Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Demonologija demonų piktųjų dvasių kilmės prigimties veikimo aiškinimas paprastai teologijoje spiritistiniuose tikėjimuo
Demonologija
Demonologija – demonų (piktųjų dvasių) kilmės, prigimties, veikimo aiškinimas (paprastai teologijoje, spiritistiniuose tikėjimuose); taip pat demonus aprašanti ir tirianti etnologijos, religijotyros kryptis.
Tikėjimas piktosiomis dvasiomis kildinamas iš pirmapradžio žmonijos tikėjimo dvasiomis. Senuosiuose tradiciniuose tikėjimuose (pvz., inuitų, korėjiečių, Centrinės Afrikos gyventojų) paprastai įsivaizduojama, kad įvairios dvasios apgyvendinusios kone visas pasaulio vietas. Jos, esant vienokioms ar kitokioms aplinkybėms, gali tapti priešiškos žmonėms.
Demonologijos apraiškų randama babiloniečių, iranėnų religijose. Ten demonai kategorizuojami. Vėliau demonologijos raidai turėjo įtakos senovės judėjų apokrifai (I a. pr. m. e.); demonai buvo įvardijami kaip Šėtono tarnai, jais laikyti ir senieji dievai (Astartė, Baalas, Belzebubas).
Ankstyvojoje krikščionybėje demonologijai įtakos turėjo neoplatoniškasis gnosticizmas (III–IV a.). Antai , paveiktas platonizmo ir Ankstyvųjų Bažnyčios tėvų, teigė, kad pasaulis persmelktas demonų. Ypač demonologija paplito viduramžių abraominėse religijose (judaizme, islame, krikščionybėje); demonus pradėta skaičiuoti ir klasifikuoti (jie buvo suskirstyti į 9 eiles).
Krikščionybėje skirtingi autoriai pateikė skirtingas demonų hierarchijas: pavyzdžiui XV a. „Šviesos žibinte“ pateikiama demonų klasifikacija pagal dorovines ydas: Liuciferis – puikybė, Belzebubas – pavydas, Šėtonas – pyktis, – , – gobšumas, – , Asmodėjus – gašlumas.1467 m. demonus skirstė į atskiras grupes: lemties demonus, inkubus ir sukubes, klajojančius demonus ir pragaro kariaunas, , druidus, kambionus (demonų ir žmonių palikuonis), demonus apgavikus ir pan. Agripa savo De occulta philosophia (XVI a. pr.) pateikė kosmologinę demonų klasifikaciją pagal įvairius lygmenis (skaitmenis, pasaulio šalis, stichijas ir kt.). Demonologija turėjo įtakos kaltinimams raganavimu, burtininkavimu. Demonų išvarymams taikytos egzorcistinės praktikos. Vėlyvaisiais viduriniais amžiais ir vadinamojo Renesanso epochoje demonologija tapo spekuliatyvių svarstymų objektu.
Nuo XIX a. demonologiją ėmė plėtoti okultistai, (, A. Kraulis, A. L. Konstantas, A. Lavėjus, A. Vaitas).
Šaltiniai
- Демонология, Большая советская энциклопедия, T. VIII (Дебитор—Евкалипт). – Москва: Советская энциклопедия, 1972
- Northcote Whitridge Thomas. Demonology, Encyclopædia Britannica, Vol. 8, 1911.
- Ieva Černeckienė. Demonologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- Morton W. Bloomfield, The Seven Deadly Sins, Michigan State College Press, 1952, pp.214-215.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Demonologija, Kas yra Demonologija? Ką reiškia Demonologija?
Demonologija demonu piktuju dvasiu kilmes prigimties veikimo aiskinimas paprastai teologijoje spiritistiniuose tikejimuose taip pat demonus aprasanti ir tirianti etnologijos religijotyros kryptis Summa Daemoniaca kataliku demonologo g 1968 m veikalas Tikejimas piktosiomis dvasiomis kildinamas is pirmapradzio zmonijos tikejimo dvasiomis Senuosiuose tradiciniuose tikejimuose pvz inuitu korejieciu Centrines Afrikos gyventoju paprastai įsivaizduojama kad įvairios dvasios apgyvendinusios kone visas pasaulio vietas Jos esant vienokioms ar kitokioms aplinkybems gali tapti priesiskos zmonems Demonologijos apraisku randama babilonieciu iranenu religijose Ten demonai kategorizuojami Veliau demonologijos raidai turejo įtakos senoves judeju apokrifai I a pr m e demonai buvo įvardijami kaip Setono tarnai jais laikyti ir senieji dievai Astarte Baalas Belzebubas XIX a pr Dictionnaire infernal vaizduojancio demoniskus apsigimimus puslapis Ankstyvojoje krikscionybeje demonologijai įtakos turejo neoplatoniskasis gnosticizmas III IV a Antai paveiktas platonizmo ir Ankstyvuju Baznycios tevu teige kad pasaulis persmelktas demonu Ypac demonologija paplito viduramziu abraominese religijose judaizme islame krikscionybeje demonus pradeta skaiciuoti ir klasifikuoti jie buvo suskirstyti į 9 eiles Krikscionybeje skirtingi autoriai pateike skirtingas demonu hierarchijas pavyzdziui XV a Sviesos zibinte pateikiama demonu klasifikacija pagal dorovines ydas Liuciferis puikybe Belzebubas pavydas Setonas pyktis gobsumas Asmodejus gaslumas 1467 m demonus skirste į atskiras grupes lemties demonus inkubus ir sukubes klajojancius demonus ir pragaro kariaunas druidus kambionus demonu ir zmoniu palikuonis demonus apgavikus ir pan Agripa savo De occulta philosophia XVI a pr pateike kosmologine demonu klasifikacija pagal įvairius lygmenis skaitmenis pasaulio salis stichijas ir kt Demonologija turejo įtakos kaltinimams raganavimu burtininkavimu Demonu isvarymams taikytos egzorcistines praktikos Velyvaisiais viduriniais amziais ir vadinamojo Renesanso epochoje demonologija tapo spekuliatyviu svarstymu objektu Nuo XIX a demonologija eme pletoti okultistai A Kraulis A L Konstantas A Lavejus A Vaitas SaltiniaiDemonologiya Bolshaya sovetskaya enciklopediya T VIII Debitor Evkalipt Moskva Sovetskaya enciklopediya 1972 Northcote Whitridge Thomas Demonology Encyclopaedia Britannica Vol 8 1911 Ieva Cerneckiene Demonologija Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 Morton W Bloomfield The Seven Deadly Sins Michigan State College Press 1952 pp 214 215