Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Išsigimęs menas vok Entartete Kunst kilnojamoji paroda kuri pirmą kartą įvyko 1937 m Miunchene Suorganizuota Vokietiją v
Degeneracinio meno paroda
„Išsigimęs menas“ (vok. Entartete Kunst) – kilnojamoji paroda, kuri pirmą kartą įvyko 1937 m. Miunchene. Suorganizuota Vokietiją valdančios nacionalsocialistų partijos iniciatyva.
Degeneraciniu ar išsigimusiu menu nacistinėje Vokietijoje (1933−1945) buvo pavadinta dailininkų modernistų kūryba, kuri neatitiko nacistinės ideologijos. 1937 m. vadovaujant A. Hitlerio mėgstamam dailininkui šimtai kūrinių buvo konfiskuoti ir pašalinti iš viešųjų Vokietijos muziejų ir galerijų. Apie 650 kūrinių, daugiausiai vokiečių menininkų, buvo eksponuoti 1937 m. Miuncheno „Degeneracinio meno“ parodoje. Jos laikas sutapo su „Didžiojo Vokietijos meno“ paroda Miunchene, kurioje nacistai pateikė savo estetinį supratimą apie meną, daugiausiai klasicizmo ir neoklasicizmo kūrinius. Abi parodos buvo beveik toje pačioje gatvėje. Vėliau „Degeneracinio meno“ paroda tapo kilnojamąja ir per trejus metus buvo parodyta dar 12 Vokietijos ir Austrijos miestų.
Tarp parodos menininkų, kurie buvo pristatyti „degeneracinio meno“ kūrėjais, buvo: Max Beckmann, George Grosz, Erich Heckel, Ernst Ludwig Kirchner, Max Pechstein, Paul Klee, Oskar Kokoschka, , Ernst Barlach, Max Ernst, , Emil Nolde, Vasilijus Kandinskis, Lyonel Feininger, , Karl Schmidt-Rottluff, , bei lietuvis Pranas Domšaitis ir kt. Nacistai skelbė, kad „degeneracinį meną“ esą kuria žydai ir bolševikai, tačiau iš 112 autorių „Degeneracinio meno“ parodoje buvo tik 6 žydai. Daugiausiai nacistų dėmesio sulaukė vokiečių ekspresionistų grupės „Tiltas“ nariai.
Parodos ekspozicija buvo suskirstyta į teminius kambarius: meno, kuriuo įžeidžiama Vokietijos moterų garbė; meno, kurį sukūrė žydai ir komunistai; meno, kuriuo įžeidžiami Vokietijos kariai; šventvagiško meno. Vienas kambarys su abstrakcionistiniais paveikslais buvo pavadintas „pamišimo kambariu“. Parodos buklete buvo rašoma: „Iš šio siaubo kambarių paveikslų ir piešinių neįmanoma nusakyti, kas dėjosi sergančiame prote tų, kurie laikė teptuką ir pieštuką“. „Degeneracinio meno“ paroda Miunchene sutraukė apie 1 mln. lankytojų, apie 3 kart daugiau nei „Didžiojo Vokietijos meno“.
Šaltiniai
- neuegalerie.org Archyvuota kopija 2015-09-05 iš Wayback Machine projekto.
- BBC News
- germanhistorydocs.ghi-dc.org
- nytimes.com
- The Guardian
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Degeneracinio meno paroda, Kas yra Degeneracinio meno paroda? Ką reiškia Degeneracinio meno paroda?
Issigimes menas vok Entartete Kunst kilnojamoji paroda kuri pirma karta įvyko 1937 m Miunchene Suorganizuota Vokietija valdancios nacionalsocialistu partijos iniciatyva Ernst Ludwig Kirchner 1919 m paveikslas Ziemos peizazas menesienoje buvo vienas is eksponuotu parodoje Degeneracinis menas Jozefas Gebelsas Degeneracinio meno parodoje Berlyne Degeneraciniu ar issigimusiu menu nacistineje Vokietijoje 1933 1945 buvo pavadinta dailininku modernistu kuryba kuri neatitiko nacistines ideologijos 1937 m vadovaujant A Hitlerio megstamam dailininkui simtai kuriniu buvo konfiskuoti ir pasalinti is viesuju Vokietijos muzieju ir galeriju Apie 650 kuriniu daugiausiai vokieciu menininku buvo eksponuoti 1937 m Miuncheno Degeneracinio meno parodoje Jos laikas sutapo su Didziojo Vokietijos meno paroda Miunchene kurioje nacistai pateike savo estetinį supratima apie mena daugiausiai klasicizmo ir neoklasicizmo kurinius Abi parodos buvo beveik toje pacioje gatveje Veliau Degeneracinio meno paroda tapo kilnojamaja ir per trejus metus buvo parodyta dar 12 Vokietijos ir Austrijos miestu Tarp parodos menininku kurie buvo pristatyti degeneracinio meno kurejais buvo Max Beckmann George Grosz Erich Heckel Ernst Ludwig Kirchner Max Pechstein Paul Klee Oskar Kokoschka Ernst Barlach Max Ernst Emil Nolde Vasilijus Kandinskis Lyonel Feininger Karl Schmidt Rottluff bei lietuvis Pranas Domsaitis ir kt Nacistai skelbe kad degeneracinį mena esa kuria zydai ir bolsevikai taciau is 112 autoriu Degeneracinio meno parodoje buvo tik 6 zydai Daugiausiai nacistu demesio sulauke vokieciu ekspresionistu grupes Tiltas nariai Parodos ekspozicija buvo suskirstyta į teminius kambarius meno kuriuo įzeidziama Vokietijos moteru garbe meno kurį sukure zydai ir komunistai meno kuriuo įzeidziami Vokietijos kariai sventvagisko meno Vienas kambarys su abstrakcionistiniais paveikslais buvo pavadintas pamisimo kambariu Parodos buklete buvo rasoma Is sio siaubo kambariu paveikslu ir piesiniu neįmanoma nusakyti kas dejosi serganciame prote tu kurie laike teptuka ir piestuka Degeneracinio meno paroda Miunchene sutrauke apie 1 mln lankytoju apie 3 kart daugiau nei Didziojo Vokietijos meno Saltiniaineuegalerie org Archyvuota kopija 2015 09 05 is Wayback Machine projekto BBC News germanhistorydocs ghi dc orgnytimes com The Guardian