir noredamas pristabdyti augancias paskolas akciju rinkos investicijoms JAV centrinis bankas 1928 1929 m didino palukanu normas auksas pradejo plaukti į JAV Prancuzijos centrinis bankas irgi kaupe aukso atsargas tuo tarpu kitos salys jo neteko Pritrukus aukso 1928 m su ekonominemis problemomis susidure Vokietija ir Brazilija 1929 m pradzioje prie ju prisijunge Lenkija Argentina ir Kanada o 1929 m rugpjucio men nustojo augti ir pati JAV ekonomika 1929 m spalio men kilo panika JAV akciju rinkose sis įvykis tradiciskai laikomas Didziosios depresijos pradzia Krizes gilejimas1930 m lapkritį ir gruodį 1931 m velyva pavasarį bei vasaros pradzioje atskiruose JAV regionuose bankrutavo bankai 1931 m geguzes men Austrijoje zlugo didele reiksme Europos ekonomikai turintis bankas Creditanstalt 1931 m rugsejo men is aukso standarto pasitrauke Didzioji Britanija tai sustabde ekonomikos kritima sioje salyje taciau sumazejes pasitikejimas sistema padidino aukso paklausa trukuma kitur 1932 m vasara JAV Dow Jones Industrial Average akciju indeksas buvo prarades net 89 2 savo vertes lyginant su prieskriziniu rekordu pasiektu 1929 m rugsejį 1932 m lapkritį isrinktas busimasis JAV prezidentas Ruzveltas atsisake paneigti gandus apie galima dolerio nuvertinima aukso atzvilgiu Tai paskatino aukso nutekejima is salies ir banku panika JAV 1933 m pradzioje dar iki inauguracijos tapo masine Palyginus su krizes pradzia realusis bendrasis nacionalinis produktas JAV nukrito 30 5 didmenines kainos sumazejo 30 8 o kainos vartotojams nukrito 24 4 Ekonomikos atsigavimasIs didziuju pasaulio ekonomiku krize anksciausiai baigesi Japonijoje 1931 m gruodį prasidejo jenos devalvacija beveik per metus valiuta dolerio ir aukso atzvilgiu nuvertejo 60 1932 1936 m vyraujant ekspansinei monetarinei ir fiskalinei politikai Japonijos ekonomika augo itin sparciai tuo tarpu 1937 1940 m imperialistinio karo salygomis gan didelį Japonijos ekonomikos augima lydejo auksta infliacija 1932 m rudenį sustabdzius Pirmojo pasaulinio karo reparaciju mokejimus ir įvedus uzsienio valiutos keitimo ribojimus po itin gilios krizes pradejo atsigauti Vokietijos ekonomika Sunki ukio padetis padejo Vokietijoje įsigaleti nacizmui ir 1933 m kovo men vos pradedant atsigauti ekonomikai rinkimus laimejo A Hitlerio vadovaujami nacionalsocialistai Tolesniam Vokietijos ekonomikos augimui padejo pasitraukimas is aukso standarto dar didesnis operaciju uzsienio valiuta kontroles sugrieztinimas bei vienasalis sprendimas nustoti moketi uzsienio skolas 1933 m pavasarį atejusi į valdzia JAV prezidento Ruzvelto administracija atstate pasitikejima bankine sistema sustiprino banku veiklos reguliavima ir devalvavo dolerį aukso atzvilgiu Lyginant su zemiausiu tasku 1933 m kovo men iki 1933 m vasaros vidurio pramones gamybos apimtys pasoko daugiau nei pusantro karto Deja tolesnis JAV ekonomikos atsigavimas buvo vangus 1939 m bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui vos virsijo 1929 m lygį o 1938 m birzelio men nedarbas vis dar sieke 20 Valdzios nurodymai mazinti gamyba ir paseliu plotus paskersti gyvulius riboti verslo konkurencija dirbtinai stabilizuoti atlyginimus ribojo ekonomikos potenciala o per griezta monetarine politika neleido ekonomikai atsitiesti Nepaisant to kad buvo sukurta valstybine pensiju sistema finansuoti viesieji darbai bei valstybines investicijos ismoketos dideles premijos veteranams visgi JAV fiskaline politika isliko atsargi ir nepakankamai stimuliavo ekonomika Mobilizacija per Antrajį pasaulinį kara issprende nedarbo problema JAV ir uzbaige Didziaja depresija taciau pragyvenimo lygis karo metu pablogejo JAV prezidento F Ruzvelto 1933 1944 m ekonominiu reformu programa stipriai padidinusi valstybes įtaka ekonomikai vadinama Naujuoju kursu angl New Deal Prancuzijoje ekonomikos nuosmukis uzsitese ilgiau pramones gamybos apimtys pradejo zenkliai atsilikti nuo kaimynines Vokietijos Devalvavus franka aukso atzvilgiu ekonomika siek tiek paaugo tik 1937 1939 m Krize LietuvojePer krize Lietuvoje isaugus nedarbui darbo uzmokestis sumazejo 30 40 isvarzius daug valstieciu ukiu vyko streikai Lito kursas aukso atzvilgiu per krize isliko nepakites dolerio atzvilgiu litas sustiprejo nors tam tikrais laikotarpiais teko imtis apribojimu laisvam valiutos konvertavimui Ekonomine situacija Sovietu SajungojeDidziosios depresijos laikotarpiu Sovietu Sajunga vykde didele industrializacijos programa pagrindinis resursu saltinis jai buvo kaimas Valstieciai nuskurdo kilo badas mire milijonai zmoniu tuo pat metu Sovietu Sajunga toliau eksportavo grudus į uzsienį Sparti sovietines pramones pletra pasaulines depresijos metu kai kuriems vakaru intelektualams suformavo teigiama nuomone apie marksizma didejo komunistu partiju populiarumas vakaruose Didziosios depresijos įtaka ekonomikos mokslo raidaiEkonomistai kuriu poziuris panasus į siuolaikinį gilejant krizei neturejo dideles įtakos JAV ekonominei politikai Dominavo poziuris kad svarbiausia centriniu banku uzduotis yra stabilizuoti komerciniu paskolu cikla neleisti jam įsibegeti uztikrinti kad paskolos finansuotu tik zaliavas ir prekes uzkirsti kelia spekuliacijoms Defliacija depresiju metu paprastai buvo interpretuojama kaip naturali reakcija į pries tai buvusį ekonominį pakilima Didzioji depresija priverte pakeisti poziurį į ekonomika ir po Antrojo pasaulinio karo įsigalejo Si teorija pabreze valstybes vaidmenį kovojant su nedarbu prioriteta teikiant fiskalinei politikai Nesaikingas ekonomikos skatinimo priemoniu taikymas daugelyje valstybiu XX a astuntajame desimtmetyje sukele stagfliacija didelį nedarba esant aukstai infliacijai Tiek Didziaja depresija tiek stagfliacija paaiskino monetarizmas teorija ekonomikos ciklus siejanti su centriniu banku veiklos nulemtais pinigu mases svyravimais Velesni Didziosios depresijos tyrinejimai pabreze aukso standarto vaidmenį aiskinant Didziosios depresijos kilme jos tarptautinį pobudį Austru ekonomikos mokyklos krizes analizeAlternatyvu poziurį į Didziaja depresija pateike austru ekonomines mokyklos atstovai Liudvigas fon Mizesas ir Frydrichas fon Hajekas kritikuodami Ju teigimu depresija sukele JAV centrinio banko politika 1920 aisiais kai pinigu ir kredito ekspansija iskraipe santaupu ir investiciju pusiausvyra skatindama neefektyvu istekliu paskirstyma bei akciju burbula Ju nuomone vyriausybes kisimasis krizei prasidejus mokesciu didinimas kainu reguliavimas darbo uzmokescio politika tik uzkirto kelia naturaliems rinkos prisitaikymo procesams ir pailgino krize StatistikaPramonines produkcijos gamybos indeksai nuo 1927 m iki 1935 m 1929 m 100 1927 1928 1929 1930 1931 1932 1933 1934 1935Didzioji Britanija 95 94 100 94 86 89 95 105 114Kanada 85 94 100 91 78 68 69 82 90Prancuzija 84 94 100 99 85 74 83 79 77Vokietija 95 100 100 86 72 59 68 83 96Italija 87 99 100 93 84 77 83 85 99Nyderlandai 87 94 100 109 101 90 90 93 95Svedija 85 88 100 102 97 89 93 111 125JAV 85 90 100 83 69 55 63 69 79SaltiniaiRomer Christina D Pells Richard H Great Depression Encyclopaedia Britannica Nuoroda tikrinta 2025 06 27 Great Depression Causes of the decline Britannica Online Encyclopedia Nuoroda tikrinta 2025 06 28 Smiley Gene Great Depression The Library of Economics and Liberty Nuoroda tikrinta 2025 06 27 The Great Depression Federal Reserve History Nuoroda tikrinta 2025 06 28 The Stock Market Crash of 1929 and the Great Depression Investopedia Nuoroda tikrinta 2025 06 28 Shizume Masato The Japanese Economy during the Interwar Period PDF Bank of Japan Nuoroda tikrinta 2025 06 28 Ritschl Albrecht Reparations Deficits and Debt Default the Great Depression in Germany PDF London School of Economics Nuoroda tikrinta 2025 06 28 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a line feed character in title at position 41 Hetzel Robert 2022 The Federal Reserve A New History Cikaga The University of Chicago Press ISBN 978 0226821658 Beaudry Paul Portier Franck The French Depression in the Thirties PDF University of British Columbia Nuoroda tikrinta 2025 06 28 Kersiene Reda Didzioji depresija Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2025 06 28 Hingley Ronald Francis Joseph Stalin Encyclopaedia Britannica Nuoroda tikrinta 2025 06 29 Leck Sebastian Macroeconomics The Canadian Encyclopedia Nuoroda tikrinta 2025 06 29 Ebeling Richard M 2017 12 24 America s Great Depression and Austrian Business Cycle Theory Foundation for Economic Education Nuoroda tikrinta 2025 06 28 Parker Randall An Overview of the Great Depression Economic History Association Nuoroda tikrinta 2025 07 01